Lietuvoje vos 600 eurų per mėnesį į rankas vidutiniškai uždirbančioms slaugytojoms Skandinavija gali tapti gelbėjimosi ratu, proga pagaliau pradėti normalų gyvenimą. Internetas pilnas istorijų apie emigrantų sėkmę ir sotų gyvenimą už Lietuvos ribų. Deja, taip pasiseka anaiptol ne visiems.
Gyvenimas mažuose kambarėliuose, stresas ir psichologinis spaudimas, atlyginimas, kurio nemažą dalį oficialiai sudaro ne alga, o dienpinigiai už komandiruotes, įsipareigojimas dvejus metus neišeiti iš įmonės ir gresiančios skausmingos finansinės sankcijos, draudimas kalbėti apie darbo sąlygas su kitais – visa tai ir dar daugiau tapo kai kurių Lietuvos slaugytojų realybe Skandinavijoje.
Ką išgyveno slaugytojos ir kaip jos jautėsi, galite pamatyti 15min sukurtame dokumentiniame filme „NorVergija“.
„Orange Group Baltic“ – Lietuvoje veikusi įmonė, nuo 2008 metų Norvegijoje darbinusi slaugytojas iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Vengrijos. Vėliau, nuo 2013 metų, bendrovė pradėjo slaugytojas darbinti ir Švedijoje.
Norvegijos dienraščio „Aftenposten“ surinkti duomenys rodo, kad šį verslą per kitų įmonių grandinę kaip pagrindinis akcininkas valdė norvegas Nilsas Paulsenas. Visa norvegiška verslo grupė pasižymi sudėtinga struktūra su daugybe įmonių įvairiose šalyse. Neseniai, šių metų spalio mėnesį, „Orange Group Baltic“ jau pakeitė vardą, pasivadino „Sporto strategija“ ir panašu, kad darbuotojų įdarbinime nebedalyvauja.
Tačiau verslo mechanizmas sukasi iki šiol. Tiesiog darbdavys kiek pakeitė sistemą, darbuotojus pradėjo darbinti kitose su norvegu N.Paulsenu susijusiose įmonėse Lietuvoje: „Orange Helse“ ir „Orange Personal“ filialuose. Taigi apibendrinus galima sakyti, kad įvairios norvego valdomos bendrovės jau daug metų Skandinavijoje suteikia darbą slaugytojoms iš Lietuvos. Pati verslo grupė skelbia, kad iš viso įdarbino daugiau negu 1 200 slaugytojų iš keturių valstybių.
Plačiau apie įmonės lietuviškus patikėtinius, norvegiškus savininkus ir tai, kiek pinigų iš lietuviško verslo jie užsidirbo, skaitykite kitose 15min publikacijose. Dabar išsiaiškinkime daugiau apie schemas ir sutartis, kurias naudojo verslininkai. Jų teisėtumą kompanija ne kartą įrodė teismuose, tačiau tai atvirai vadinama išnaudojimu.
Įmonė atsisakė pateikti paaiškinimus
Prieš aprašant schemas ir sutartis, kuriomis naudojosi „Orange“ įmonės, reikėtų pasakyti, kad 15min uždavė klausimus apie tai lietuviškam verslo tinklui. Bendrovė į žurnalistų iškeltus klausimus atsakyti nesutiko ir užsiminė apie teismus.
„Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų pateikti klausimai yra formuluojami tendencingai bei retoriškai, bandant pateikti konteksto neturinčią informaciją neigiamoje plotmėje bei siekiant sumenkinti įmonės reputaciją, pasitikėjimą įmone, įmonė nusprendė komentarų Jums nebeteikti.
Primename, jog paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“, – rašoma 15min atsiųstame įmonės komentare. Elektroninis laiškas buvo atsiųstas iš įmonės pašto, tačiau jį rašęs asmuo nepateikė nei savo vardo, nei pavardės.
Vis dėlto lietuviškas bendroves valdantis norvegas N.Paulsenas sutiko duoti interviu Norvegijos dienraščiui „Aftenposten“. Jis pateikė savo poziciją apie dalį 15min rūpimų klausimų.
Skandinaviškas darbas. Pagal lietuviškas taisykles
Schema, kuri neretai naudojama įvairiose šalyse įdarbinant lietuvius, – siųsti juos į komandiruotes. „Orange Group Baltic“ ir kitos grupės įmonės nebuvo ir nėra tarpininkai ar įdarbinimo agentūros, kurios tik suranda lietuviui darbą Skandinavijoje.
Lietuvoje veikiančios bendrovės yra nuolatinis slaugytojų darbdavys. Ką tai reiškia? Slaugytojos iš tiesų yra įdarbinamos įmonėse Lietuvoje. Oficialiai Norvegijoje ar Švedijoje praleistas laikas laikomas tik slaugytojų komandiruotėmis, kurios trunka mėnesį arba kiek ilgiau.
Lietuvaičių darbas Skandinavijoje atrodo taip: apie keturias savaites dirbama užsienyje ir tada dviem savaitėms grįžtama į Lietuvą, vėliau viskas kartojasi iš pradžių, taigi slaugytojos nuolat keliauja. Už laiką, praleistą Lietuvoje, darbuotojoms nėra mokamas atlygis, todėl Skandinavijoje jos dirba ilgesnes valandas nei norvegės ar švedės. Įmonė sako, kad lietuvės ir ilsisi ilgiau, todėl toks darbas yra leidžiamas.
15min turimoje 2015 metų darbo sutartyje tarp slaugytojos ir „Orange Group Baltic“ rašoma, kad sutarčiai galioja lietuviški įstatymai: „Darbuotojas ir darbdavys aiškiai susitaria, kad darbo santykiams visais atvejais taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nepaisant to, ar darbuotojas dirba Lietuvoje ar pagal darbdavio pavedimą darbo naudotojo naudai – užsienyje.“ Sutartyje taip pat pažymima, kad teisiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose.
