Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Netyčiukas ar afera? Kaip sumanūs verslininkai išsinešė pinigus iš „Lietuvos jūrų laivininkystės“

Merdinčią „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) kompaniją gaubia naujas šešėlis. Aiškėja, kad netikėtos sėkmės palydėtiems verslininkams neteks vargti stojant į bankrotą skelbiančios LJL kreditorių eilę. Mat kaip tik įvyko viskas, ko reikia, kad jie atgautų savo pinigus.
Laivas „Voruta“
Laivo „Voruta“ kelionė į Pusiaujo Gvinėją kelia įtarimų / Andriaus Barlovskio („Lietuvos jūrų laivininkystė“) nuotr.

Painioje istorijoje – egzotiška Afrikos valstybė, jos režimui karo laivus statanti įmonė ir cemento siunta, turėjusi uždirbti pinigų LJL, bet papildžiusi ir kitas pinigines. O kad būtų dar įdomiau, istoriją papuošia sąskaita Lietuvos banke ir lietuviški telefono numeriai. Ir niekas nesako, kas yra laimingieji LJL pinigų savininkai.

Cemento siunta – ir laivas įcementuotas

LJL ant bankroto slenksčio šiemet žengia jau antrą kartą. Panašu, kad šįsyk – neišvengiamai. Įmonės bankroto atveju jos kreditoriai turės stoti į eilę ir mėginti atgauti bent dalį LJL skolų. Tačiau vienam kreditoriui pasisekė.

Šis kreditorius – tai Pusiaujo Gvinėjoje veikianti laivų statybos ir remonto įmonė „Astilleros de Guinea Ecuatorial“. Jai nereikės laukti eilėje dėl ketvirčio milijono eurų.

Tai nulėmė neseniai nuskambėjusi LJL laivo „Voruta“ kelionė į tą pačią Pusiaujo Gvinėją. Tai patvirtinančius duomenis 15min.lt perdavė Seimo narys, buvęs Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Jam atsiųstame oficialiame rašte LJL nurodo, kad „Voruta“ į Pusiaujo Gvinėjos Batos uostą atgabeno 16,79 tūkst. tonų cemento. Ir čia jau laukė „Astilleros de Guinea Ecuatorial“. Šiai įmonei LJL buvo skolinga už kito įmonės laivo „Raguva“ remontą, taigi verslininkai nedelsdami pasinaudojo galimybe „Vorutą“ sulaikyti Batos uoste.

Po to sekė žiniasklaidos plačiai nušviesta drama. Jūrininkų laiškas apie pasibaigusį vandenį, senkančias degalų ir maisto atsargas. E.Gentvilas 15min.lt teigė atkreipęs dėmesį į informaciją iš pačios „Vorutos“ įgulos, pasklidusią po laivo sulaikymo.

„Iš jų lūpų nuskamba, kad jie nesupranta, kodėl ten juos atvarė. Na, jeigu vežė 17 tūkst. tonų cemento, tai neturėtų kilti tokių klausimų“, – svarstė pašnekovas.

Buvęs Klaipėdos uosto direkcijos vadovas neslepia įtariantis, kad „Vorutos“ kelionės tikslas buvo ne tiek krovinio pristatymas, kiek motyvo sukūrimas „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ skolos apmokėjimui. Politikas neatmeta ir varianto, jog cemento krovinys egzistavo tik popieriuje.

„Tai yra tikrai didelis kiekis cemento. Turi būti stipri ekonomika, didelės statybos ir t.t. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti – buvo šitas krovinys ar nebuvo. Bet žinant, kad LJL per penkis mėnesius tik tris kartus rado krovinį, ir buvo vežama būtent į Pusiaujo Gvinėją. Tam, kad su kažkuriuo draugu atsiskaitytų. Tai kelia nuostabą“, – tęsė E.Gentvilas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eugenijus Gentvilas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eugenijus Gentvilas

Sumokėjo daugiau nei skelbta skola

Kai „Voruta“ buvo sulaikyta, oficialiai skelbta, jog skola, dėl kurios LJL laivas įstrigo Pusiaujo Gvinėjoje, siekė 188 tūkst. eurų. Tačiau E.Gentvilui pateikta oficiali LJL informacija byloja, kad „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ atgavo kur kas daugiau.

„Laivo „Voruta“ arešto nuėmimui, pagal taikos sutartį su įmone „Astilleros de Guinea Ecuatorial S.A.“, buvo išmokėta 250000 EUR ir 23000 EUR uosto mokesčių“, – teigiama dokumente.

Be to, ketvirtis milijono eurų išplaukė, bent jau pradžiai, visai netoli – į banko sąskaitą Lietuvoje. „Pinigai, skirti laivo „Voruta“ išplaukimui iš Bata uosto (Pusiaujo Gvinėja) į Las Palmas uostą (Ispanija), buvo sumokėti į šio kreditoriaus advokatės Svetlanos Baracevičienės sąskaitą AB SEB banke. Uosto mokesčiai – laivo agentui Bata uoste“, – informuoja LJL.

E.Gentvilas neslepia, jog sumokėtos sumos ir skelbto įsiskolinimo skirtumas kelia tam tikrų klausimų. „Matyti, kad labai stengtasi, kad į kreditorių sąrašą nepatektų kažkurio draugo įmonė. Kadangi jau draugas, tai, atrodo, jam ir daugiau sumokėjo. (...) Kai jau draugelis, tai ir negailima pinigų“, – įtarė liberalas.

Pašnekovas įtaria, jog tikrasis pinigų gavėjas galėjo būti netgi ne Pusiaujo Gvinėjoje, o Lietuvoje. „Tos aplinkybės rodo, kad čia ne Pusiaujo Gvinėja turi problemų su LJL įsiskolinimu, o kažkas Lietuvoje. Kažkas Klaipėdoje, kam atstovauja advokatė S.Baracevičienė“, – sakė E.Gentvilas.

