Viena didžiausių pasaulyje atleidimų bangų šią savaitę nusirito JAV aviacijos milžinėje „Boeing“. Orlaivių gamintoja pranešė ketinanti atleisti apie 13 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, iš jų 7 tūkst. – vien Amerikoje. Sustojus pasaulinei turizmo rinkai įmonė patyrė nokdauną: kovą klientai pradėjo masiškai atšaukti keleivinių lėktuvų užsakymus, o balandį nesulaukta nė vieno naujo užsakymo.
Lietuvoje per karantiną aviacijos sektoriaus įmonė taip pat atleidžia daugiausia darbuotojų – kovo pabaigoje oro bendrovė „GetJet Airlines“ Užimtumo tarnybai pranešė atsisakanti 370 darbuotojų – iš viso įmonėje sausį dirbo 400 darbuotojų.
Tiesa, „GetJet Airlines“ generalinis direktorius Darius Viltrakis tuomet vylėsi, kad dar šiemet daliai šių žmonių galės pasiūlyti galimybę vėl įsidarbinti. Rengiant publikaciją įmonės teiravomės apie šiuos planus, tačiau atsakymo nesulaukėme.
Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, Lietuvoje per karantiną apie grupės darbuotojų atleidimus iš viso pranešė 47 įmonės, viena jų, naudotų daiktų mažmeninės prekybos veikla užsiimanti įmonė „Vintex“, apsigalvojo. Pranešusi apie atleidžiamus 45 darbuotojus, po 2,5 savaitės įmonė savo sprendimą atšaukė.
Šiuo metu pranešimų apie masinius atleidimus mažėja – pastaroji žinia apie grupės darbuotojų atleidimą iš įmonės „Palink“, valdančios „iki“ prekybos tinklus, pasirodė prieš savaitę.
15min pateikia 15 įmonių sąrašą, kurios nuo karantino pradžios pranešė atleidžiančios daugiausia darbuotojų. Tiesa, ne visais atvejais šios įmonės mažina žmonių skaičių dėl pandemijos – pasitaikė ir tokių atvejų, kai įmonė traukiasi iš Lietuvos rinkos ar parduoda verslo dalį su visais darbuotojais.
Daugiau nei 100 darbuotojų atleidžia 3 įmonės
Daugiau nei šimtą darbuotojų per karantiną pranešė atleidžiančios trys įmonės – be „GetJet Airlines“ darbuotojų skaičių 175 žmonėmis sumažino technologijų įmonė „Intermedix Lietuva“, o 109 – konditerijos bendrovė „Molupis ir Ko“. Tiesa, nė vienas iš pastarųjų dviejų atvejų nesusijęs su koronaviruso pandemija.
Viena didžiausių Kauno darbdavių – JAV technologijų medicinoje kompanija „Intermedix Lietuva“, vienu metu turėjusi apie 800 darbuotojų, jau praėjusiais metais nusprendė trauktis iš Lietuvos ir dar gruodį pradėjo atleidinėti darbuotojus.
Tuo metu anksčiau buvusi viena didžiausių darbdavių Tauragėje – „Molupis ir Ko“, pačiame karantino įkarštyje atsisveikino su visais 108 darbuotojais, o pati įmonė bankrutavo. Tačiau tai nesusiję su pandemija, karantinu ar prekybos suvaržymais – konditerijos įmonę jau kelerius metus slėgė milžiniškos skolos, nes buvę savininkai nepamatavo investicijų dydžio. 20 metų duoną, bandeles ir pyragus kepusios įmonės neišgelbėjo ir restruktūrizacija.
„Mes tiesiog nebeįstengėme mokėti labai didelių įmokų bankui, nesukaupėme tokių lėšų, todėl patys kreipėmės į teismą dėl bankroto“, – 15min sakė „Molupis ir Ko“ direktorė Biruta Cibitienė.
Pasak jos, prie bankroto prisidėjo reikalavimai grąžinti pinigus, o į įmonę investavęs fondas stengėsi atsiimti visus pinigus.
„Mums tiesiog pritrūko apyvartinių lėšų, nes investicijos buvo padarytos pernelyg didelės, o grąža – pernelyg maža. Todėl dėl praeities tam tikrų klaidų ir priėjome prie bankroto“, – pasakojo vadovė.