Taip pat darbo sutartyje minima, kad darbuotojas žino, kad jo darbas bus susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis ir siuntimu dirbti į užsienį, ir dėl to neturi jokių prieštaravimų.
Pagal galiojusius Lietuvos teisės aktus bei darbo sutartį, komandiruojami darbuotojai turėjo gauti užsienio šalyje garantuojamą darbo užmokestį. Taigi kalbant paprasčiau, Lietuvos slaugytojos turėjo uždirbti tiek pat, kiek tiesiogiai Skandinavijos medicinos įstaigose dirbančios slaugytojos. Viskas skamba gražiai.
Tik ar taip buvo iš tikrųjų? Kai kurios buvusios įmonės darbuotojos bylinėjosi Lietuvos teismuose su bendrove dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitas į teismus padavė patys buvę darbdaviai. Būtent teismuose atsiskleidė daug detalių apie slaugytojoms išmokėtą atlygį.
Teismas paskaičiavo vienos lietuvaitės, dirbusios Švedijos ligoninėse, gautą atlygį ir nustatė, kad jos gauta suma nėra mažesnė nei minimalus slaugytojos atlyginimas dirbant tiesiogiai Švedijos ligoninėse. Teismas apskaičiavo, kad vidutinis slaugytojos atlyginimas Švedijoje atskaičius mokesčius buvo 12,32 euro per valandą. Kol neišdirbo 1850-ies valandų lietuvė gavo 11,70 euro valandinį atlyginimą, o vėliau – 14,05 euro. Taigi, skirtumas, teismo vertinimu, nėra reikšmingas.
Taip, darbuotojai, dirbdami „Orange“ įmonėse, iš tiesų į rankas gauna panašią sumą, kokia yra Skandinavijos slaugytojų alga. Tačiau čia – tik dalis tiesos. Iš viešai prieinamų teismo procesų ir iš slaugytojų gautų dokumentų apie darbo užmokestį, galima sakyti, kad lietuvaičių gautas atlygis buvo sudarytas iš dviejų dalių: atlyginimas ir dienpinigiai už komandiruotes. Prisimenate, juk oficialiai slaugytojos Skandinavijoje nedirba, ten – tik jų komandiruotės, todėl joms privaloma mokėti dienpinigius.
Iš tiesų ši slaugytoja per mėnesį gaudavo daug didesnį atlygį, bet tai nebuvo darbo užmokestis, tai buvo dienpinigiai. Apytiksliai po 1007 eurus kiekvieną mėnesį.
Bent vienu atveju iš teismo bylos duomenų galima sakyti, kad būtent dienpinigiai ir sudarė didžiąja dalį atlygio. Byloje rašoma, kad viena slaugytoja „Orange Group Baltic“ įmonėje dirbo nuo 2015 metų kovo iki gruodžio, per tą laiką jai buvo priskaičiuota 4 152,91 euro darbo užmokesčio prieš mokesčius. Atskaičius mokesčius ir padalinus iš mėnesių skaičiaus, išeina apytiksliai po 406 eurus per mėnesį. Tai buvo lietuvaitės darbo užmokestis Švedijoje. Net ir Lietuvos ligoninėse dirbančios slaugytojos oficialiai uždirba daugiau. Atrodo per mažai?
Iš tiesų ši slaugytoja per mėnesį gaudavo daug didesnį atlygį, bet tai nebuvo darbo užmokestis, tai buvo dienpinigiai. Apytiksliai po 1007 eurus kiekvieną mėnesį. Teismai, vertindami slaugytojos gautą atlyginimą, nusprendė, kad dienpinigiai yra darbo užmokesčio dalis. Taigi viskas čia yra gerai.
Dar vienos slaugytojos 15min pateikti dokumentai apie gautas pajamas dirbant „Orange Group Baltic“ rodo, kad darbo užmokestis ir dienpinigiai pasiskirstydavo po lygiai: vidutiniškai apie 1000 eurų darbo užmokesčio ir tiek pat dienpinigių per mėnesį. Ši slaugytoja dirbo Norvegijoje.
Nors teismai nematė tame nieko blogo, toks darbo užmokesčio mokėjimas dienpinigiais gali pakenkti darbuotojui ateityje, nes būsimos pensijos dydis priklauso nuo oficialaus atlyginimo.
„Be abejonės, darbuotojų interesas yra, kad kuo didesnė darbo užmokesčio dalis būtų mokama darbo užmokesčio forma, o ne dienpinigių. Nes nuo dienpinigių nėra mokami jokie socialinio draudimo mokesčiai ir apskritai jokie mokesčiai, tada tam tikra prasme gali nukentėti darbuotojai ateityje“, – 15min komentavo darbo teisės ekspertas Nerijus Kasiliauskas.
15min žurnalistai nusprendė apsilankyti „Orange“ dukterinės įmonės darbo susitikime, kuriame jie pristatė darbo sąlygas. Tai buvo vienintelis būdas sužinoti, ką iš tiesų slaugytojoms žada bendrovė. Taigi žurnalistė įmonės interneto svetainėje užsiregistravo darbo pokalbiui, nurodė esanti slaugytoja ir sulaukė kvietimo į susitikimą. Pokalbyje buvo kalbama apie atlyginimą Norvegijoje, įmonės atstovė teigė, kad jis yra apie 21 euras per valandą neatskaičius mokesčių. Tačiau susitikime iš viso nebuvo minimi dienpinigiai ir nebuvo detalizuojama, kokią tiksliai atlygio dalį sudarys dienpinigiai.
