Už tokias Farmacijos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 68 Seimo nariai, o šeši susilaikė.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulu, nauja kompensuojamų vaistų skyrimo tvarka valstybei papildomai kainuos, nes jau dabar apie 40 proc. žmonių perka gydytojo rekomenduojamą, o ne pigiausią vaistą.
„Faktiškai visose valstybėse yra mechanizmas, kur gydytojui suteikta teisė paskirti kitą vaistą žmogui primokant“, – tvirtino A.Matulas.
Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys pabrėžė, kad nors dabartinė tvarka leidžia sutaupyti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, papildomų išlaidų patiria pacientai, dėl įvairių priežasčių negalintys naudoti pigiausių vaistų.
„Dabar eiliniai piliečiai galės pasirinkti jiems labiausiai tinkamą vaistą, o valstybė prisidės jį kompensuodama“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, kad pritarus naujai tvarkai teisėsauga turės tirti atvejus, kai medikai žmonės vaistus rekomenduos siekdami proteguoti tam tikrus gamintojus.
„Teisėsauga vėl turės tirti tuos atvejus, kai farmacija už tai atsilygina medikams“, – aiškino V.Ąžuolas.
Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis prognozavo, kad vaistinės nebesistengs turėti pigiausių vaistų, o „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad „atsiranda vaistininkams terpė manipuliuoti ir siūlyti įsigyti vaistus su kuo didesne priemoka“.
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, pacientai galės pasirinkti jiems tinkamiausią vaistą, todėl dėl pataisų didžiausią naudą gaus jie.
Asociacijos vadovės teigimu, dabartinė tvarka dažnai sukeldavo pacientų pasipiktinimą, nes būdavo ir taip, kad streikuojant e.recepto sistemai atsirasdavo per klaidą įrašas „pirmas paskyrimas” arba dalis pacientų buvo nutraukę savo gydymą ir grįžus po kurio laiko, vėl privalėjo gydytis tik pigiausiu vaistu.
Seimas nustatė, kad pacientui pirmą kartą arba po 12 mėnesių pakartotinai paskyrus vaistą, jis galės rinktis ne tik pigiausią kompensuojamąjį vaistą, bet ir kitą, įrašytą į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.
Tuo metu Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas bus keičiamas nuo sausio ir nuo liepos – tik du kartus per metus, o ne keturis, kaip buvo iki šiol.
„Toks dažnas kainynų keitimasis buvo ne tik didžiulis iššūkis gydytojams ir vaistininkams, nes dalis vaistų gamintojų tiesiog nespėdavo laiku pristatyti reikiamų vaistų, bet ir pacientai susidurdavo su daugybe nepatogumų, nes dažnai besikeičiantys kainynai turėjo keisti ir žmonių įpročius vartoti vieną ar kitą vaistą“, – teigė K.Nemaniūtė-Gagė.
Nuo šių metų liepos keisis ir tvarka, kaip iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno išbraukiami vaistai. Tai galės būti aštuoniais atvejais: kai panaikintas jų registracijos pažymėjimas, tiekimas rinkai nebeatitinka nustatytų reikalavimų, nustoja galioti leidimas laikinai tiekti pakuotėmis užsienio kalba, bendrinis pavadinimas išbraukiamas iš Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašo ar Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo.
Iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno bus šalinami ir tie vaistai, kurių tiekimas sutriks arba vaistai uždraudžiami tiekti ar iš rinkos atšaukiami.
Dabar kompensuojamus vaistus nemokamai gauna mažas pajamas gaunantys pensininkai, vyresni kaip 75 metų amžiaus asmenys ir neįgalieji – jiems priemokas kompensuoja valstybė.