Po beveik 90 darbuotojų nusprendė atleisti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti užsienio kapitalo automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ ir baldų gamintoja „Theca Furniture“.
Kaune ir Alytuje minkštus baldus gaminančios įmonės „Theca Furniture“ generalinė direktorė Jurgita Mišeniovienė 15min atskleidė, kad darbuotojų atleidimus lėmė sumažėjęs užsakymų skaičius.
„Mažesnio užsakymų skaičiaus tendencija pradėjo matytis dar nuo metų pradžios, o virusas ir karantinas šią problemą dar paaštrino. Kadangi netikėjome, jog pardavimai po karantino greitai atsistatys į praėjusių metų lygį, buvo priimtas sprendimas mažinti darbuotojų skaičių“, – tvirtino vadovė.
Netikėjome, jog pardavimai po karantino greitai atsistatys į praėjusių metų lygį, todėl buvo priimtas sprendimas mažinti darbuotojų skaičių, – tvirtino „Theca Furniture“ vadovė.
Paklausta, ar numatoma daugiau atleidimų, J.Mišeniovienė tvirtino, kad ką nors prognozuoti toliau nei 2–4 savaites į priekį sudėtinga, nes niekas nežino ir negali pasakyti, kaip toliau vystysis pasaulio ekonomika.
Pateko ir tekstilės įmonės
Tarp daugiausia darbuotojų per karantiną atleidžiančių įmonių atsidūrė ir tekstilininkai. SBA grupei priklausanti tekstilės bendrovė „Utenos trikotažas“ Užimtumo tarnybai pranešė nutraukianti sutartis su 84 darbuotojais. Moteriškų drabužių siuvimo bendrovė „Rožė“ nutarė atleisti didžiąją dalį savo darbuotojų – 76. 79 darbuotojus atleidžia ir lietuviškos avalynės gamintoja „Lituanica“.
SBA viceprezidentė Jolanta Grašienė 15min komentavo, kad sprendimą mažinti darbuotojų skaičių lėmė dėl pandemijos sumažėjusios veiklos apimtys ir įtempta padėtis tekstilės rinkoje.
„Kad išsaugotų didžiąją dalį darbuotojų ir užtikrintų tvarią veiklą, bendrovė susitelkė į efektyvumą, atsisakė nebūtinų išlaidų, pertvarkė procesus. Tačiau teko atsisveikinti su nedidele dalimi žmonių“, – teigė J.Grašienė.
Pandemijos metu maždaug dešimtadalis, 84 darbuotojai, buvo pilnoje prastovoje.
„Su profsąjunga sutarta jiems pasiūlyti pakeisti veiklos pobūdį arba su visomis priklausančiomis išmokomis nutraukti darbo santykius šalių susitarimu. Pastarąjį kelią pasirinko 30 žmonių, 5 žmonės persikvalifikavo ir dirba kituose įmonės padaliniuose, o likę šiuo metu prastovose arba turi nedarbingumo pažymą“, – aiškino SBA viceprezidentė.
Iš viso „Utenos trikotaže” dirba beveik 740 darbuotojų, tačiau, kaip pažymėjo J.Grašienė, iš pagrindinio siuvimo padalinio neatleistas nė vienas žmogus ir net svarstoma apie plėtrą.
„Jei pozityvios tendencijos tęsis, darbuotojų skaičiaus grupės mastu dėl pandemijos šiemet iš esmės mažinti nesame numatę, ypač turint omenyje, kad toliau planuojame plėtrą“, – apie ateities planus kalbėjo J.Grašienė.
O kalbėdama apie subsidijas, kurias valstybė moka, kad įmonės išlaikytų darbo vietas, SBA viceprezidentė teigė, kad jos sunkiu laikotarpiu padeda, bet nėra esminė priežastis siekiant išsaugoti darbuotojus.
„Pagrindiniai veiksniai – ilgalaikis verslo tvarumas ir gaunami užsakymai. Jei verslas iš esmės nėra tvarus, abejoju, ar subsidijos būtų panacėja. Tai gali būti tik agonijos pratęsimas. Ir tai galioja tiek didelėms, tiek mažoms įmonėms. Tačiau iš esmės sveikiems, bet netikėtai karantino apribojimų paveiktiems verslams subsidijos gali padėti lengviau įveikti laikinus sunkumus“, – sakė ji.