Kai kurios kalbintos slaugytojos 15min tvirtino prieš atvykimą į Norvegiją net nesupratusios, kad jos dirbs komandiruotėse.
Susitikime iš viso nebuvo minimi dienpinigiai ir nebuvo detalizuojama, kokią tiksliai atlygio dalį sudarys dienpinigiai. Kai kurios kalbintos slaugytojos 15min tvirtino prieš atvykimą į Norvegiją net nesupratusios, kad jos dirbs komandiruotėse.
„Ne, tas tikrai nebuvo akcentuojama“, – į klausimą ar suprato, kad dirbs ne Norvegijoje, o Lietuvoje, atsakė buvusi „Orange Group Baltic“ darbuotoja Indrė (vardas pakeistas, tapatybė redakcijai žinoma.)
Tiesa, vėliau ši slaugytoja sužinojo kur kas daugiau niuansų, susijusių su tikrąja darbo vieta.
„Mums galiojo lietuviški darbo įstatymai, ne norvegiški darbo įstatymai. Ir galvoti, kad tu ten dirbdama užsitarnausi norvegišką pensiją, tai nereikia būt naiviems, to nėra. Lietuvoj mes buvom įdarbintos pusės etato krūviu. Ir už tai turėdavo būti mokami mokesčiai Lietuvai, įjungtas sveikatos draudimas.
Jie sakydavo, kad įjungiam mes sveikatos draudimą ir, tarkime, grįžti po keturių savaičių darbo ten ir kreipiesi pas gydytoją, registruojiesi ir tau staiga registratorius pasako: apgailestaujam, bet jūs nedrausta esate. Yra buvę ir tokių atvejų, kada jie tiesiog pamiršdavo sumokėti mokesčius už tas dvi savaites, kada mes būdavome Lietuvoje“, – nemalonią situaciją prisiminė Indrė.
Kad prieš kelionę į Norvegiją nesuprato, jog dirbs nuolatinėse komandiruotėse, liudijo ir slaugytoja Vaiva: „Ne visai šitą supratau kažkaip tai. Nes man atrodė, kad aš jau dirbsiu Norvegijoje. Kažkaip iš tikrųjų galbūt aš į tai neįsigilinau. Nes dabar, kai žiūriu jų skelbimus, tai jie tikrai rašo, kad ten komandiruotė ir taip toliau. Aš nežinau, galbūt aš nesigilinau.“
Dveji metai darbo arba finansinės sankcijos
Slaugytojos, norinčios įsidarbinti „Orange“ bendrovėje, turėjo pasirašyti ne vieną dokumentą: mokymo sutartį, darbo sutartį, konfidencialumo sutartį, darbo vidaus tvarkos taisykles. Pasak vienos slaugytojos pasakojimo, teko pasirašinėti net ant tuščių lapų, nematant jų turinio.
„Buvo duodami dokumentai, tiksliau tušti lapai su tavo vardu ir pavarde, kur reikėjo dėti savo parašą. Bandant paklausti, kas ir kodėl, buvo pasakyta, kad tai yra reikalinga darbui ir neturėtų kilti jokių klausimų. Ir tiesiog mes suprasdamos tą, kur mes esam įklimpę, neturėjom išeities. Turėjom tik vykdyti jų nurodymus, nes nevykdant iš karto buvo pasakyta, kad nutraukus darbo santykius, jūs turite sumokėti baudą“, – sakė slaugytoja Indrė.
Tačiau pradėkime nuo pradžių. Pirmoji sutartis, kurią turėjo pasirašyti slaugytojos – mokymo sutartis. Joje buvo bene griežčiausias numatomas įsipareigojimas. Tam, kad išvažiuotų dirbti į Norvegiją ar Švediją, slaugytojos turėjo išmokti kalbą. Jas kalbų moko „Orange“ grupės dukterinė įmonė, registruota Lietuvoje – bendrovė „Scandinavian Language School“.
Kalbos kursai trunka kiek daugiau nei keturis mėnesius, per juos slaugytojos įgyja B2 švedų arba norvegų kalbos lygį. Iš pradžių už kalbos kursus slaugytoms mokėti nereikėjo, išlaidas apmokėdavo darbdavys, bet kai kurios moterys netruko įsitikinti, kad „nemokami“ kursai gali labai brangiai kainuoti.
Pasirašydamos mokymo sutartį, slaugytojos įsipareigodavo dirbti „Orange Group Baltic“ įmonėje bent dvejus metus. 2015 metų mokymo sutartyje yra punktas: „Klausytojas įsipareigoja dirbti kompanijoje ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo darbo sutarties su kompanija sudarymo dienos.“
Kas būdavo, jei slaugytoja sugalvodavo išeiti anksčiau? Grėsė finansinės sankcijos: „Jeigu laikino darbo sutartis tarp klausytojo (kaip darbuotojo) ir kompanijos nutraukiama klausytojo iniciatyva ir pareiškimu be svarbios priežasties ar kompanijos iniciatyva dėl klausytojo kaltės anksčiau negu praėjus 24 mėnesiams, tai klausytojas privalės kompensuoti kompanijai programos išlaidas, kurios sudaro 4033 Eur.“
Kitaip tariant, sutartis numatė, kad jei darbuotojas neišdirbs įmonėje dvejų metų, jis turės mokėti 4 tūkstančius eurų. Slaugytojų, sumokėjusių tokias ar panašias sumas buvusiam darbdaviui, yra ne viena. 15min savo istorijas pasakojo trys moterys, visos jos išėjo iš įmonės anksčiau sutartyje numatyto termino, visos jos patyrė finansines sankcijas. Kai kurios jų atskleidė, kad žino dar daugiau buvusių kolegių, kurios atidavė savo pinigus verslininkams.