Didesnė suma – derybų rezultatas

LJL vadovas Sigitas Dobilinskas 15min.lt patvirtino, jog „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ sumokėta suma viršijo viešai skelbtą skolos dydį. Anot jo, dėl tokios sumos sutarta derybų metu.

„Taip. Tai yra derybų objektas. 188 tūkst. eurų skola buvo. Jeigu būtų viskas sumokėta – teismo išlaidos, advokato išlaidos, dar sulaikymo išlaidos – ir gavosi“, – aiškino S.Dobilinskas.

LJL vadovas teigė nežinantis, kokiomis proporcijomis buvo padalinti į advokatės depozitinę sąskaitą pervesti pinigai. Anot jo, LJL sumokėta suma sudaro apie pusę sumos, kurią Pusiaujo Gvinėjos laivų remontininkams įsipareigota sumokėti už „Raguvos“ remontą – likusi dalis esą sumokėta iš karto.

„Planavome mokėti dalimis, bet nebuvo pinigų. Ir paskiau išėjo kaip išėjo“, – atsiduso S.Dobilinskas.

Paklaustas apie cemento krovinio kelionę į Pusiaujo Gvinėją, pašnekovas teigė čia nematantis jokio sąmokslo. „Čia sąmokslo teorijas kiekvienas galima kurti“, – sakė S.Dobilinskas.

Šiemet rugpjūtį LJL vadovu paskirtas S.Dobilinskas teigė, jog tuo metu, kai stojo prie įmonės vairo, minėtas krovinys jau laukė kelionės į Pusiaujo Gvinėją. „Mes turėjome krovinį nuvežti. Ir jau buvo (žinoma), kad laivą gali areštuoti. (...) Aš kai atėjau, jis jau buvo pakrautas“, – neslėpė pašnekovas.

Egidijaus Jankausko, dienraščio „15 minučių“ nuotr./Sigitas Dobilinskas
Egidijaus Jankausko, dienraščio „15 minučių“ nuotr./Sigitas Dobilinskas

Pasak jo, alternatyvos LJL neturėjo. „O kur dingti? Krovinio neatsikratysi. Krovinys būna dažniausiai brangesnis už patį laivą. Ir iš tos situacijos buvo išeita taip, kaip išeita“, – sakė S.Dobilinskas.

Kas pasamdė „Vorutą“ cemento gabenimui į Pusiaujo Gvinėją, LJL vadovas teigė nežinantis. „O ką tai keičia?“ – retoriškai klausė S.Dobilinskas.

„Kad būtų šis siuntėjas surištas su kuo nors... Galbūt. Nežinau“, – pridūrė jis.

Kas yra „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ savininkai, LJL vadovas teigė nežinantis.

Atstovas Lietuvoje pavardės sakyti nenori

„Astilleros de Guinea Ecuatorial“ interneto svetainėje puikuojasi du lietuviški telefono numeriai. Vienu iš jų paskambinęs 15min.lt žurnalistas išgirdo, jog numerio savininkas – tik tarpininkas, ieškantis klientų egzotiškos šalies įmonei.

15min.lt nuotr./Astilleros de Guinea Ecuatorial svetainėje – lietuviški kontaktai
15min.lt nuotr./Astilleros de Guinea Ecuatorial svetainėje – lietuviški kontaktai

„Paslaptis. Geriau neklauskit“, – Pusiaujo Gvinėjos laivų remontininkų atstovas savo pavardės atskleisti nenori.

„Jums reikia kreiptis ten, Pusiaujo Gvinėjoje, ten ieškoti komentaro. Čia mes, kaip atstovai, ieškom klientų tai įmonei“, – teigė numerio savininkas.

Paklaustas, kas yra „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ savininkai, jis teigė negalįs to pasakyti. „Ne, negalim pasakyti“, – tęsė vyriškis.

Ketvirtį milijono eurų iš LJL atgavusios įmonės klientų paieška besiverčiantis vyriškis savo vardą ir pavardę pasakyti atsisakė. „Paslaptis. Geriau neklauskit“, – sakė jis.

Viešuose informacijos šaltiniuose apie Pusiaujo Gvinėjos laivų statyklos savininkus informaciją rasti sunku. Tiesa, pernai „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ linksniuota kaip viena iš įmonių, kovine įranga aprūpinusių naujutėlę Pusiaujo Gvinėjos karinio laivyno fregatą.

Advokatė į kalbas nesileidžia

Dar vienas žmogus Lietuvoje, galbūt žinantis, kas yra LJL pinigų gavėjai, yra advokatė S.Baracevičienė, Klaipėdoje turinti ne vieną įtakingą klientą. Tačiau ji su 15min.lt žurnalistu atsisakė bendrauti apie „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ ir LJL reikalus.

„Jeigu jūs manote, kad aš telefonu kalbėsiu su jumis apie pinigus... Cha! Net man keista”, – balsu juokdamasi sakė S.Baracevičienė.

Advokatė pareiškė, esą skambinantis asmuo taip pat gali prisistatyti Mokesčių inspekcijos ar Valstybės saugumo departamento atstovu. Vis dėlto pasiūlymas paskambinti į 15min.lt redakciją ir įsitikinti, kad kalba su tikru žurnalistu, „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ atstovei netiko.

Anot advokatės, informacijos teikimas telefonu prasilenktų su jos profesine etika. „Atsisakau jums atsakyti į klausimus, kurie pažeidžia advokato etikos normų laikymąsi“, – sakė S.Baracevičienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais