Šiuo metu Šventosios uostą valdo Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija. Ji kartu su Susisiekimo ministerija išleido daugybę lėšų ir parengė visus reikiamus dokumentus tolesnių etapų įgyvendinimui, kurių numatyti šeši:
- Molų statyba ir farvaterio gilinimo darbai;
- Automobilių stovėjimo aikštelės statyba;
- Inžinerinių tinklų statyba;
- Vakarinės krantinės rekonstravimas;
- Rytinės krantinės rekonstravimas;
- Akvatorijos gilinimo darbai ir švartavimo įrangos statyba.
Viso projekto vertė – apie 70 mln. eurų.
Dar 2010 metais Šventosios uosto atstatymo projektas su molų išvedimu buvo įtrauktas į valstybės projektų sąrašą ir numatyta apie 150 mln. Lt jo įgyvendinimui.
Tais pačiais metais programos įgyvendinimo priemonių planas buvo pakeistas, bandyta atnaujinti Šventosios uosto eksploatavimą, tačiau atidarius uostą jis tuoj pat buvo užneštas smėliu ir po dešimt dienų nustojo veikęs. Darbų vertė siekė 2,4 mln. Eurų. Konstatuota, jog nepastačius molų šį uostą gilinti ir valyti beprasmiška, nes po kelių stipresnių bangų smėlis vėl grįš į uostelį.
Penktadienį vykusiame Šventosios uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo jūrinės srities profesoriai, uosto, ministerijų ir kitų žinybų atstovai, pristatytos šio uosto perspektyvos. Konstatuota, jog turint visus reikiamus leidimus jo statybai reikia imtis darbų, kol leidimai nepasibaigė galioti.
„Turime galimybę turėti mažą, europietišką uostelį, puoselėti jūrinę kultūrą“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė, kurio žiniomis, siekiant išgilinti Šventosios uostelį reikia iškasti apie 700 tūkstančių kubinių metrų grunto.
Projektas neatsipirks
Šventosios uostas ekonominiu vertinimu yra pripažintas ne transporto ar susisiekimo, o turizmo infrastruktūra, mat čia krovinių gabenimas nevyks. Europos Sąjungos lėšų kaip susisiekimo sričiai jam gauti neįmanoma, tad teks ieškoti valstybės ir kitų ES finansavimo šaltinių.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Martyno Armonaičio, šis projektas gali būti įgyvendintas tik išorinės paramos lėšomis, nes pats uostas tokių pinigų srautų sugeneruoti neturi galimybės.
Svarbu pasakyti, kad pats uostas, jei būtų pastatytas valstybės lėšomis, save galėtų išlaikyti, nes būtų gaunamos pajamos iš laivelių, žemės nuomos, būtų didesnės nei uostelio eksploatacinės išlaidos, – kalbėjo M.Armonaitis.
„Galimybių studija parodė, kad vertinant 20 metų laikotarpį, jei būtų projektas įgyvendintas iš nuosavų lėšų, jo grynoji vertė būtų nuostolinga 69-iais mln. eurų. Projektas yra finansiškai neatsiperkantis. Svarbu pasakyti, kad pats uostas, jei būtų pastatytas valstybės lėšomis, save galėtų išlaikyti, nes būtų gaunamos pajamos iš laivelių, žemės nuomos, būtų didesnės nei uostelio eksploatacinės išlaidos“, – kalbėjo M.Armonaitis.
Pagrindines sąnaudas sudarytų uostelio valdymas, išlaidos siektų apie 130 tūkstančių eurų per metus. Pajamos turėtų sudaryti apie 275 tūkstančius eurų.
Nori perduoti kitam šeimininkui
Kadangi Šventosios uostas bus pramoginis, rekreacinis objektas, uosto direkcija siūlo jam ieškoti naujo šeimininko.
„Istoriškai uostu daugiausiai naudojosi žvejai, jis taip pat galėtų būti naudojamas kaip turizmo objektas, todėl direkcijos kaip savininko teises prasminga perduoti arba Žemės ūkio ministerijai, arba Palangos savivaldybei. Tuomet galėtų būti sudarytos prielaidos kreiptis dėl finansavimo statybai. Kadangi projektas kuria pridėtinę vertę, yra finansiškai gyvybingas, tokio finansavimo gavimas galėtų būti realus“, – kalbėjo M.Armonaitis.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pabrėžė, jog 70 mln. eurų uostelio atstatymui gali ir neprireikti, jei uostas būtų gilinamas mažiau nei dabar numatytas gylis ties uosto vartais, siekiantis šešis metrus.
„Tai ženklūs kiekiai ir tuo pačiu ženklūs pinigai“, – sakė A.Vaitkus, primindamas, jog Šventosios uosto atidarymas be molų atstatymo buvo didžiulė klaida.
Šeimininkauti nenori
Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasidžiaugė, jog labai nedaug betrūksta, kad Šventojoje užvirtų reikšmingi darbai, prie kurių savivaldybė mielai prisidėtų, tačiau pripažino, jog be papildomo finansavimo tokio projekto įgyvendinti nėra pajėgi.
Šiandien nematau galimybių, jog neskiriant finansavimo Palangos savivaldybė galėtų įgyvendinti projektą, – sakė Palangos meras.
„Galime pradėti judėti toliau, įgyvendinti valstybės projektą, esame jūrinė valstybė. Europos Sąjungos reikalavimas yra turėti uostelį kas 50 km, džiugu, kad valstybė tuo rūpinasi, – kalbėjo Š.Vaitkus. – Šiandien nematau galimybių, jog neskiriant finansavimo Palangos savivaldybė galėtų įgyvendinti projektą. Jei valstybė negali surasti, tai savivaldybė su 15 mln. eurų biudžetu nieko negali padaryti“.
Meras siūlė pasvarstyti tokį patį finansavimo modelį, kuris buvo pritaikytas statant Palangos aplinkelį, kuris taip pat nėra atsiperkantis objektas. Už jį valstybė išsimokės per 25 metus.
Kreipsis į Vyriausybę
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasiūlė šį klausimą spręsti aukščiausiu lygiu – jį iškelti Vyriausybės strateginiame komitete.
„Turime dokumentaciją, projektus, statybos leidimus, neturime finansavimo šaltinių. Šventosios uostas nebus transporto ir logistikos centras, skirtas rekreacijai, poilsiui, žvejams, kurortinės zonos teritorija. Reikėtų kreiptis į vyriausybės strateginį komitetą pristatant problematiką, padiskutuojant dėl būsimų savininkų, kuruojančios ministerijos ar savivaldybės, pasidalinti atsakomybės ir finansavimo naštą“, – kalbėjo R.Sinkevičius.
Kreipimąsi turėtų parengti uosto direkcija. Jis bus adresuotas ir kitiems suinteresuotiems šio uostelio atsatymu – žvejams, mokslininkams, įvairioms ministerijoms.