Pagal sutartį susidaro vaizdas, kad iš slaugytojų atlyginimo ir taip buvo išskaičiuota ši suma. Tačiau išėjusios iš darbo anksčiau nei po dvejų metų, moterys turėjo mokėti dar kartą.
„Aš nežinau nei vieno, kam būtų pasisekę nemokėti pinigų, nepažįstu tokio asmens. Turbūt gerokai virš 10 pažįstu, kurios sumokėjo įmonei. Arba kitos, tarkim, pasibaigus 24 mėnesių kontraktui, bėga į visas keturias puses, kad tik nepasiliktų“, – tvirtino Indrė.
Įdomus dalykas yra tas, kad „Scandinavian Language School“ įmonėje kalbos gali mokytis ne tik slaugytojos, o ir bet kas kitas. Jie savo prekės ženklą vadina SLS – „Selection and Language Services“. Verslininkai savo interneto svetainėje skelbia, kad 40-ies akademinių valandų B2 norvegų kalbos kursai kainuoja 190 eurų. Slaugytojų kalbos kursai trunka 500 valandų. Taigi skaičiuojant proporciją, jeigu 40 valandų kainuoja 190 eurų, tai 500 valandų turėtų kainuoti apie 2 375 eurus. Slaugytojos išėjimo iš darbo atveju turėjo grąžinti 4 tūkstančius. 15min kreipėsi į lietuviškos įmonės atstovus ir prašė paaiškinti šį skirtumą, tačiau atsakymo negavo.
Dar keisčiau atrodo tai, kad 2015 metų darbo sutartyje su priedais yra pateiktas papildomas susitarimas. Pagal jį už pirmas 1850-imt darbo valandų 2,35 euro per valanda suma yra grąžinima už kalbos kursus. Pagal teismo dokumentus galima sakyti, kad slaugytojos pirmas 1850-imt valandų uždirbdavo keliais eurais mažiau. Pirmosios 1850-imt darbo valandų užtrunka maždaug metus, per jas susidaro daugiau nei 4 tūkstančių eurų suma. Taigi, pagal sutartį susidaro vaizdas, kad iš slaugytojų atlyginimo ir taip buvo išskaičiuota ši suma. Tačiau išėjusios iš darbo anksčiau nei po dvejų metų, moterys turėjo mokėti dar kartą.
Norvegijos dienraštis „Aftenposten“ gavo patvirtinimą iš įmonės, kad už kalbos kursus buvo nuskaičiuojami pinigai iš slaugytojų atlyginimo. Įmonė nesiginčijo dėl to, kad toks mokestis egzistavo, tačiau patikino, kad dabar įsipareigojimo dirbti įmonėje 24 mėnesius nebėra. Informacija apie nuskaičiuotus pinigus už kalbų kursus paremta 2014-2016 metų laikotarpiu. Nėra iki galo aišku, ar šis mokestis buvo nuskaičiuojamas ankstesniais ir vėlesniais metais.
„Mes investuojame daug laiko ir pastangų į savo darbuotojus tiek kalbos mokykloje, tiek mokymo etape, kai jie atvyksta į Norvegiją. Šiame versle nėra galimybių, leidžiančių darbdaviui finansuoti visus kalbos kursus“, – laikraščiui „Aftenposten“ sakė „Orange“ tinklo vadovas, norvegas N.Paulsenas.
Paradoksalu, kad moterys turėjo mokėti už kalbos kursus tokią didelę sumą, bet ne vienos Norvegijos savivaldybės atstovai dienraščiui „Aftenposten“ užsiminė, kad slaugytojų kalbos įgūdžiai buvo nepakankami.
Lietuvoje buvo mažiausiai 13 bylų. Visos buvusios „Orange“ darbuotojos šias 15min analizuotas bylas pralaimėjo.
„Mes turėjome tris slaugytojas iš „Orange“ 2015 metų vasarą. Jos visos buvo niekam tikusios. Slaugytojoms stigo norvegų kalbos įgūdžių ir jos beveik nieko nežinojo apie Norvegijos sveikatos priežiūros sistemą“, – raštu pateiktame atsakyme komentavo Hobol savivaldybės atstovas. Dėl nepakankamų kalbos įgūdžių norvegų žurnalistams skundėsi dar keturių savivaldybių atstovai.
Bet grįžkime prie lietuvių įsipareigojimų „Orange“. Jei slaugytojos nesutikdavo mokėti kompensacijos įmonei, jų laukė teismai. Lietuvoje buvo mažiausiai 13 bylų. Visos buvusios „Orange“ darbuotojos šias 15min analizuotas bylas pralaimėjo. Kai kurios moterys bandė teismui paaiškinti, kad kalbos kursų kaina yra didesnė nei rinkos, tačiau teismas kainos pagrįstumo nevertino, nes sutartyse buvo numatyta konkreti suma ir įsipareigojimai, kuriuos reikėjo vykdyti. Daugiau apie šias kompensacijas už kalbos kursus 15min pasakojo įmonėje dirbusios slaugytojos.
„Aš pasakiau, kad aš išeisiu. Jie pasakė: mokėsi baudą. Aš sakau: gal galima pusę, vis tik jau nemažai išdirbusi? Sakė: ne. Tada klausiau: gal galima dalimis? Atsakė: ne. Tada sakiau, aš nemokėsiu, nes aš nesijaučiu nusikaltusi, aš manau, kad jau jūs gavote iš manęs užtenkamai ir aš nesijaučiu jums skolinga. Tai sako: laukit šaukimo į teismą. Sakau: gerai, ačiū“, – išėjimo iš darbo istoriją prisiminė slaugytoja Vaiva.
