Šios istorijos centre – labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“, savotiškas paveldėtojas istorijos, 2002 m. išgarsinusios tuometę „Vilniaus prekybą“ dėl ne itin sąžiningais būdais iš valstybės susigrąžintų dešimčių milijonų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). „VP grupė“ atskleidžia, jog „Vilties spindulys“ tebeturi didžiąją dalį šių pinigų, o fondas yra tapęs savotišku holdingu, valdančiu didelės vertės turtą.
N.Numavičius dėl „Spindulio“ istorijos atsiprašo visos Lietuvos, o „VP grupė“ artimiausiu metu žada imtis rimtos labdaringos veiklos. Tiesa, su N.Numavičiumi konfliktuojantis smulkusis „VP grupės“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius tokiu ilgamečio partnerio atsivertimu abejoja.
Skauda ir „Maximai“, ir prezidentei
Vadinamoji „Spindulio“ istorija nutiko 2002 m. Tada tuometis verslo gigantas „VP Market“ sumaniai pasinaudojo įstatymų spragomis. „VP Market“ įsigijo turto už 600 mln. Lt iš bendrovės „Optimali investicija“, kurią valdė neįgaliųjų organizacija „Spindulys“. To meto įstatymuose buvo atitinkamos išimtys, leidžiančios tokio pobūdžio sandoriuose nemokėti PVM.
„Tuometiniai „VP Market“ akcininkai „Optimalios investicijos“ akcijas pardavė „Spindulio“ fondui. 2002 metais „Optimali investicija“ buvo plačią veiklą vykdžiusi nekilnojamojo turto valdymo įmonė, kurios turimus prekybinius plotus nuomojosi „VP Market“ valdomos parduotuvės. Po to, kai „Spindulys“ įsigijo „Optimalią investiciją“, pastaroji savo valdytas parduotuves už rinkos kainą pardavė „VP Market“. Šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas, priskaičiavus PVM.
Viešas skandalas kilo tada, kai „VP Market“ pabandė pirkimo PVM, kurį turėjo sumokėti „Optimaliai investicijai“, susigrąžinti iš biudžeto. Tuo metu galiojusi PVM įstatymo lengvata leido neįgaliųjų fondams priklausiusioms įmonėms į biudžetą nemokėti pardavimo PVM. Todėl „Optimali investicija“ ir galėjo pasinaudoti visų šių operacijų nauda, tai yra jai turėjo atitekti visas „VP Market“ susigrąžintas PVM”, – 15min.lt pasakojo N.Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė.
Rezultatas – didžiausia Lietuvos verslo grupė įgijo teisę susigrąžinti 76,2 mln. Lt PVM, o „Spindulys“ 2003 m. nustojo egzistavęs – vietoj neįgaliųjų organizacijos atsirado labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“, kuriame ir atgulė iš valstybės susigrąžinti milijonai. Kaip 2004 m. rašė „Verslo žinios“, neįgaliųjų „Vilties spindulyje“ nebeliko – fondo dalininkėmis įregistruotos „VP Market“ akcininkų antrosios pusės. Tiesa, jų fondo valdyme jau seniai nebėra.
Šiai istorijai iškilus į viešumą, „VP Market“ reputacijai teko vienas stipriausių smūgių grupės istorijoje.
„Po įvairių tyrimų ir patikrinimų „VP Market“ sumokėjo apie 24 mln. Lt baudą, o 76 mln. „VP Market“ buvo sugrąžinti. Šie sugrąžinti pinigai „VP Market“ nepriklausė, kaip jau minėta, jie ir buvo sumokėti „Optimaliai investicijai“. Taigi 76 mln. Lt gavo „Optimali investicija“, kurios akcijas valdė neįgaliųjų fondas „Spindulys“. Šio fondo dalininkėmis 2002 metais buvo akcininkų žmonos, kurias vėliau pakeitė ir dabartiniais fondo dalininkais tapo „Vilniaus prekyba“ bei didžiausias grupės įmonių akcininkas Nerijus Numavičius”, – tęsė O.Petroševičienė.
Šiai istorijai iškilus į viešumą, „VP Market“ reputacijai teko vienas stipriausių smūgių grupės istorijoje, N.Numavičių su kompanija persekiojantis iki šiol – dažnas „VP grupės“ ar „Maximos“ kritikas mėgsta priminti šią istoriją. „Spindulio“ milijonai tapo rakštimi ir prezidentei Daliai Grybauskaitei – mat būtent jai dirbant finansų ministre „VP Market“ teisėtais, bet nebūtinai sąžiningais būdais iš valstybės atsiėmė didelius pinigus. Nors „Spindulio“ mechanizmui veikti leidę įstatymai buvo skubiai pakeisti, D.Grybauskaitės oponentai šią istoriją jai primena dažnai.
