„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

NSGK tyrimo išvadų projektas: „Vilniaus prekyba“ turi atlyginti žalą dėl LEO LT ir VST, bet ši atkerta pati daug praradusi

Atominę elektrinę ketinusio statyti LEO LT projekto tuometiniai strategai ir „VP grupės“ akcininkai turėtų miegoti neramiai. Praėjus dešimtmečiui nuo nacionalinio investuotojo įkūrimo siekiama reikalauti atlyginti žalą, o teisėsaugai siūloma išaiškinti kaltuosius. Taip teigiama trečiadienį priimamų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte. „VP grupės“ atstovai sako, kad projektas buvo vykdytas valstybės rankomis, o iš LEO LT projekto tik patirta nuostolių.
Prie Seimo ketvirtadienį rinkosi protestuotojai, pasisakantys už tai, kad būtų nutraukta LEO LT veikla.
Prie Seimo ketvirtadienį rinkosi protestuotojai, pasisakantys už tai, kad būtų nutraukta LEO LT veikla. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Komiteto nuomone, tikslinga kreiptis į Lietuvos respublikos Vyriausybę/Seimo Energetikos komisiją prašant įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl Nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir jo išardymo ir imtis priemonių, kad ši žala būtų atlyginta“, – teigiama trečiadienį paviešintame NSGK išvadų projekte.

Praeiviai skatinami pasirašyti prieš LEO LT
Praeiviai skatinami pasirašyti prieš LEO LT

Taip pat komitetas siūlo Vyriausybei ir Generalinei prokuratūrai atlikti „VP Market“ valdomų įmonių sandorius su valstybe, kai verslo grupei priklausančioje bendrovėje VST buvo išsimokėti dividendai iš pelno, ir taip padengtos įsigijimo išlaidos. Siūloma kelti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.

LEO LT kurtas neskaidriai?

LEO LT buvo įregistruota 2008 m. gegužės 20 dieną, o į nacionalinio investuotojo įmonių grupę įėjo „Lietuvos energija“, Rytų skirstomieji tinklai ir VST, kuriuos jau valdė VP grupės įmonė „NDX energija“.

NSGK šiomis dienomis, atlikdamas tyrimą dėl galimo poveikio politikams, gavo specialiųjų tarnybų informaciją apie tai, kad LEO LT projektas buvo įgyvendintas neskaidriai. Teigiama, kad „Vilniaus prekybos“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą, siekė kompromituoti ir papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ir jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus bei visuomenės veikėjus.

Tuo metu vienais ryškiausių LEO LT kritikų buvo tuometinis finansų analitikas Raimondas Kuodis, taip pat visuomenės veikėjas Darius Kuolys.

„Tuo metu mes gynėme viešąjį interesą, nes manėme, kad viso elektros ūkio atidavimas į vienas rankas yra negalimas“, – 15min sakė jis. Ar jis patyrė spaudimą iš verslo grupės?

„Na, tai buvo politinė kova. „VP grupė“ turėjo savo interesų, o greta šios grupės buvo ir valstybės institucijos. Pasakyčiau taip, kad mes labiau jautėme ne „VP grupės“, o Valstybės saugumo departamento (VSD() dėmesį“, – sakė D.Kuolys.

Dėl VST sandorio – taip pat žala valstybei

„VP grupės“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus atstovai teigia, kad valstybė pati uždegė žalią šviesą projektui, kuriame ir dalyvavo.

„Nesutinkame, kad dėl LEO LT projekto valstybei buvo padaryta žala. Vyriausybė tiek kurdama, tiek jį išardydama buvo pasisamdžiusi kvalifikuotus patarėjus, teisininkus ir vertintojus. Jie preciziškai įvertino tiek likviduojamo, tiek ir įnešamojo turto vertes bei visas su tuo susijusias rizikas ir pasekmes. Būtų naivu galvoti, kad mes kaip nors galėjome padaryti įtaką tiek jiems, tiek Vyriausybei tokio dydžio projekte“, – teigiama 15min atsiųstame Nerijaus Numavičiaus šeimos biuro „Talka“ komentare.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Numavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nerijus Numavičius

Be to, NSGK mano, kad valstybė patyrė žalą, kai „VP Market“, įsigijusi Vakarų skirstomuosius tinklus, ir po to išsimokėjusi dividendus, padarė žalą. Seimo komitetas taip nupūtė dulkes nuo istorijos, kai valstybė „VP grupei“ išmokėjo 680 mln. litų išpirkdama VST akcijas.