Ši slaugytoja bendrovėje dirbo beveik metus, o jos sutartyje buvo numatytas įsipareigojimas įmonėje pradirbti bent pusantrų metų. Moteris teigė, kad galiausiai ji sulaukė ir teisminio proceso, tačiau jos ir bendrovės advokatai susitarė ir ji sumokėjo įmonei 2 tūkstančius litų (apie 579 eurus).
Mokėti kompensacijos sumos dalimis neleido ir Indrei. Jos sutartyje jau buvo įsipareigojimas įmonėje dirbti mažiausiai dvejus metus, bet moteris išėjo anksčiau, maždaug po 11 mėnesių ir sumokėjo bendrovei apie 4 tūkstančius eurų be teismų.
„Viskas buvo gerai, buvau labai gera darbuotoja, o po to, kai jau pasakiau, kad aš noriu nutraukti darbo santykius, tada patampi labai blogu. Įžeidinėjo ir psichologinis spaudimas buvo. Ir aš bandžiau tartis, kad galbūt būtų galima sumokėti šitą baudą per du mėnesius neišvengiant jos, bet tiesiog du ar trys mėnesiai. Buvo pasakyta: ne, visos kitos turi suprasti, kad turi būti skaudu. Tiesiog gąsdinimas kitoms, kad tai yra skausminga ir kad žinotų visi pasekmes.
Sumokėjau per vieną dieną. Dar aš prašiau tos koordinatorės, gal galima būtų susitikti su savo tiesioginiu vadovu, su įstaigos vadovu. Buvo pasakyta, kad dėl tokių maždaug niekų vadovo trukdyti negalima“, – kalbėjo Indrė.
Dar viena slaugytoja Aleksandra pasakojo panašią istoriją. Ji išėjo iš darbo anksčiau nei po 2 metų, vėliau praėjo maratonus dviejų instancijų teismuose Lietuvoje ir galiausiai turėjo sumokėti įmonei beveik 4 tūkstančius eurų.
„Parašiau tokį planą, kiek aš galiu mokėti kiekvieną mėnesį. Pasakiau, kad surasdama darbą sau ir uždirbdama, aš jums atiduosiu kaip galima greičiau, bet tiesiog dabar tokios sumos neturiu. Tai jie aišku nesutiko, sakė, kad paimk paskolą ir atidavinėk nors ir 25 metus, mums tai nerūpi, tu turi atiduoti sumą tą dabar – arba teismai. Tada buvo tas psichologinis (spaudimas – aut. pas.), nes tučtuojau: arba tu paimi paskolą... Koordinatorės mano patarimas buvo: aš tau, Aleksandra, patariu: paimk paskolą ir atiduok, nes vis tiek tu pralaimėsi“, – atsiduso Aleksandra.
Grįžtant prie sutarčių, 2015 metų mokymo sutarties pabaigoje yra punktas, kuriuo slaugytojos patvirtindavo, kad turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarties turiniu, pasitarti su profesionaliais patarėjais dėl jos nuostatų ir paliudydamos tai, patvirtina visas sutarties sąlygas. Tačiau kalbėdamos su 15min, kai kurios slaugytojos sakė, kad tokios galimybės jos neturėjo.
„Realiai tą dokumentą mes turėjom galimybę perskaityt, bet tai buvo daroma čia ir dabar, be galimybės išsinešti sutartį, pasikonsultuoti ar tą pačią dieną nedėti parašo“, – tvirtino Indrė.
Slaugytoja Vaiva pripažino labai nemėgstanti skaityti sutarčių: „Aš turiu problemą, aš baisiai nemėgstu skaityti sutarčių. Man tiesiog užkrenta akidangčiai, maždaug nuo ketvirto sakinio aš jau nelabai galvoju, apie ką aš skaitau.“
Darbo teisės ekspertas N.Kasiliauskas teigė, kad anksčiau, galiojant senajam darbo kodeksui, darbdavys turėjo teisę reikalauti mokymo išlaidų atlyginimo iš darbuotojo. Vis dėlto tai negalėjo būti tapatinama su bauda.
„Iki šių metų liepos 1 dienos galiojęs darbo kodeksas nustatė, kad galima darbo sutartyje susitarti, kad bus atlyginamos visos darbdavio investuotos lėšos į darbuotojo mokymą. <...> Išlaidas turi darbdavys pagrįsti, kad jis patyrė išlaidas, kurias jis reikalauja atlyginti. Mokymosi išlaidų atlyginimo negalima sutapatinti su kažkokia bauda ar netesybom, kad aš investavau į tave tam tikras lėšas ir dabar, kadangi tu išeini, aš tau kaip baudą kažkokią taikau. Mokymosi išlaidos, tai yra faktiškai, ką darbdavys patyrė“, – kalbėjo N.Kasiliauskas.
Teisininkas sakė, kad nuo liepos mėnesio įsigaliojęs naujas Darbo kodeksas situaciją gan kardinaliai pakeitė.
„Naujasis Darbo kodeksas nustato pareigą darbdaviui. Yra pareiga apmokyti darbuotoją dirbti darbo vietoje, į kurią jis priimtas yra. Reikalauti mokymosi išlaidų atlyginimo galima tik tuo atveju, jeigu yra įgyjamos kompetencijos, gebėjimai arba žinios viršijančios darbo vietai keliamus reikalavimus“, – dėstė N.Kasiliauskas. Eksperto vertinimu, jeigu slaugytojoms darbe yra keliamas reikalavimas mokėti kurią nors skandinavų kalbą, tokiu atveju tai negali būti interpretuojama kaip žinios, viršijančios darbo vietos reikalavimus.
