Nepaisant pandemijos iššūkių, mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas. Tiesa, augimas bene perpus mažesnis nei pernai ir nesiekė ekspertų prognozuotos 5 procentų ribos.
„Tikrojo bazinio darbo užmokesčio augimas šiemet siekia apie 4,4 proc., o metinio atlyginimo su priedais – 3,9 procento. Tad šių atlyginimų augimas šiemet atitinkamai 3 ir 6 procentiniais punktais lėtesnis nei 2019 metais“, – teigė Povilas Blusius, tyrimą atlikusios bendrovės „Baltic Salary Survey“ konsultantas.
Tai gerokai skiriasi nuo pavasarį girdėtų ekonomistų prognozių, kad 2020 metų atlyginimai turėtų kristi.
„Kad ir kaip mėgstame dramatizuoti situaciją ir nepaisant blogų prognozių, kad atlyginimai kris, paaiškėjo, kad rinka atspari, turi pagalvę sukaupusi iš ankstesnių augimų ir jei parodytume atlygio pokyčius britams ar prancūzams, jie stebėtųsi, nes ten augimas 2-3 proc.“, – komentavo P.Blusius.
Kad ir kaip mėgstame dramatizuoti situaciją ir nepaisant blogų prognozių, kad atlyginimai kris, paaiškėjo, kad rinka atspari, turi pagalvę sukaupusi iš ankstesnių augimų, – komentavo P.Blusius.
O tiems 70 proc. darbuotojų, kuriems atlyginimai didėjo, jie kilo net 8,4 proc., su priedais – net 11,5 proc.
Geriausius darbo užmokesčio augimo rodiklius, siekiančius apie 5 proc., išlaikė informacinių technologijų, pardavimų, finansų sektoriai.
Kitose Baltijos šalyse situacija panaši – Latvijoje mėnesinis bazinis atlygis kilo 4,2 proc., Estijoje – 6,3 procento.
Beje, „Baltic Salary Survey“ skaičiavimais, pragyvenimo alga šeimai, turinčiai vieną vaiką, yra 1908 eurai Vilniuje ir 1759 eurai vidutiniškai Lietuvoje.
„Baltic Salary Survey“ skaičiavimais, pragyvenimo alga šeimai, turinčiai vieną vaiką, yra 1908 eurai Vilniuje.
Atlyginimai krito paslaugų sektoriuje
Tyrimo duomenimis, 70 proc. darbuotojų atlyginimai augo, 28 proc. – nesikeitė, o krito tik 2 proc. darbuotojų. Tiesa, karantino metu jį mažino 10 proc. įmonių, tačiau tai buvo laikinas mažinimas.
Beje, pernai atlyginimai sumažėjo tik 0,2 proc. dirbančiųjų.
„Rinka paveikta nevienodai – didesnė dalis darbuotojų pajuto atlygio pakilimą, rimta dalis nepajautė jokių pokyčių, kas irgi yra gerai, o 2 proc. – net 10 kartų daugiau nei pernai pajuto sumažėjimą arba nuosmukį“, – apibendrino analitikas.
Prasčiausiai sekėsi paslaugų sektoriui – čia atlygis krito vidutiniškai 3,2 procento.
„Paslaugų sektoriuje veikia viešbučiai, maitinimo įstaigos ir kitos aptarnaujančios įmonės. Būtent tokia veikla užsiimančioms kompanijoms metų pradžioje įvestas karantinas buvo sunkiai pakeliamas iššūkis. Todėl atlyginimų kritimas čia suprantamas – darbdaviai paprasčiausiai siekė išgyventi pagrindinį pajamų šaltinį atėmusią pandemiją“, – teigė P. Blusius.
18 proc. dirbančiųjų mažėjo metinis pilnas atlyginimas su priedais.
„Tokį pokytį nulėmė dėl pandemijos kompanijų neišmokami atlygio priedai ar „apkarpomos“ papildomos vertės. Bazinio atlygio mažinimas visad pasitelkiamas tik ekstra atveju, kadangi tai darbuotojams emociškai gerokai stipresnis smūgis, nes mažėja stabiliomis laikytos pajamos“, – sako P. Blusius.
Analitikas atskleidė, kad apklausos metu paaiškėjo bent dešimt įmonių, kurių vadovai susimažino savo atlyginimą iki minimalaus darbo užmokesčio. Tiesa, dažniausiai tai buvo vadovo pareigas einantys įmonės savininkai.
Sumažėjo darbuotojų kaita, daugėjo atleidimų
Šiemet savanoriška darbuotojų kaita sumažėjo 2 proc. ir šiuo metu siekia 14,2 procento. O štai atleidimų kiekis augo 0,4 proc. ir dabar siekia 5 procentus.
Tiesa, analitikai išskiria karantino laikotarpį, per kurį įmonės buvo priverstos atleisti 17 proc. darbuotojų – dar 17 proc. didino darbuotojų skaičių, tačiau 59 proc. nemažino darbuotojų skaičiaus. O 7 proc. pasinaudojo proga optimizuoti darbuotojų skaičių.
„Kai atlyginimai auga, didėja ir darbuotojų kaita, nes darbuotojas mato, kad rinkoje atlyginimai auga greičiau, tad natūralu, kad pamatęs darbo skelbimą kažkur keliauja. Karantino metu labiau vertino darbo vietą. Savanoriška kaita sumažėjo vietoj 16 proc. iki 14 proc.“, – vardijo analitikas.