Tiesa, nors „Utenos trikotažo“ įmonėje darbuotojų skaičius mažėjo, kai kurios kitos SBA grupės įmonės planuoja plėtrą – balandį Klaipėdos rajone SBA Technologijų ir inovacijų parke atidarytas naujas logistikos sandėlis, greta jo statoma nauja baldų ruošinių gamykla, kurią planuojama baigti rudenį. Pasak J.Grašienės, vien šiose įmonėse bus įdarbinta arti šimto žmonių.
Ir aviacijos, ir valymo paslaugos
Užimtumo tarnybai apie 70 darbuotojų atleidimą pranešė ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“, tačiau įmonės atstovai pabrėžė, kad šie darbuotojai be darbo neliks.
„Telia” perleidžia vario infrastruktūros priežiūros paslaugas įmonei „Lantel“, kuri nuo rugpjūčio 1 d. perims ne tik 65 darbuotojus, bet ir veiklos tęstinumui reikalingą įrangą bei galimybę nuomotis „Telia“ patalpas.
Naujasis darbdavys įsipareigoja darbuotojams metus laiko išlaikyti ne mažesnį nei „Telia“ mokėtą darbo užmokestį. Tad dėl šios priežasties į pagal Užimtumo tarnybos duomenis sudarytą daugiausia darbuotojų atleidusių įmonių sąrašą „Telia“ neįtraukėme.
Tarp įmonių, atsisakančių daugiausia darbuotojų, taip pat pateko „Agromėsa“, „Topo grupė“, užsakomųjų skrydžių paslaugas teikianti „Avion Express“, valymo paslaugų įmonė „Sol Baltics OU Lietuvos filialas“, bankrutuojanti vandens statinių statybos bendrovė „Nodama“.
Blogiausia jau praeityje
Šiuo metu nedarbas Lietuvoje siekia 11,5 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo pikas beveik pasiektas, tad šis bedarbių skaičius nebeturėtų ženkliai išaugti.
„Mes prognozuojame, kad nedarbo lygis arti piko. Gali atsirasti daugiau bedarbių pramonės sektoriuje, kur užsakymų sumažėjo, bet į vidaus paklausą orientuotose sektoriuose jau matyti paklausos atsigavimas. Gegužės mėnesį naujų darbo vietų ir atleidžiamų darbuotojų skaičius panašus – nedarbas nedidėja. Tad blogiausia jau praeityje“, – 15min komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kad nedarbo atžvilgiu Lietuva jau pasiekė piką ir netolimoje ateityje neturėtume matyti didesnių atleidimų, pritaria ir „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak jo, jau dabar iš išankstinių ekonominių indikatorių galima pastebėti, kad pikinis ekonomikos nuosmukio periodas Lietuvoje jau yra praeitas.
A.Izgorodinas prognozuoja, kad artimiausiu metu po truputį pradės gerėti Lietuvos ekonomikos lokomotyvo – pramonės rodikliai, nes pagrindiniai eksporto partneriai, pvz., Vokietija, švelnina karantiną, verslas daugumoje ES valstybių po truputį atnaujina veiklą, o balandį Kinijoje fiksuotas ne pirmo būtinumo prekių vartojimo atsigavimas. Tai, pasak A.Izgorodino, labai naudinga į eksportą besiorientuojančiai ES ekonomikai ir Lietuvos eksportuotojams, kurie daug gamybos užsakymų gauna iš ES gamybininkų.
Teigiamų naujienų jis pastebi ir Lietuvoje: stabilizavosi elektros suvartojimo rodikliai, Lietuvos vartotojų lūkesčiai.
„Matome, kad panikos mastas tarp Lietuvos vartotojų sumažėjo. „Google“ duomenys rodo, kad paskutiniu metu pradėjo didėti ir gyventojų mobilumo lygis: žmonės yra labiau linkę lankytis prekybos centruose, biuruose, o didesnis gyventojų mobilumas reiškia ir didesnį vartojimą. Taigi manau, kad situacija Lietuvos ekonomikoje po truputį gerėja, todėl neturėtume artimiausiu metu matyti didelio nedarbo šuolio – tikiu, kad blogiausia jau praeityje“, – apibendrina A.Izgorodinas.
