Šis ribojimas įsigaliojo kovo 18 d. – trečią karantino dieną. Tada Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė BNS sakė, kad pirkėjai į vaistines jau nebeplūsta, o ribojimai kaip tik skatins dažniau eiti į vaistinę.
Dabar, praėjus maždaug mėnesiui nuo ribojimo įvedinimo, apie nereceptinių vaistų pardavimo ribojimą ir jo švelninimą A.Veryga spaudos konferencijose pasisakė du kartus.
„Aš galiu tik priminti dėl ko tokių priemonių buvo imtasi: kad neatsitiktų taip, kad gyventojai be reikalo išpirks medikamentus, kurie reikalingi temperatūrai mažinti ar gali būti reikalingi realiai sergantiems pacientams, kaip atsitiko su medicininėmis kaukėmis, kurios buvo išpirktos nebūtinai jas dėvint ir naudojant. Jeigu matysime, kad medikamentų užtenka, kad pirkimas bus sustojęs, matyt bus galima svarstyti apie apribojimų sušvelninimą“, – balandžio 15 d. minėjo A.Veryga.
Balandžio 22 d. jis sakė, kad klausimas yra svarstytinas, tačiau reiktų pažiūrėti kokie yra medikamentų pirkimai, ar nekiltų jų trūkumas.
Vaistininkai ragina nekaupti vaistų, jų netrūks
15min kalbinti kelių didžiųjų vaistinių atstovai atsakė, kad gyventojai paiso reikalavimų: daugėja apsipirkimų elektroninėse vaistinėse, prekes pristato į namus ar paštomatus, o besilankantys fizinėse vaistinėse laikosi saugumo reikalavimų, o atėjus senjorams – juos praleidžia be eilės.
Tiesa, 15min žiniomis, pasitaiko atvejų, kai dėl to paties nereceptinio vaisto gyventojai eina į skirtingas vaistines, kurios, kai kur, veikia viena šalia kitos. Priežastis: vaistų perka ne tik sau, bet aprūpina ir vyresnius giminaičius.
Kaip sekėsi vaistininkams? Anot kalbintų atstovų vaistinių atstovų – „Eurovaistinėje“, „Gintarinėje vaistinėje“, „Camelia“ ir BENU vaistinėse vaistininkai didelių problemų dėl ribojimo nepastebėjo. Pirkėjams aiškindavo, kad vaistų kaupti nereikia: nereceptiniai medikamentai yra skirti trumpalaikių ligų simptomų šalinimui, palengvinimui. Jeigu liga trunka ilgiau, visuomet rekomenduojama papildomai pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Be to, nuolat tekdavo detalizuoti informaciją, konkretinti, ką galima įsigyti, o ko ne. Vienur klientai retai prašė antros vaistų pakuotės, kitur, atvirkščiai, neigiamai atsiliepdavo apie tokią tvarką.
Anot vaistinių atstovų, vaistų trūkumo nebūtų, visų reikalingų medikamentų tiekimas vyksta, užtikrinamas jų aprūpinimas visoje šalyje.
Pasitaiko atvejų, kai dėl to paties nereceptinio vaisto gyventojai eina į skirtingas vaistines, kurios, kai kur, veikia viena šalia kitos.
„Net ir karantino pradžioje, kai itin stipriai išaugo tam tikrų nereceptinių vaistinių preparatų pardavimas, rizikos, kad jų gali pritrūkti dar nematėme, kaip, beje, nematome ir dabar“, – teigė Mindaugas Urbas, BENU vaistinės rinkodaros ir komunikacijos vadovas, pridūręs, kad tokių tiekimo sutrikimų, su kokiais visas pasaulis susidūrė dėl medicininių kaukių, vaistų kategorijoje nebuvo.
„Trumpalaikis vaistų trūkumas galėtų atsirasti, jeigu visi pacientai vienu metu norėtų įsigyti tų pačių vaistinių preparatų. Tokiu atveju tiekimo grandinėms gali prireikti kelių dienų ar savaičių vaistų laikinam trūkumui pašalinti. Ilgalaikiai trūkumai įmanomi, ne tiek dėl padidėjusio vartojimo, kiek dėl galimo žaliavų trūkumo ir gamybos sutrikimų. Tačiau šiuo metu tokių tendencijų nematome“, – atsakė „Gintarinės vaistinės“ atstovas Džeraldas Kauneckas.
Daugiau vaistų pirkėjų – karantino pradžioje, dabar apsiperkama internetu
„Eurovaistinės“ atstovė Laura Bielskė pasidalino pastebėjimu, kad savo namų vaistinėlėmis klientai pasirūpino dar iki karantino paskelbimo.
„Pirmąją karantino savaitę klientų dar buvo daug, bet vis aktyviau kalbėjome, kad svarbu likti namuose ir į vaistinę atvykti tik esant būtinybei. Nuo antros karantino savaitės klientų srautai mūsų vaistinėse sumažėjo“, – atsakė L.Bielskė.
Anot jos, dažnas vaistininkas minėjo, kad tekdavo klientams paaiškinti, kodėl negali parduoti dviejų pakuočių, ilgainiui klientai tiesiog prie to priprato. Be to, daugiau 2,5 karto išaugo prekyba elektroninėje erdvėje.
