Skaitmeninio audiotransliavimo (SA) šalininkai pabrėžia, kad jis užtikrins geresnę garso kokybę ir leis sukurti daugiau kanalų už aštuntadalį pirmą kartą 1945 metais JAV paleisto FM radijo kaštų.
Norvegijos valdžia taip pat sako, kad SA turės didesnę aprėptį ir leis klausytojams klausytis programų, kurių iki šiol klausytis jie negalėjo. Taip pat bus galima paprasčiau transliuoti gyventojams svarbius pranešimus nepaprastųjų situacijų metu.
Šiuo metu šalyje veikia 22 nacionalinės skaitmeninės radijo stotys ir maždaug 20 mažesnių. O FM tinklas suteikia galimybę veikti tik penkioms nacionalinėms stotims.
„Didžiausias skirtumas ir pagrindinė tokio didelio technologinio pokyčio priežastis yra ta, kad mes norime pasiūlyti geresnę radijo paslaugą visiems gyventojams“, – sakė viešajam transliuotojui NRK ir komercinei radijo stočiai P7 priklausančios kompanijos „Digitalradio Norge“ vadovas Ole Jorgenas Torvmarkas
Technologijoms draugiška Norvegija tokiam perėjimui rengėsi ne vienerius metus, ir SA ir FM tinklai veikė paraleliai nuo 1995 metų. Šiuo metu šalyje veikia 22 nacionalinės skaitmeninės radijo stotys ir maždaug 20 mažesnių. O FM tinklas suteikia galimybę veikti tik penkioms nacionalinėms stotims.
Perėjimas prie SA bus pradėtas Nordlande, Šiaurės Norvegijos apskrityje 11.11 val. vietos laiku. Vėliau šiais metais prie sistemos pereis kiti šalies regionai.
Pritaria ne visi
Daugelis mano, kad toks pokytis Norvegijoje yra skubotas. „Dagbladet“ dienraščio gruodį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad perėjimui prie SA nepritaria 66 proc. norvegų. Tokį sprendimą palaiko tik 17 proc. šalies gyventojų.
Šiuo metu Norvegijoje bent vieną skaitmeninio radijo imtuvą turi maždaug trys ketvirtadaliai gyventojų. Tačiau toks imtuvas įdiegtas tik maždaug trečdalyje automobilių, todėl sprendimas pereiti prie SA piktina vairuotojus. Šiems teks pirkti specialų adapterį, šiuo metu kainuojantį 110–220 eurų, arba pirkti naują radijo grotuvą.
„Tai yra visiška nesąmonė. Man visiškai nereikia daugiau radijo stočių, negu yra dabar, – sakė 76 metų Oslo gyventojas Eivindas Sethovas. – Tai gerokai per brangu. Teks man palaukti, kol adapterių kainos sumažės.“
Tad bent jau kol kas didžioji dalis perėjimo prie SA išlaidų gula ant klausytojų pečių.
Tačiau O.J.Torvmarkas mano, kad laikas yra tinkamas. „Akivaizdu, kad kai vyksta didelis technologinis pokytis, kai kurie žmonės užduoda sudėtingų klausimų ir yra kritiški. Tačiau dauguma klausytojų yra pasirengę, – sakė jis. – Kiekvieną savaitę daugiau nei 2,1 mln. – pusė visų klausytojų – klausosi radijo stočių, kurių priešingu atveju nebūtų galėję klausytis.“
Viena iš priežasčių, kodėl Norvegija yra pirmoji šalis, atsisakanti tradicinio analoginio transliavimo, yra susijusi su kraštovaizdžiu: tiesiog per brangu FM radijo signalais pasiekti nedideles gyvenvietes, išsibarsčiusias tarp fiordų ir aukštų kalnų.
Pokytį atidžiai stebi kiti
Pokyčius Norvegijoje akylai stebi kitos Europos šalys, ypač Šveicarijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur parama skaitmeniniam radijui sparčiai auga ir kur taip pat planuojama ateityje atsisakyti FM radijo.
Didžioji Britanija dar kol kas nėra nustačiusi perėjimo datos, tačiau ketina atsisakyti FM radijo po to, kai pusė visų radijo klausytojų šalyje klausysis skaitmeninio radijo (šiuo metu ši dalis viršija 35 proc.) bei tuomet, kai SA signalas pasieks 90 proc. šalies gyventojų.
Savo ruožtu Prancūzijoje perėjimas prie SA vyksta labai lėtai. „Įtikinti gyventojus nusipirkti naują radijo grotuvą yra labai sunki užduotis“, – sakė šalies Tarptautinio transliavimo asociacijos atstovas Simonas Spanswickas.
O, pavyzdžiui, Vokietijoje, valdžia nenori pykdyti gyventojų ir versti pirkti naujų radijo imtuvų. Šalis planavo pereiti prie SA 2015 metais, tačiau sprendimas buvo atšauktas 2011 metais.