Galbūt būtent dėl pasikeitimų teisinėje bazėje dabar pasikeitė ir „Orange“ veiklos modelis. Tai 15min sužinojo iš darbo pokalbio, kuriame lankėsi žurnalistė. Dabar iš tiesų nebeliko įsipareigojimo dvejus metus dirbti įmonėje, bet išaugo kursų kaina. Slaugytojos, pradėjusios dirbti Skandinavijoje, privalo kalbos mokyklai grąžinti jau 4 800 eurų. Ši suma dabar dar labiau skiriasi nuo tos, kuri pateikiama kalbos mokyklos interneto puslapyje.
Nepaisant to, kad ekspertas 15min teigė, jog pagal naują Darbo kodeksą, darbdavys turi pareigą apmokyti darbuotojus tų dalykų, kurių jiems reikės darbe, kažkodėl šiuo atveju įstatymo nuostata neveikia ir už mokslus turi mokėti pačios slaugytojos.
Tūkstantinė bauda grėsė ir už pokalbius apie algą
„Orange“ įmonės slaugytojus darbina jau beveik dešimtmetį. Galėtų kilti klausimas, kodėl iki šiol viešai, žiniasklaidoje, darbuotojai nekalbėjo apie prastas sąlygas. Galbūt atsakymas galėtų slypėti vienoje detalėje. Be darbo ir mokymo sutarčių, slaugytojos turėjo pasirašyti ir konfidencialumo sutartį. 15min turi 2013 metų įmonės konfidencialumo sutartį. Joje nurodoma, kokios informacijos negalima atskleisti trečiosioms šalims.
Pagal šį susitarimą, konfidencialia informacija laikomos ne tik įmonės komercinės paslaptys, duomenys apie bendrovės klientus, bet net informacija apie įmonės darbuotojams mokamą darbo užmokestį.
Sutartyje numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir ne mažiau kaip trejus metus po darbo santykių pasibaigimo. Jeigu darbuotojas neįvykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų, privalės atlyginti įmonei padarytus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius. Sutartyje rašoma, jog šalys susitaria, kad minimalus įmonės nuostolis kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 10 000 litų (beveik 2,9 tūkst. eurų) suma.
Taip pat 2015 metų darbo sutartyje nurodoma: „Darbuotojas privalo negadinti darbdavio arba laikinojo darbo naudotojų reputacijos ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali sukelti jų nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą.“
Slaugytojos, kurios dirbo įmonėje, patvirtino žinojusios, jog su kitais kalbėti apie darbo sąlygas yra draudžiama.
„Manęs norvegai kolegos dažnai klausdavo: kiek tu uždirbi. Sakydavau, galiu pasakyti, kiek uždirbau Lietuvoje. Žinojau, kad negalima. Žinojau, kad jie tikriausiai mums moka labai mažai. Taip jau būna gamtoje, kad vieni yra valgomi, kiti valgo. Aš kažkaip galvojau, kad tiek to, aš pabūsiu tas maistas“, – juokavo slaugytoja Vaiva.
„Labai buvo aiškiai pasakyta, kad geriausiai tiesiog nekalbėkite apie atlyginimą su norvegų slaugytojais“, – antrino kita slaugytoja Aleksandra.
Slaugytoja Indrė 15min tvirtino, kad moterys dėl šių sutarties punktų nedrįso kreiptis į institucijas: „Realiai taip, mes bijojome.“
Darbo teisės ekspertas N.Kasiliauskas aiškino, kad toks reikalavimas neturėtų sulaikyti darbuotojų nuo savo teisių gynimo, nes dėl to darbdavys negali atleisti žmogaus iš darbo.
„Niekas jokios sankcijos Lietuvoje nepritaikytų už tai, kad į Norvegiją komandiruotas darbuotojas kreipėsi į Norvegijos darbo inspekciją, kad patikrintų jo darbo sąlygas. Ir už vien tą kreipimąsi jeigu darbdavys sugalvotų atleisti tą darbuotoją, tai aš manau, kad tikrai Lietuvos darbo ginčus nagrinėjančios institucijos tokį atleidimą pripažintų neteisėtu.
Galbūt dažnai jie naudojami kaip moralinio spaudimo priemonė. Įrašant tą apribojimą ir po to sakant, kad matai, tu pasirašei, kad yra ribojama tokia galimybė skųstis ir kad jeigu tu taip elgsiesi, mes taikysim sankcijas už to punkto pažeidimą. Bet realiai, šitas apribojimas kaip draudimas kreiptis į institucijas su skundu dėl darbo sąlygų, manau, yra niekinis“, – dėstė N.Kasiliauskas.
Norvegijos miesto Bergeno, kuriame ir yra pagrindinė „Orange“ būstinė, profsąjungos vadovė Sara Bell 15min patikino, kad tokios darbo sutartys Norvegijoje yra negirdėtas dalykas.
„Tai neabejotinai yra moterų išnaudojimas. Ir tai yra išnaudojimas tų moterų, kurios yra ekonomiškai pažeidžiamos. Ir žinoma, jei tu esi užsienio valstybėje ir jautiesi gąsdinamas savo darbdavio, kad bet koks bandymas išsilaisvinti iš sutarties ir šių sąlygų gali sukelti baisias pasekmes tau, tai neturi nieko bendro su tuo, ar tu esi stiprus, išsilavinęs žmogus. Tai tiesiog pastato tave į labai blogą padėtį“, – situaciją apibūdino S.Bell.
