„Analizuojant viešus 2023 metų finansinės atsakomybės dokumentus akivaizdu, kad net 3 bendrovės praėjusiais metais patyrė nuostolį, o dar 5 dirbo su minimaliu pelnu. Jeigu būtų pritarta dabar Seimo Biudžeto ir finansų komitete jau palaimintai Finansų ministrės Gintarės Skaistės idėjai padidinti specialųjį mokestį nuo 20 iki 22 procentų, tai reikštų, kad visos šios 8 bendrovės kone garantuotai turėtų spręsti klausimą dėl veiklos nutraukimo“, – sakė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Liutauras Ulevičius.
Finansų ministrė žada, kad pritarus jos idėjai specialiojo mokesčio būtų surenkama 4 mln. eurų daugiau, tačiau toks skaičiavimas neįvertina, jog dviem trečdaliams iš rinkoje veikiančių 12-os bendrovių tektų spręsti klausimą, ar tęsti, ar iš viso nutraukti nuostolingą veiklą.
Daugelis šių bendrovių veiklą plėtoja antžeminėse lošimo vietose, jose dirba didesnė dalis iš apie pusantro tūkstančio azartinių lošimų rinkoje dirbančių piliečių. Būtent antžeminėms lošimų organizavimo vietoms iškiltų pagrindinė veiklos tęstinumo rizika, nes antžeminiai lažybų punktai, B kategorijos lošimo automatų salonai šiandien dirba su minimalia pelno marža, todėl jie ir būtų pirmieji kandidatai veiklai nutraukti.
Pasak Liutauro Ulevičiaus, tuo pat metu pakeitimas iš esmės niekaip nepakeistų kelių rinkoje dominuojančių nuotolinių lošimų organizatorių situacijos. Šių pelno marža kai kurių organizatorių atveju siekia net 50-60 procentų. Asociacija jau seniai siūlo valstybės kontroliuojamos rinkos netolygumus spręsti perimant Vakarų Europos šalyse taikomą (pavyzdžiui, Vokietijoje) progresinio apmokestinimo modelį, kai mažos pelno maržos lošimams taikomas minimalus mokesčio tarifas, o itin didelės pelno maržos (pavyzdžiui, nuotoliniams A kategorijos automatų ir stalo) lošimams būtų taikoma itin dideli tarifai (pavyzdžiui, kai kur siekiantys net 80%).
Asociacija skaičiuoja, kad pritaikius progresinį apmokestinimo modelį Lietuvoje galėtų būti surenkama apie 33 mln. eurų papildomo specialiojo mokesčio per metus. Tokį siūlymą Finansų ministerijai, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui NLŽVA pateikė dar 2023 metų birželio mėnesį, tačiau atsakingos institucijos į tai visiškai nereagavo.
Gintarės Skaistės siūlomas pakeitimas būtų naudingiausias dabar rinkoje jau ir taip dominuojančioms 3-ims bendrovėms, kurios 2023 metais kartu fiksavo net 94% iš 68,0 mln. eurų ikimokestinio pelno, uždirbto Lietuvoje azartinių lošimų rinkoje.
