Šiuo metu „LiTak-Tak“ sandėliuose yra karinės paskirties įrangos už 15,8 mln. eurų ir dar 4 mln. eurų vertės kitokios paskirties atsargų, kurios buvo skirtos eksportui į užsienio šalis, tačiau „LiTak-Tak“ nebegali jų perduoti užsakovams. Bendrovė taip pat nežino, kaip reaguoti į JAV, vienos iš Skandinavijos valstybių ir Jordanijos perkančiųjų organizacijų siūlymus bendradarbiauti tiekiant įmonės gaminamą įrangą bei taip prisidedant prie ES ir NATO oro erdvės saugumo.
Įmonės skaičiavimu, po praėjusių metų rugsėjį priimto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (Komisija) sprendimo įmonė patyrė daugiau nei 1,1 mln. eurų nuostolio (dėl sąnaudų pastatų išlaikymui, darbuotojų atlyginimams ir kitoms būtinoms reikmėms). Nors darbuotojus įmonė stengiasi išlaikyti, tikėdamasi sėkmingos teisinio proceso baigties, „LiTak-Tak“ jau atleido trečdalį iš 48 įmonėje dirbusių žmonių.
„Palikome tik specialistus ir tuos darbuotojus, į kuriuos investavome visą veiklos laikotarpį ir kurių praradimas neleistų atnaujinti įmonės veiklos. Laikomės, tačiau akivaizdu, kad jei mūsų status quo nesikeis – įmonė pasmerkta. Mums gresia finansiniai nuostoliai, o apie reputacijos žalą nesinori net galvoti. Lietuvoje gynybos pramonė yra palyginti nedidelė, todėl skandalingas didžiausio žaidėjo žlugimas uždėtų riebų raudoną antspaudą visam segmentui. Man atrodo, kad šiuo atveju situaciją turėtų sureguliuoti valstybė, nes jos institucijos ir įstūmė įmonę į tokią padėtį. Be to, kaip konstatavo teismas, visai be pagrindo“, – sakė „LiTak-Tak“ generalinis direktorius Andrius Pečkys.
Lietuvoje gynybos pramonė yra palyginti nedidelė, todėl skandalingas didžiausio žaidėjo žlugimas uždėtų riebų raudoną antspaudą visam segmentui.
Pasak jo, institucijų veiksmai sukūrė ir kuriozišką situaciją Ukrainoje. Šios šalies užsakymu buvo išsiųstos karinės paskirties transporto priemonės, tačiau dėl Ukrainos muitinės reikalavimų šios prekės negali būti užsakovo išmuitintos ir priimtos. „Ukrainiečiai paprašė susigrąžinti prekes, kurios vis dar yra „LiTak-Tak“ nuosavybė, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsisakė nagrinėti įmonės prašymus dėl turto susigrąžinimo ir vėliau informavo, kad kreipėsi į Komisiją. Šiuo metu transporto priemonės saugomos Ukrainos muitinėje ir vėl augina įmonės nuostolius. Tokia padėtis negali tęstis“, – pasakojo A. Pečkys.
„LiTak-Tak“ vasario pradžioje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, po teismo sprendimo siūlydama pasirašyti taikos sutartį, tačiau Vyriausybė apskundė pirmos instancijos sprendimą. Toks sprendimas reiškia, kad teismo nutartis neįsiteisės, kol tęsiasi ginčas, taigi „LiTak-Tak“ lieka įšalusi esamoje padėtyje, kiekvieną dieną skaičiuojanti nuostolius.
Komentuodama sprendimą, Vilniaus Apygardos administracinio teismo kolegija nurodė, kad Komisijos motyvai, kuriais buvo pagrįstas jos sprendimas „LiTak-Tak“ atžvilgiu, nebuvo aiškūs.
Teismas taip pat nurodė, kad „LiTak-Tak“ veikia griežtai licencijuojamoje, kontroliuojamoje ir prižiūrimoje srityje, todėl saugumą užtikrinančios institucijos, o jų net 12, turėjo galimybių tiek bendrovės veiklos kontrolei, tiek bet kokių abejonių keliančių veiksmų užkardymui.
„Paradoksalu, kai vieną mėnesį gauni licencijas atitinkamiems sandoriams, o po trijų mėnesių esi baudžiamas nutarimu dėl tų pačių sandorių, kuriems buvo išduotos licencijos. Dar keisčiau, kad tiek išduodant licencijas, tiek Komisijai priimant sprendimą dalyvauja tos pačios institucijos“, – pažymėjo „LiTak-Tak“ vadovas.
