Tai atskleidė Baltijos šalyse atliktas SEB banko tyrimas, kurio metu buvo tirtos gyventojų nuostatos kurti nuosavą verslą.
Palyginti su 2013 metais atlikto analogiško tyrimo duomenimis, 20 procentinių punktų sumažėjo žmonių, teigiančių, kad biurokratija yra viena iš pagrindinių kliūčių kuriant nuosavą verslą – šiuo metu taip mano 36 proc. gyventojų.
Per dvejus metus sumažėjo dalis tų, kurie vengia su verslo kūrimu susijusio neapibrėžtumo.
Taip pat per dvejus metus sumažėjo dalis tų, kurie vengia su verslo kūrimu susijusio neapibrėžtumo: 23 procentiniais punktais (iki 17 proc.) sumažėjo teigiančių, kad nuosavas verslas per daug rizikingas, 13 procentinių punktų (iki 28 proc.) sumažėjo gyventojų, kurie negali atsisakyti nuolatinio darbo užmokesčio.
„Lietuvoje gausėja verslumą skatinančių projektų, kasdien girdime įvairias verslą pradėjusių žmonių sėkmės istorijas, kurios skatina palankiau vertinti aplinką ir drąsiau imtis nuosavo verslo. Visgi, palyginti su 2013 metais atlikto analogiško tyrimo rezultatais, Lietuvoje 31 procentiniu punktu padaugėjo gyventojų, manančių, kad mūsų šalyje trūksta informacijos apie tai, kaip kurti verslą, 27 procentiniais punktais išaugo skaičius teigiančių, kad trūksta idėjų“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Trūksta ryžto
Pasak jo, kai aplinkoje kliūčių kurti verslą mažėja, ima didėti asmeninių gebėjimų reikšmė.
„Kuo daugiau kalbama apie verslumą, kuo daugiau informacijos suteikiama, tuo labiau daugėja teigiančių, kad sunku rasti reikiamos informacijos, nėra gerų idėjų. Viena vertus, galima sakyti, kad trukdo informacijos triukšmas, kuris neleidžia susigaudyti, kita vertus, tai gali signalizuoti apie drąsos, ryžto imtis realių veiksmų stoką“, – teigia V. Doveika.
Dažniausiai (80 proc.) gyventojai jos ieško internete arba kreipiasi į valstybės institucijas (51 proc.).
Tyrimo duomenimis, norintys kurti verslą informacijos ieško įvairiuose šaltiniuose. Dažniausiai (80 proc.) gyventojai jos ieško internete arba kreipiasi į valstybės institucijas (51 proc.). Trečdalis (32 proc.) kaip patikimus informacijos šaltinius mato bankus – šie pagal patikimumą rikiuojasi šalia verslo konsultantų ar draugų bei artimųjų.
„Savo šalyje turime gerą pagrindą kuriantiems verslą – vis daugiau žmonių ryžtasi imtis atsakomybės, daugėja viešos informacijos ir konsultacinės, mentorių pagalbos. Tačiau akivaizdu, kad, norėdami dar sparčiau vystyti verslumo kultūrą, turime padėti žmonėms nepasiklysti informacijos sraute ir išmokyti tikslingai atrasti pagalbą, kurios reikia konkrečiu momentu. Taip pat būtina galvoti ir apie konkrečias finansines priemones, kurias taikant būtų remiamos geriausios kuriančių verslą idėjos, kuriami konkretūs produktai. Nes būtent jie yra tikroji vertė, nuo kurios priklauso, ar verslas pajėgs išgyventi, vystytis ir augti“, – sako VšĮ „Šiaurės miestelio technologijų parkas“ vadovas Gediminas Pauliukevičius.
Informacijos – labai daug
„Verslumo informacijos gausu įvairiuose šaltiniuose, todėl suprantama, kad šiame labirinte lengva pasiklysti. Jau ne pirmus metus konsultuojame gyventojus, norinčius įgyvendinti savo verslo idėjas, taigi, atsižvelgdami į jų poreikius, stengiamės, kad visą reikiamą informaciją apie verslo kūrimą jie gautų vienoje vietoje. Teikiame jiems ne tik finansines paslaugas, bet ir konsultuojame dėl verslo idėjos, taip pat mūsų banko interneto svetainės skiltyje „Infobankas“ nuolat skelbiame verslo patarimus, įkvepiančias sėkmės istorijas, interviu su įvairių sričių ekspertais,“ – teigia V. Doveika.
Tyrimą SEB banko užsakymu Baltijos šalyse atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „Mindshare“. Internetu buvo apklausta 1 759 18-74 metų amžiaus gyventojai Baltijos šalyse. Lietuvoje apklausta 612 respondentų.