Pašnekovė mano, kad griežtais įsipareigojimais bendrovė stengėsi nutildyti darbuotojus: „Tu gali turėti įmones, kurios turi įmonės paslaptis. Ir nėra neįprasta bendrovei saugoti paslaptis dėl akivaizdžių finansinių priežasčių. Bet jie („Orange“ – aut. pas.) iš tiesų saugosi, kad nei vienas jų darbuotojas nekeltų klausimų apie tai, kaip jie organizuoja jų darbą.“
„Orange“ grupės vadovas N.Paulsenas „Aftenposten“ pareiškė, kad dabar konfidencialumo sutartis yra pakeista.
„Kadangi jie neseniai atvyko į Norvegiją, daugelis mūsų darbuotojų buvo spaudžiami ir klausiami apie atlyginimą. Buvo daug nesusipratimų dėl skirtumo tarp bendrojo ir grynojo atlyginimo. Mes neturėjome tikslo nutildyti darbuotojus, tikslas buvo sumažinti jiems tenkantį spaudimą. Kai buvo pastebėta, kad ši sutarties dalis galėjo būti neteisingai interpretuojama, ji buvo pakeista“, – komentavo norvegas.
(Ne)mokamas apgyvendinimas. Kas išskaičiuojama iš atlyginimo?
„Orange“ interneto puslapis mirga nuo spalvingų nuotraukų iš Skandinavijos. „Kodėl verta dirbti su „Orange“?“ – klausiama verslininkų interneto svetainėje. Čia pat ir pateikiamas atsakymas: yra apmokama kelionė iš Lietuvos į Skandinaviją ir atgal (slaugytojos skraido dažnai, nes nuolat grįžinėja į Lietuvą), taip pat rašoma, kad įmonė suteikia gyvenamąją vietą. Įstatymai numato, kad darbdavys turi kompensuoti komandiruojamo darbuotojo apgyvendinimo ir kelionės išlaidas. Tik ar viskas iš tiesų buvo nemokama? Panašu, kad ne.
„Jie daug sako, kad jie nuperka tau viską, tas visas pristatymas: sakykime, kad tau yra vieta gyventi, tau bilietai (kelionės – aut. pas.) ir darbą tau garantuoja. Tai kaip žmogus tu galvoji, kad ne šiaip sau jie tau tai duoda, jie už tai ir paima. Viskas kainuoja, nieko nemokamo gyvenime nėra. Tai, matyt, atskaičiuoja nuo atlyginimo“, – svarstė slaugytoja Aleksandra.
15min turi vienos įmonėje dirbusios slaugytojos algalapius. Tačiau iš jų sunku pasakyti, kas tiksliai buvo nuskaičiuota nuo atlyginimo, nes ten rodomas tik atlygis, gautas į rankas.
„Iš tikrųjų nėra aišku, kaip jie skaičiuoja tą darbo užmokestį tiksliai, kiek ten tų valandų ir tie viršvalandžiai... Ir, tarkim, perėjus dirbti į tikrą norvegišką kompaniją, tada supranti, kaip tu buvai maustomas“, – tikino Indrė. Moteris teigė, kad dirbant norvegiškoje įstaigoje tiesiogiai, jos atlyginimas buvo tūkstančiu ar pusantro tūkstančio eurų didesnis. Kad atlyginimas atsisakius „Orange“ pagalbos išaugo, pripažino visos 15min kalbintos lietuvės.
Slaugytojų įtarimas, kad nuo jų atlyginimo buvo nuskaičiuojamas mokestis už apgyvendinimą ir kelionės išlaidas, gali būti pagrįstas. „Orange“ įmonė norvegiškam dienraščiui „Aftenposten“ patvirtino, kad iš slaugytojų atlyginimo už kiekvieną išdirbtą valandą buvo nuskaičiuojami 5,65 euro už pragyvenimo ir kelionės išlaidas. Nėra aišku, ar taip buvo visais periodais, informacija paremta 2014-2016 metų sutartimis.
Bergeno profsąjungos lyderė S.Bell sakė, kad toks sumos nuskaičiavimas nuo atlyginimo Norvegijoje yra nelegalus.
„Manau, kad visi žmonės, su kuriais kalbėjau, gyveno būstuose, kurie priklausė „Orange“. Iš atlyginimo lapelių tu negali matyti, kad slaugytojos mokėjo už apgyvendinimą. Bet mokesčių dokumentuose tu gali matyti, kad jos už tai mokėjo. Aš manau, kad jeigu jos tai daro, informacija jų („Orange“ – aut. pas.) interneto puslapyje yra neteisinga. Kai tu žiūri į „Orange Group Baltic“ interneto puslapius, tu susidarai įspūdį, kad jie tau apmokės apgyvendinimo išlaidas.
Ir aš taip pat girdėjau iš vieno žmogaus, kad jie nuskaičiuoja apgyvendinimo išlaidas nuo atlyginimo per valandą. Kas Norvegijoje yra nelegalu, nes jei tu moki už nuomą, tu turi mokėti vienodą sumą kiekvieną mėnesį“, – aiškino profsąjungos atstovė.
15min turima 2015 metų darbo sutartis patvirtina šią informaciją. Susitarime prie darbo sutarties nurodomas kelionės ir apgyvendinimo išlaidų mokestis: „Projekto išlaidų dalis: kelionės išlaidos (skrydžiai, autobusai, traukiniai) bei apgyvendinimo išlaidos iki 5,65 Eur už vieną darbo valandą, dirbtą „Orange Helse“ AS projekte Norvegijoje.“
Paskutinis 15min turimas dokumentas, kurį turėjo pasirašyti slaugytojos – įmonės darbo vidaus tvarkos taisyklės. Dokumentas patvirtintas 2011 metais. Jame iki smulkmenų išdėstoma, kaip slaugytojos turėjo elgtis namuose, kuriuose buvo apgyvendintos. Parašyta net tai, kad gyvenantys kartu žmonės privalo skalbti rūbus kartu ir daryti skalbinių sąrašą, susiorganizuoti sniego valymą kieme, susitvarkyti kambarį.
