Savo vardo nenorėjusi viešinti skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad bandydama įsidarbinti pardavėja vienoje nedidelėje Panevėžio rajono parduotuvėje sulaukė klausimo, ar yra pasiskiepijusi. Darbdavė, išgirdusi neigiamą atsakymą, informavo kandidatę, jog privalomo darbuotojų testavimo įmonė neapmoka, tad už tai jai tektų mokėti iš savo kišenės. Tačiau to daryti moteris nesutiko.
„Iš ko aš turiu testuotis, jeigu aš net algos negavusi? Atlyginimas ir taip yra mažas“, – tvirtino nuo birželio Užimtumo tarnyboje registruota moteris, anot jos, nedarbo išmokos ji negavo.
Skaitytoja pasakojo nurodžiusi darbdavei, kad iš savo lėšų testuotis nesutinka, tad ši Užimtumo tarnybą informavo, jog moteris į darbą nepriimta, nes atsisako skiepytis.
„Grąžinus tą lapą į Užimtumo tarnybą, už poros valandų gavau skambutį, kad man atėmė bedarbio statusą, nes atsisakiau skiepytis ir testuotis. Ir prilygino, kad atsisakymas tai daryti yra tas pats, kas atsisakyti darbo“, – kalbėjo skaitytoja.
Jos teigimu, tai buvo vienintelė priežastis, kodėl jos nepriėmė į darbą.
Kaip jau skelbė15min, nuo gruodžio 1 d. kai kurių profesijų atstovams (mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo, švietimo, vaistininkų ir panašiai) valstybė nebekompensuoja privalomo testavimo. Tokiems žmonėms taip pat užsivėrė mobilieji punktai, jie gali testuotis tik privačiose laboratorijose. Testuotis privaloma kas 7–10 dienų, atliekant PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą.
Kokios priežastys laikomos pateisinamomis atsisakant darbo?
Susisiekus dėl šios situacijos su Užimtumo tarnyba, jos atstovė Milda Jankauskienė paaiškino, kad galimybių paso neturėjimas Užimtumo įstatyme nėra paminėtas prie svarbių pateisinamų priežasčių darbo ieškantiems asmenims atsisakant priimti darbo pasiūlymą.
Lygiai taip, anot jos, tinkamo darbo apibrėžime nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Šis pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos vietos aprašyme, ir kuris galėtų turėti įtakos sprendimui vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka tinkamą darbą.
Pasak M.Jankauskienės, nors darbo skelbimuose darbdaviai nenurodo reikalavimo būti pasiskiepijusiam ar apmokėti testus savo lėšomis, šis klausimas galimai yra aptariamas darbo pokalbio metu.
„Kai kurie šalies darbdaviai, Užimtumo tarnyboje registruodami laisvas darbo vietas, prašo paslaugų darbdaviams specialistų nukreipti darbui asmenis, turinčius galimybių pasą, nes jų įmonėje absoliuti dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję. Užimtumo tarnyba negali daryti įtakos darbdavio ir pretendento santykiams, nukreipiami visi asmenys, atitinkantys tinkamo darbo sąvoką. Kitiems darbdaviams priimtinas potencialių darbuotojų testavimas“, – 15min nurodė M.Jankauskienė.
Užimtumo įstatyme numatyta krūva priežasčių, dėl kurių bedarbio statusas gali būti panaikinamas, be teisės registruotis Užimtumo tarnyboje 6 mėnesius. Pavyzdžiui, bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.
Tai reiškia, kad bedarbio statusas gali būti atimamas ir vieną kartą atsisakius tinkamo darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties.
Taip pat bedarbio statuso netenkama, jei darbo neturintis asmuo be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Pašalinimą iš Užimtumo tarnybos sąrašų galima „užsidirbti“ ir tuo atveju, jei bedarbis be svarbių priežasčių neieško darbo ar daugiau negu vieną kartą pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką, be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi ar remiamojo įdarbinimo priemonėse arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją, nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos.
Taip pat bedarbio statuso netenkama, jei Užimtumo tarnyba pakartotinai per 12 mėnesių laikotarpį gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas pajamas, nelegalų darbą.