„Internetiniai užsakymai karantino pradžioje buvo didžiausi įmonės istorijoje, todėl įmonė įdarbino papildomus 38 naujus darbuotojus, kad srautai būtų suvaldyti. „Eurovaistinėje“ internete klientai dažniausiai ieško maisto papildų ir kitų prekių imunitetui stiprinti, antiseptinių priemonių, antivirusinių preparatų, vaistų būtinajai vaistinėlei namuose papildyti“, – nurodė L.Bielskė.
„Camelia“ valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė nurodė, kad kovą 40 proc. išaugo e. parduotuvės pardavimai. Klientai dažniau nei įprastai ieškojo ir įsigijo įvairių dezinfekcinių skysčių, apsauginių veido kaukių, antivirusinių nosies purškalų ir maisto papildų imunitetui.
„Pavyzdžiui, vitamino C pakuočių pardavimai padidėjo beveik du kartus, ežiuolių arbatos pakuočių pardavimai – net 3,5 karto. Manome, kad pacientams būtų patogiausia, jei jie užsisakytų reikiamas prekes internetu, jas pristatant į namus, paštomatus ar vaistines“, – atsakė A.Budrikienė.
„Gintarinėje vaistinėje“ nuo kovo 18 d. iki balandžio vidurio nereceptinių vaistų buvo parduota 19 proc. daugiau, atsakė Dž.Kauneckas.
Ypač aktyviai nereceptinius vaistinius preparatus gyventojai pirko pirmosiomis karantino dienomis, vėliau tiek pirkėjų, tiek parduodamų vaistų srautai atslūgo.
„Per šį laikotarpį net 2 kartus išaugo pardavimai e-vaistinėje. Tai mūsų manymu nulėmė, kad buvo supaprastinta nereceptinių vaistų nuotolinė prekybos tvarka ir pacientams buvo suteikta galimybė užsisakyti nereceptinius vaistus su pristatymu į namus, o mes pradėjome tiekti prekes į paštomatus“, – pasakojo Dž.Kauneckas.
BENU vaistinė atsiųstame atsakyme nurodė, kad po nereceptinių vaistinių preparatų pardavimo ribojimų paskelbimo, vertinant visą karantino laikotarpį, ryškesnių šių medikamentų pardavimo pokyčių, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, nepastebėjo.
„Tačiau skirtumas tas, kad pardavimo srautas karantino laikotarpiu buvo labai netolygus. Ypač aktyviai nereceptinius vaistinius preparatus gyventojai pirko pirmosiomis karantino dienomis, vėliau tiek pirkėjų, tiek parduodamų vaistų srautai atslūgo. Galime išskirti kelias kategorijas, kuriose BENU vaistinėse skirtumas matomas labiausiai: tai preparatai, kurių veiklioji medžiaga paracetamolis. Jų parduota kelis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat žymų augimą stebėjome maisto papildų, ypač skirtų imunitetui stiprinti, kategorijoje. Jų parduota kone dukart daugiau“, – atsakė M.Urbas.
Pasak jo, švelninant karantino sąlygas, jeigu iš tiesų fiksuojamas dažnas žmonių lankymasis vaistinėse dėl to paties preparato didesnio pakuočių skaičiaus, galbūt būtų prasminga apribojimus taip pat švelninti.
„Palaikome Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimus, suprantame, kodėl jie buvo priimti. Visgi neatmestume varianto leisti gyventojams to paties nereceptinio vaisto įsigyti ne vieną, o dvi ar tris pakuotes. Manome, kad karantino pradžioje vyravęs neužtikrintumas ir nerimas yra kiek atslūgęs, todėl tokio masinio pirkimo nesitikime“, – dėstė M.Urbas.
Ministerija: ribojimas pagrįstas
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vyr. specialistė, laikinai vykdančios vedėjo funkcijas Anželikos Oraitės, tai yra pagrįstas ribojimas.
„Neribojant nereceptinių vaistų kiekių, vieni gyventojai galėtų prisipirkti nepagrįstai didelius vaistų kiekius ir dėl to gali pritrūkti vaistų pacientams, kuriems šie vaistai būtini. Panašūs ribojimai taikomi ir medicininėms kaukėms bei dezinfekciniams skysčiams. Taip pat panašius ribojimus taiko ir kitos valstybės“, – atsiųstame komentare nurodė A.Oraitė.
Ji taip pat nurodė, kad vaistai neturėtų būti kaupiami namuose, nes jie (kaip ir kitos cheminės medžiagos, ypač netinkamai vartojamos ar blogai tvarkomos) gali kelti grėsmę mūsų sveikatai ir neigiamai veikti aplinką.
„Dažnai tos pačios savybės, kurios daro vaistą naudingu, netinkamai tvarkant, gali jį padaryti ir pavojingu. Saugojimas nereikalingų ar pasibaigusio tinkamumo vartoti laiko vaistų bei kitų cheminių medžiagų namuose padidina apsinuodijimų riziką“, – minima atsakyme.
Tiesa, sukontroliuoti, kad žmonės neitų į kelias vaistines dėl to paties vaisto nelabai įmanoma, tad tad SAM ragina gyventojus elgtis atsakingai. Vaistininkai atsakė, kad taip pat negali patikrinti, ar asmuo nepirko to paties vaisto kažkur kitur.