Tai išgirsi ne kasdien: Nerijus Numavičius atsiprašo Lietuvos
Nors dabar, kaip ir 2002 m., „VP grupėje“ veikia tie patys kertiniai asmenys, advokatė pabrėžia, esą „dabartinė grupės vadovybė sprendimą atlikti šią teisėtą, tačiau moraliai abejotiną operaciją vertina griežtai neigiamai”. Negana to, „VP grupė“ „Spindulio“ istoriją atvirai vadina „skambia ir įžūlia operacija“.
„Ši skambi ir įžūli operacija neatnešė mums jokios naudos, tačiau grupei ir jos akcininkams padarė daug žalos. (...) „Spindulio“ istorijos mestas nepasitikėjimo šešėlis iki šiol persekioja ir, matyt, toliau persekios mus visoje mūsų veikloje“, – teigė O.Petroševičienė.
Atgailauja ne tik turtingiausio Lietuvos žmogaus advokatė – viešą atsiprašymą, tiesa, per savo atstovę, pateikia ir pats N.Numavičius.
Nerijus Numavičius ir „Vilniaus prekyba“ dėl to nori atsiprašyti Lietuvos, jos visuomenės, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir neįgaliųjų organizacijų.
„Taip elgtis mums tikrai nederėjo ir naudodamiesi proga Nerijus Numavičius ir „Vilniaus prekyba“ dėl to nori atsiprašyti Lietuvos, jos visuomenės, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir neįgaliųjų organizacijų. Vienintelis mūsų pasiteisinimas tai, kad pinigai niekur nedingo, o 16,5 milijonų litų buvo išdalyti išties prasmingai paramai“, – teigė O.Petruševičienė.
Labdaringas holdingas
Dabartinis „Vilties spindulys“ šiuo metu valdomas dviejų dalininkų – bendrovės „Vilniaus prekyba“ ir paties N.Numavičiaus. O pats labdaros fondas, kaip patvirtina N.Numavičiaus atstovai, tapo savotišku holdingu.
„Vilties spindulys“ valdo bendrovę „Vestodija“ – tai pavadinimą pakeitusi „Spindulio“ istorijos dalyvė „Optimali investicija“. Ši bendrovė valdo dar du verslus. Pirmasis – tuo pačiu adresu registruota lietuviška bendrovė „GVP Invest“. Antrasis – Olandijos kompanija „AEP Capital B.V.“. pastaroji valdo įmones Baltarusijoje, kurioms priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas šioje šalyje.
„2008 metais, bręstant sprendimui skaidrinti ir reorganizuoti įmonių grupės veiklą, fondo dalininkai nusprendė vengti bet kokių sąsajų su tuometine „Vilniaus prekybos“ grupe ir sukūrė nuo grupės nepriklausomą „Vestodijos“ investicijų valdymo strategiją. Iš pradžių lėšos buvo investuojamos į Vyriausybių vertybinius popierius (VVP), vėliau ši strategija buvo pakeista ir pinigai buvo investuoti į nekilnojamąjį turtą valdančių įmonių akcijas („AEP CAPITAL BV“ bei per ją į „OLAND PROJEKTY“ ir „BMM PROJEKTY“). Svarbu pažymėti, kad šiuo metu „Vestodijos“ valdomos nekilnojamojo turto įmonės nėra niekaip susijusios su kita grupės įmonių veikla. 2015 m. „Vestodija“ dar įsigijo „GVP investment“ – bendrovę, kurioje pradėtas kurti nekilnojamo turto projektų vystymo verslas“, – dėstė N.Numavičiaus atstovė.
Visuomeninė organizacija, netiesiogiai valdanti didelės vertės nekilnojamąjį turtą – atrodytų, kažkur girdėta. Vis dėlto „VP grupė“ prisiekinėja, kad dabartinis „Vilties spindulys“ praeities šleifo nusikratė ir jokios mokestinės naudos negauna.
„Vestodija“ bei jos dukterinės įmonės savo veikloje nesinaudoja jokiomis lengvatomis. Jos apskaičiuoja mokesčius ir juos moka tokia pat tvarka, kaip ir kitos tokias pačias veiklas vykdančios įmonės“, – teigė advokatė.
„VP grupė“ neslepia, kad „Spindulio“ pinigai buvo naudojami grupės įmonių finansavimui – tiesa, paskolomis, mat kito legalaus būdo panaudoti labdaros fondo pinigus verslui veikiausiai ir nėra. Sykiu advokatė pažymi, jog dalis iš valstybės susigrąžinto PVM buvo išleista visuomeninei veiklai – pavyzdžiui, Lietuvos olimpiečių rėmimui.