Tarnyba: tokias kliūtis dažniausiai įvardija tie, kurie nepageidauja įsidarbinti
O kokios yra pagrindinės kliūtys įsidarbinant, kurias nurodo tarnybos klientai? Pasak M.Jankauskienės, jos susijusios su mažu darbo užmokesčiu, taip pat susisiekimu su darboviete ir panašiomis.
Tai, kad įsidarbinti kliudo reikalavimas vakcinuotis arba apmokėti testus už savo pinigus, anot jos, dažniausiai įvardija asmenys, kurie įsidarbinti net nenori.
„Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose labiau stebimi atvejai, kai dauguma klientų niekaip nekomentuoja savo pasiskiepijimo ar testavimo ir puikiausiai įsidarbina. Dažniausiai galimybių pasą ir skiepų neturėjimą kaip kliūtį įsidarbinant nurodo darbo neturintys asmenys, kurie visaip stengiasi išvengti darbo pasiūlymų ir nepageidauja įsidarbinti“, – tvirtino tarnybos atstovė.
Paklausus, kodėl šiuo atveju skaitytojai negalėjo būti pasiūlyta nekontaktinė darbo vieta, ji nurodė, kad pardavėjams tokių pasiūlymų tiesiog nėra. M.Jankauskienės teigimu, šiuo metu Užimtumo tarnybos puslapyje yra skelbiama 15 darbo pasiūlymų kaip nuotolinės darbo vietos, tačiau pardavėjams dirbti nuotoliu nesiūloma.
„Šių metų lapkričio mėn. darbdaviai 38 darbo skelbimuose nurodė galimybę dirbti nuotoliu, iš viso per lapkritį paskelbta 32 tūkst. laisvų darbo vietų. Dažniausiai darbas nuotoliu nurodomas ieškant šių pareigybių darbuotojų: pardavimo vadybininkas, administratorius, buhalteris apskaitininkas, telefonu aptarnaujantis operatorius, kompiuterių sistemų administratorius“, – kalbėjo M.Jankauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo skelbimų, kuriuose nurodoma, kad galima dirbti pardavėju nuotoliniu būdu, šiemet Panevėžyje iš viso nebuvo.
Ministerija galimų pokyčių nekomentuoja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neseniai pristatė tvarką dėl darbo rinkos pokyčių.
Pagal naująją tvarką asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu jis be svarbių priežasčių du kartus per 6 mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo arba du kartus per 6 mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką.
Kaip 15min informavo ministerija, taip pat siūloma nustatyti, kad, praėjus pusmečiui, būtų siūlomas darbas, nebūtinai atitinkantis asmens turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį, tačiau įvertinama jo sveikatos būklė, kelionės į darbą ir atgal trukmė bei išlaidos, taip pat vertinama, kad siūlomas darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 60 proc. paskutinių 3 mėnesių gauto vidutinio darbo užmokesčio.
Tiesa, 15min paprašius patikslinti, kaip pristatyti pokyčiai iš esmės keis tvarką, jei ir dabar užtenka vieną kartą atsisakyti siūlomo darbo be pateisinamos priežasties, kad būtų netenkama bedarbio statuso, SADM informavo, kad Užimtumo įstatymo projektas buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms, o kol tai vyksta, plačiau komentuoti temos negali.
Anot institucijos, gautos pastabos, tarp jų – dėl tinkamo darbo apibrėžimo bei bedarbio statuso panaikinimo – yra nagrinėjamos, diskutuojama dėl siūlomų nuostatų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad vakcinos nuo koronaviruso siūlo labai aukštą apsaugą nuo sunkių ligų ir mirties. Kai kuriose šalyse, jei nebūtų vakcinų, mirčių skaičius būtų buvęs dvigubai didesnis nei dabar yra.
PSO skaičiavimu, per trumpiau nei metus, skaičiuojant nuo vakcinacijos nuo COVID – 19 ligos pradžios, Europoje išgelbėta 470 tūkst. vien 60 metų ir vyresnių žmonių gyvybių.