Tyrimo duomenimis, 17 proc. organizacijų atleido dalį savo darbuotojų, 7 proc. pasinaudojo proga optimizuoti darbuotojų skaičių.
„17 proc. kompanijų darbuotojų skaičių sumažino vidutiniškai 22 procentais, o 35 proc. visiems ar daliai darbuotojų paskelbė prastovas. Nors tai patvirtina tendenciją, kad karantino metu kompanijos stengėsi optimizuoti savo komandas ir taupyti kaštus, kad išgyventų, didžioji dalis (net 59 proc.) kompanijų darbuotojų skaičiaus nė trupučio nemažino“, – pasakoja P. Blusius.
Siekdamos sumažinti darbuotojų trūkumą, kompanijos ir toliau, kaip įprasta, skiria resursų mokymams ir perkvalifikavimui, perskirsto pareigas.
„Žmogiškųjų išteklių srityje didžiausiu iššūkiu ir toliau laikomas lyderystės gebėjimų tobulinimas. Šis iššūkis kaip svarbiausias apklausos rezultatuose dominuoja jau daug metų, nepriklausomai nuo sektoriaus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad ilgus metus darbo rinkoje turime labai didelį lyderystės deficitą. Jis tampa dar ryškesnis pandemijos akivaizdoje“, – sako P. Blusius.
Nemokamus užkandžius pakeitė koronaviruso testai
31 proc. kompanijų karantino metu atsisakė papildomų naudų – užkandžių darbo vietoje, renginių. Kai kuriose kompanijose atsisakyta visų papildomų naudų, tokių kaip sveikatos, kelionių draudimai, lojalumo priedų, sporto ir sveikatingumo priedų.
„Tokios naudos kaip užkandžiai ar komandinės šventės iki vasaros buvo perkeliamos į darbuotojų namus. Vis tik atidžiau susirūpinta darbuotojų psichologine gerove ir apsaugos priemonėmis. Karantinui atslūgus didesnė dalis įmonių ryžosi grįžti į biurus bei organizuoti anksčiau planuotas šventes, tačiau didėjant susirgimų skaičiui planuoja grįžti prie nuotolinio darbo, atsisakyti priedų“, – sako P.Blusius.
10 proc. kompanijų papildomų naudų spektrą išplėtė ir darbuotojams siūlė psichologo pagalbą, nemokamus testus nuo koronaviruso, COVID-19 draudimą. Taip pat rengė mokymus visai šeimai ir didino nuotolinio darbo galimybes.
Populiariausios papildomos naudos ir šiemet išlieka tos pačios – mobilaus įrenginio ir ryšio sąskaitos padengimas, pramoginiai renginiai, profesinių renginių, kursų ir seminarų išlaidų padengimas.
„Dėl pandemijos sukeltų aplinkybių kai kurių papildomų naudų populiarumas kito. 6 procentais rečiau suteikiami įmonės automobiliai, 5 proc. rečiau rengiami darbdavių organizuojami renginiai ir išvykos. Natūralu, jog augo nuotolinio (23 proc.) ir lankstaus darbo grafiko (12 proc.) galimybės“, – sakė P.Blusius.
Kitąmet dauguma darbdavių didins atlyginimus
Nors atlyginimai augo mažiau ir buvo karpomi dažniau, lietuviai ateitį vertina optimistiškai. Atlygį savo darbuotojams didinti kitąmet planuoja net 91 proc. darbdavių Lietuvoje.
„Mūsų šalyje ateities prognozės gerokai optimistiškesnės nei Latvijoje ar Estijoje, nepaisant to, kad susirūpinimo dėl COVID-19 situacijos lygis – aukštesnis. Lietuvoje rugpjūtį kompanijos susirūpinimo lygį įvertino 3,4 balų iš 5, kai Latvijoje jis tesiekė 2,8 balo. Bet Lietuvoje kitąmet bazinį atlyginimą vis tiek planuoja didinti 91 proc. kompanijų, kai Estijoje – 86 proc., Latvijoje – tik 75 procentai“, – sako P.Blusius.
Prognozuojama, kad kitąmet bazinio atlygio pokytis bus dar žemesnis nei šiemet ir sieks 4,1 procento.
„Baltic Salary Survey“ šių metų balandžio rugpjūčio mėnesiais vykdytos apklausos metu buvo apklausta 1000 Baltijos šalių organizacijų ir beveik 35 tūkst. darbuotojų Lietuvoje.
Viešajame sektoriuje augo labiau
Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad darbo užmokesčio augime stebimi atsigavimo ženklai. Iki pandemijos darbo užmokesčio augimas siekė vidutiniškai 9-10 proc., kovo-gegužės mėnesį augimas sumažėjo iki 3-5 proc., tačiau, kaip pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, naujausi birželio-liepos duomenys leidžia teigti, kad augimas ima atsigauti.
Tiesa, V.Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad ypač išsiskyrė privataus ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimo tendencijos – viešajame sektoriuje atlyginimai augo sparčiau.
P.Blusius komentavo, kad spartesnį viešojo sektoriaus atlyginimų kilimą galėjo lemti politiniai sprendimai – pavyzdžiui, medikų atlyginimų padidinimas.
