„Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – tikina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.
Dirbo nuostolingai, bet investavo
Lietuvos banko žiniomis, suteikdama paskolas, kredito unija nevengdavo skolinti neatsakingai: neįsitikindavo tvariomis skolininkų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, nekontroliavo, kad paskolos lėšos būtų panaudotos pagal numatytą paskirtį. Kredito unija planavo spartesnę juridinių asmenų kreditavimo plėtrą, tačiau tam buvo nepasirengusi: ir iki šiol vykdyta skolinimo veikla, ir unijoje taikoma paskolų gavėjų finansinės būklės vertinimo sistema neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Nors kredito unija dirbo nuostolingai, ji investavo nemažas sumas į su tiesiogine veikla nesusijusius dalykus.
„Nors kredito unija dirbo nuostolingai, ji investavo nemažas sumas į su tiesiogine veikla nesusijusius dalykus. Pavyzdžiui, Kredito unijų įstatyme nurodyta, kad kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą tik tuo atveju, jeigu jis būtinas tiesioginei veiklai. O Taupkasė už 235 tūkst. Eur įsigijo butą Kaune ir dar skyrė daugiau nei 50 tūkst. Eur jo remontui, motyvuodama, kad nori plėsti skolinimo paslaugas juridinių asmenų segmentui“, – rašoma pranešime.
Lietuvos banko specialistai teigia nustatę, kad butas negalėjo būti naudojamas kredito unijos reikmėms (nepakeista paskirtis, negautas savivaldybės ir bendraturčių sutikimas, neįrengtas atskiras įėjimas), o dėl netinkamo rizikos valdymo kredito unija apskritai nebuvo pasirengusi norimai verslo plėtrai.
Pirko prabangius automobilius
Lietuvos banko nuomone, ekonomiškai nepagrįstas ir tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti nebūtinas buvo ir kredito unijos valdymo organų sprendimas įsigyti prabangius lengvuosius automobilius „Bentley Continental GT Speed“ ir „Porsche Panamera“. Piniginių operacijų schemos rodo, kad šie sandoriai buvo reikalingi tik kaip lėšų šaltinis atsiskaityti su viena vartojimo kreditus teikiančia įmone.
„Panašių sandorių buvo ir daugiau, dėl jų buvo pabloginta kredito unijos finansinė padėtis. Be to, Taupkasės vadovai iš kredito unijos patys pasiskolino daugiau, nei leidžia įstatymas“, – teigia Lietuvos bankas.
Taupkasės vadovai iš kredito unijos patys pasiskolino daugiau, nei leidžia įstatymas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželį yra pripažinęs negaliojančiu Taupkasės, kredito unijos, sprendimą, kuriuo Paskolų komiteto nariams buvo išmokėta daugiau kaip 720 tūkst. Eur tantjemų. Paskolų komiteto nariai ir pirmininkas turės grąžinti gautas lėšas.
Taupkasė, anot Lietuvos banko, taip pat nepagrįstai padidino perskaičiuoto kapitalo dydį sumomis, kurias numatė gauti ateityje. Sumažinus perskaičiuotą kapitalą suma, kuria nepagrįstai buvo atkurtas ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), kredito unija birželio 30 d. būtų nevykdžiusi kapitalo pakankamumo normatyvo.
Lietuvos banko tyrimai nesibaigia
Atsižvelgdama į pažeidimus, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nusprendė nuo lapkričio 1 d. nušalinti Taupkasės vadovę L.Fomkiną. Pati kredito unija įpareigota iki spalio pabaigos sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, priimti sprendimą dėl vadovės nušalinimo ir spręsti dėl valdybos narių.
Kol pašalins teisės aktų pažeidimus, kredito unija neturi teisės sudaryti skolinimo sandorių su asocijuotais nariais, jei turimų piniginių reikalavimų ir įsipareigojimų skolininkui suma viršija 30 tūkst. Eur.
Be to, Lietuvos bankas teigia atliekantis tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar kredito unija tinkamai informavo klientus apie specifinį taupymo produktą indėlis PLIUS ir su juo susijusias rizikas.
„Taupkasė“: tai sąmoninga Priežiūros tarnybos kampanija
Penktadienį, reaguodama į žiniasklaidai išplatintą pranešimą, savo poziciją pareiškė ir kredito unija „Taupkasė“. Anot jos, pranešime pateikiama esminė informacija „yra išimta iš konteksto“.
„Pavyzdžiui, viešame pareiškime nurodoma, jog paskolos buvo išduodamos neatsakingai, tačiau faktas, kad „Taupkasės“ paskolų portfelio kokybė visame sektoriuje yra aukščiausia, vėluojančių paskolų dalis portfelyje daugiau nei tris kartus yra mažesnė nei rinkos vidurkis, paminėta nebuvo“, – 15min siųstame atsakyme rašo „Taupkasė“.
Automobiliai yra 7–9 metų senumo, įsigyti rinkos kainos verte, šis turtas buvo naudotas reprezentacinėms reikmėms.
Anot kredito unijos, teiginys, kad „Taupkasės“ įsigytos patalpos „negali būti naudojamos unijos reikmėms yra tik Priežiūros tarnybos interpretacija, kadangi šis nekilnojamas turtas buvo įsigytas iš juridinio asmens, kuris šiose patalpose buvo įsirengęs biurą veiklai vykdyti“.
„Garsiai žiniasklaidoje nuskambėję automobiliai yra 7–9 metų senumo, įsigyti rinkos kainos verte, šis turtas buvo naudotas reprezentacinėms reikmėms mezgant kontaktus su užsienio investuotojais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Priežiūros tarnyba jau 2016 metais buvo informuota apie „Taupkasės“ įsigytą turtą“, – aiškinama pranešime.
Priežiūros tarnybos sprendimą apskundė teismui
„Taupkasė“ Priežiūros tarnybos sprendimus vadina nepagrįstais ir viršijančiais įgaliojimus, todėl teigia juos apskundę teismui: „Esame įsitikinę, kad ši Priežiūros tarnybos kampanija yra sąmoningai nukreipta prieš „Taupkasės“ planus tapti lietuviško kapitalo banku“.
„Norime pažymėti, kad „Taupkasės“ veikla ir toliau išlieka stabili, esame pasiryžę ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų bei skaidrios ir patikimos veiklos. Stengsimės imtis visų galimų priemonių, kad ši neobjektyvi Priežiūros tarnybos kampanija būtų sustabdyta“, – tikina kredito unija.