„Toks sprendimas kelia abejonių dėl to, kad valstybė išmokėdama 680 mln. litų, neįvertino dividendų, kuriuos privatus investuotojas išsimokėjo valdydamas Vakarų skirstomuosius tinklus, pajamų, kurias gavo tikėtina manipuliuodamas VST turto verte, nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį“, – rašoma NSGK išvadų projekte.

N.Numavičiaus atstovai: mes nieko neuždirbome

Tačiau N.Numavičiaus atstovai sako negalintys su tuo sutikti. „Prieš VST investavimą į LEO, VST jau buvo sukaupusi per 700 mln. litų nepaskirstyto pelno, kurį „NDX energija“ be jokių trukdžių galėjo išsimokėti dividendais, jei būtų to siekusi. Dėl to mums nereikėjo kurti LEO LT.

Po LEO LT panaikinimo mums ir tebuvo išmokėta tik 680 mln. litų, o „NDX energija“ neteko savo valdomos įmonės (LEO LT) akcijų paketo dalies. Jeigu LEO LT projekto nebūtų buvę, „NDX energija“ būtų išsimokėjusi tuos pačius 680 mln. litų kaip dividendus ir tebeturėtų VST, kuri ir toliau būtų generavusi pelną. Taigi, iš LEO LT projekto mes nieko neuždirbome, o praradome įmonę“, – teigiama komentare.

Sako, kad D.Raulušaičio nelietė

Komiteto išvadose taip pat teigiama, kad VP grupė per „MG Baltic“ koncerno žiniasklaidą skleidė neigiamo pobūdžio informaciją apie buvusį prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, kuris, prasidėjus tyrimui dėl VP grupės mokesčių, laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai.

N.Numavičiaus verslo grupė neigia ir šią informaciją.

„VP grupė“ nedisponuoja ir niekada nedisponavo jokia informacija apie Darių Raulušaitį. Pažymėtina, kad tuo metu vyko konfliktas su M.Marcinkevičiumi, kai jis tikslingai viešai paskleidė nepagrįstą informaciją apie N.Numavičių ir jo įmones. Konkrečiame straipsnyje, kuris minimas išvadose, mums rūpėjo ne D.Raulušaičio, o M. Marcinkevičiaus aplinkybės, kurias išsiaiškino žurnalistai.

Beje, tik D. Raulušaičiui prisijungus prie M. Marcinkevičiaus interesus gynusių advokatų kontoros „Sorainen“, mes sužinojome, kad buvęs prokuroras D. Raulušaitis kuravo M. Marcinkevičiaus inicijuotą prokuratūros tyrimą", - teigiama komentare.

R.Juozaitis: dabar visi gudrūs kalbėti

Po to, kai valstybė su privačiu investuotoju sutarė vykdyti LEO LT projektą, bendrovės valdybos pirmininku 2008 m. gegužės 22 dieną išrinktas tuometinis „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis. Jo mėnesio alga siekė 50 tūkst. litų, o tuomet tai buvo itin solidi alga.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rymantas Juozaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rymantas Juozaitis

Tiesa, R.Juozaitis šiame poste dirbo pusmetį, ir paaiškėjus, kad projektas neatlaikys visuomenės kritikos, pasitraukė.

„Aš buvau tik kareivis, o mes vykdėme Seimo priimtą strategiją, kuriai pritarė 99 procentai parlamentarų“, – 15min trečiadienį sakė jis. Todėl, jo manymu, keista, kad dabartinė valdžia ieško kaltųjų dėl to, ką tuomet nusprendė Seimas.

Priminsime, kad Seimas 2008 m. vasario 1 dieną priėmė Atominės elektrinės įstatymą.

„Manau, kad politikai gal ir gali spręsti, ar tai geras, ar blogas projektas, ar davė naudos, ar žalos valstybei. Žinoma, dabar visi gudrūs kalbėti, kaip turėjo ar neturėjo būti. O tuo metu situacija buvo visai kita“, – dėstė R.Juozaitis.

Tuometinis LEO LT vadovas tebemano, kad valstybei yra naudinga vykdyti energetinius strateginius projektus kartu su privačiu investuotoju. „Dabar visi tuometinės valdybos nariai užima aukštus postus, buvo surinkta gera komanda“, – teigė R.Juozaitis.

LEO LT projektas žlugo visuomenėje kilus protestams dėl šio projekto ir galimo neskaidraus politikos ir verslo susitarimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“