Taip pat taisyklėse nurodyta, kad svečiai būste gali svečiuotis tik iki 21 valandos vakaro, tai reiškia, kad negali nakvoti. Į tai dėmesį atkreipė Norvegijos gerovės valstybės aljanso atstovė Helene Bank.
„Joms nebuvo leidžiama pasikviesti lankytojų. Tai reiškia, kad jos negalėjo pasikviesti savo šeimos, jeigu ji nesumokės ar neras vietos, kur gali apsistoti“, – 15min kalbėjo H.Bank.
Norvegijos miesto Bergeno profsąjungos atstovė pasidalino su 15min nuotraukomis vieno kambario kuriame, jos teigimu, gyveno „Orange“ slaugytoja. H.Bank tvirtino, kad kambarys buvo rūsyje, o jame nebuvo langų, todėl kažkas padarė lango imitaciją, pakabino užuolaidas ir sukūrė vaizdą, kad langas kambaryje egzistuoja.
Kai kurios įmonėje dirbusios slaugytojos 15min savo apgyvendinimo sąlygas apibūdino kaip geras. Tačiau kitos atskleidė, kad būtent neapsikentusios prastų sąlygų ir norėjo palikti darbą.
Slaugytoja Indrė pasakojo apie namą, kuriame teko gyventi: „Gyvenimas dideliam name su daug mažų kambarėlių, perskirtų gipso kartono plokšte. Jeigu tau pasiseka gauti normalų kambarį, kur nesiskalbia skalbimo mašinos, tai tau pasisekė. Nereaguoti į tuos garsus faktiškai neįmanoma. Bet ryte maždaug 8-9 žmonėms skirtas vienas dušas ir tualetas, tai iš tikrųjų problematiška.“
Kitos slaugytojos Vaivos patirtis taip pat panaši, iš pradžių moteris gyveno ir dirbo Norvegijos Olesiundo mieste. Čia jos gyvenimo sąlygos nebuvo blogos, tačiau taip pasisekė ne visoms.
„Buvo toks etapas, kai privežė daug mergaičių į tą patį butą. Ir ten jos keturios miegojo svetainėje. Buvo didžiulė svetainė ir keturi miegamieji. Miegamieji buvo užpildyti ir dar keturios (moterys – aut. pas.) miegojo svetainėje ant grindų. Kažkas ant sofos, kažkas ant grindų. Tai truko gal savaitę, gal daugiau truputėlį“, – prisiminė lietuvė.
Paklausus, ar gyveno sandėliuko dydžio kambaryje, lietuvė nusijuokė: „Na, tualete beveik.“
Vėliau Vaiva buvo perkelta į kitą Norvegijos miestą Bergeną. Slaugytoja sakė, kad ten jos kambarys buvo mažytis, ji nuolatos jautė stresą, neišsimiegodavo. Moteris ištiesė rankas į šonus ir parodė, kad maždaug toks buvo jos kambario plotas, nes rankomis ji liesdavo sienas. Paklausus, ar gyveno sandėliuko dydžio kambaryje, lietuvė nusijuokė: „Na, tualete beveik.“
15min turi fotografijas namo, kuriame Vaiva gyveno. Jame buvo apsistojusios net 13 moterų, o iš išorės pastatas neatrodo labai didelis. Slaugytojos teigimu, būtent dėl prastų gyvenimo sąlygų ji ir nusprendė išeiti iš darbo „Orange“ įmonėje.
„Orange“ bendrovė dienraščiui „Aftenposten“ patvirtino, kad jų individualiame name Bergene buvo įrengta 13 miegamųjų. Pasak įmonės, Norvegijos darbo inspekcija patikrino namą ir nustatė, kad darbuotojai apibūdino savo gyvenimo sąlygas kaip patenkinamas. „Orange“ tikino, kad Norvegijos darbo inspekcija padarė išvadas, jog namas buvo tvarkingas ir švarus.
Daugiau apie šį verslo modelį ir slaugytojų istorijas skaitykite kitose 15min publikacijose.
Buvote išnaudojamas (-a) emigracijoje? Patyrėte panašių dalykų? Žinote daugiau įmonių, kurios pelnosi iš lietuvių darbo užsienyje? Pasidalinkite savo istorija su 15min, rašykite mums el. paštu: tyrimai@15min.lt Jei norėsite išlikti anonimu, konfidencialumą garantuojame.
Prie šio tyrimo prisidėjo 15min žurnalistai Šarūnas Černiauskas ir Sandra Buzaitė. Tyrimą atliko prie Paradise Papers projekto dirbantys žurnalistai. Prie tyrimo prisidėjo žurnalistai iš trijų šalių: Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos, dirbantys šiuose žiniasklaidos priemonėse: 15min, Aftenposten (Norvegija), TT naujienų agentūra (Švedija) ir Švedijos televizija. Nutekėjusiuose Paradise Papers duomenyse buvo rasta Maltos įmonė, kuri priklausė norvegui N.Paulsenui ir kurį laiką valdė lietuvišką bendrovę „Orange Group Baltic“. Nors Paradise Papers duomenyse nebuvo daugiau informacijos, žurnalistai nusprendė plačiau pasidomėti šios verslo grupės veikla.
Paradise Papers – tarptautinis tyrimas, atliekamas Vokietijos leidinio „Süddeutsche Zeitung“ gautų duomenų pagrindu, tarptautinės žurnalistų komandos darbą koordinuojant žurnalistinių tyrimų centrui „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ). 15min – vienintelis šio tyrimo partneris Lietuvoje. Projekto naujienas kviečiame sekti specialiame polapyje.