„Gauti pinigai buvo panaudoti taip: pirmiausia, nuo šių gautų pinigų į biudžetą buvo sumokėtas pelno mokestis – 11,4 mln. Lt. Likusią pinigų sumą „Vestodija“ pirmaisiais veiklos metais rinkos sąlygomis skolino „VP market“ bei „Vilniaus prekybai“ ir iš šių paskolų uždirbdavo palūkanas.
16,5 mln. Lt – tiek „Spindulio“ istorijos pinigų „VP grupė“ nurodo jau išdalijusi paramai.
„Vestodijos“ uždirbtas pelnas bei „Vestodijos“ gauto PVM dalis buvo pervedama fondui – „Vilties spinduliui“, kuris visas šias lėšas skyrė paramai ir labdarai bei fondo išlaikymui. Nuo 2002 m. iki 2014 m. išdalinta daugiau kaip 16,5 mln. litų. Pagrindiniai jos gavėjai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (apie 6,6 mln. litų), kitos sportinės iniciatyvos (apie 7,1 mln. litų), kultūrinių renginių, neįgaliųjų, vaikų lavinimo organizacijos (apie 2,8 mln. litų)“, – vardijo O.Petroševičienė.
Pasak jos, taip fondas ketina veikti ir toliau – „Vestodijos“ pelną skiriant labdarai. „Pagal LR paramos ir labdaros fondų įstatymą veikiantis „Vilties spindulys“ turi taip vadinamą neliečiamąjį kapitalą – „Vestodijos“ akcijas. Iš šios įmonės gaunamas pelnas ir yra naudojamas labdaros ir paramos tikslais. Norėtumėme pažymėti, kad tokiu būdu yra finansuojami ir kiti garsūs tarptautiniai labdaros fondai“, – aiškino O.Petroševičienė.
Pelno žada neliesti
N.Numavičiaus advokatės teigimu, neseniai turtingiausias Lietuvos žmogus nutarė praplėsti fondo veiklą.
„Suprasdami ir nebėgdami nuo atsakomybės už šią istoriją fondo dalininkai šių metų pradžioje užsibrėžė du tikslus. Pirma, nors aritmetiškai skaičiuojant pinigų nepraradome, „Vestodijos“ investicinė veikla nuo 2012 nebuvo sėkminga ir pelno uždirbta nebuvo. Mūsų artimiausias tikslas – atstatyti neliečiamojo kapitalo vertę ir uždirbti daugiau pinigų, kuriuos galėtume skirti labdarai.
Antra, jau nuo šių metų pradžios fonde vyksta diskusijos dėl to, kad fondas galėtų daugiau dėmesio skirti ne sporto rėmimui, bet įvairiems „meškerės, o ne žuvies“ principu veikiantiems projektams mokslo, švietimo ir socialiai pažeistų grupių integracijos srityse“, – tęsė O.Petroševičienė.
Anot jos, apie jokį pinigų pasiėmimą iš „Vilties spindulio“ „VP grupės“ reikmėms negali būti nė kalbos.
„Pinigų jokia forma išsiimti ar kitaip gauti naudos negalime ir nesirengiame“, – pabrėžė O.Petruševičienė.
M.Marcinkevičius: tai nebuvo nei neįgaliųjų organizacija, nei labdara
Į „VP grupės“ partnerių planus kelti „Vilties spindulį“ naujam gyvenimui smulkusis grupės akcininkas M.Marcinkevičius žiūri įtariai. Jis pirmiausiai pabrėžia, esą „Spindulys“ sukurtas buvo išimtinai PVM susigrąžinimo mechanizmui.
„Spindulys“ niekad nebuvo labdaros ar, tuo labiau, neįgaliųjų organizacija“, – 15min.lt teigė M.Marcinkevičius.
Dabar deklaruojamais „Vilties spindulio“ tikslais verslininkas smarkiai abejoja.
Jei Nerijus iš tiesų nori grąžinti skolą, kurią dėl šios istorijos patyrė visuomenė, „Spindulys“ turėtų viešai parduoti visą savo valdomą turtą, o už jį gautas lėšas skaidriai bei atvirai skirti labdaringai veiklai Lietuvoje, – siūlo M.Marcinkevičius.
„Juokinga, kad kai mokesčių inspekcijos keliose šalyse imasi tirti įmonės veiklą, puolama imituoti labdarą bei gerus ketinimus. „Spindulio“ dabartinė struktūra nė kiek neprimena labdaros organizacijos, tačiau valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą bei turi holdingą Olandijoje.
Jei Nerijus iš tiesų nori grąžinti skolą, kurią dėl šios istorijos patyrė valstybė ir visuomenė, „Spindulys“ turėtų viešai parduoti visą savo valdomą turtą, o už jį gautas lėšas skaidriai ir atvirai skirti labdaringai veiklai Lietuvoje. Kitu atveju tai bus tiesiog ryšių su visuomene triukas, skirtas bent kiek pagerinti ypač prastą grupės reputaciją“, – mano M.Marcinkevičius.
