Sudarytame sąraše atsidūrusios gamyklos sukūrė dešimtis, kai kurios – ir šimtus naujų darbo vietų. Tarp jų – technologijų centrai, baldų, aliuminio profilių, polimerų gamyklos.
Kaip 15min anksčiau sakė ekonomistai, pramonė išlieka Lietuvos ekonomiką virš vandens išlaikančiu garantu.
„Kol kas gamyba lėtėja tik tuose sektoriuose, kurie yra labai imlūs energetikai. Vienas iš tokių yra chemikalų pramonė. Bet visi kiti sektoriai demonstruoja visiškai normalų gamybos augimą“, – anksčiau komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad įmonės net ir sunkiais laikais plečia savo veiklą.
„Kol kas dar galime pasidžiaugti, kad nepaisant visų geopolitinių įtampų, trūkinėjančių grandinių, stovinčių reformų mūsų valstybėje, verslas ir toliau plečia savo veiklas, atidaro naujas įmones ir gamyklas. Pramonė ne tik investuoja milijardus į materialųjį turtą, bet dar ir šiuos pinigus paskirsto po Lietuvos regionus“, – sako V.Janulevičius.
Tad pažvelkime atidžiau, kas naujo šįmet pasirodė pramonės padangėje.
1. Klaipėdoje atidaryta „Rehau“
Metų pradžioje, kai dar nebuvo kilęs karas Ukrainoje, Klaipėdoje duris atvėrė Vokietijos polimerų gamintojos „Rehau“ gamykla.
„Rehau“ gaminami statyboms skirti polimerų vamzdeliai, naudojami grindų šildymo sistemoms, o visa produkcija eksportuojama į Vokietiją, Austriją, Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis. Visos žaliavos taip pat įvežamos iš užsienio.
„Rehau“ yra šeimos valdoma bendrovė, jos metiniai pardavimai siekia apie 3,5 mlrd. eurų. Bendrovė turi daugiau nei 170 biurų visame pasaulyje, kuriuose dirba apie 20 tūkst. darbuotojų.
Jos investicijos į naują gamyklą Klaipėdoje siekė apie 30 mln. eurų.
Įmonėje šiuo metu įdarbinta daugiau nei 100 darbuotojų, o per porą metų jų skaičius išaugs iki 200.
Gamyklos vadovas Giedrius Kaukas metų pradžioje naujienų agentūrai BNS sakė, kad su problemomis ieškant darbuotojų nesusiduriama.
„Nėra tos problemos su darbuotojų paieška. Atlyginimas konkurencingas, vakarietiška darbo aplinka, gal tai patraukia“, – metų pradžioje sakė G. Kaukas.
2. Baldų fabrikas Kauno LEZ
Gegužę Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje „Geras baldų fabrikas“ užsakymu buvo baigta statyti 36 tūkst. kv metrų baldų gamykla – investicijos į ją siekė 25 mln. eurų.
Naujajame komplekse gaminama baldų įmonės produkcija ir sandėliuojamos gamybai reikalingos žaliavos. Pastatas suprojektuotas taip, kad pagal poreikį būtų galima keisti gamybai ir sandėliavimui skirtų patalpų santykį.
Tai jau antrasis pramoninės paskirties pastatas, pastatytas bendrovei „Geras baldų fabrikas” Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje.
15min teiravosi „Gerą baldų fabriką“ valdančios įmonės „Freda“, kiek naujų darbo vietų sukurta gamykloje, tačiau ši į užklausą neatsakė.
3. „Aluflam“ gamykla Jonavoje
Stambesnės investicijos šįmet neaplenkė ir Jonavos. Rupjūtį čia atidaryta nauja Skandinavijos kapitalo grupės „Aluflam Extrusion“ aliuminio profilių gamykla. Ji įsikūrė šalia jau 20 metų šiame mieste veikiančios „Aluflam“ aliuminio langų, durų ir fasadų gamyklos.
Naujame pastate beveik pusė ploto atitenka aliuminio profilių gamybos linijai, likusi dalis patalpų skirta administracinės paskirties patalpoms, mechaninio apdirbimo cechui, naujai automatinei miltelinio dažymo linijai bei sandėliavimo patalpoms.
Į naują 7,7 tūkst. kv. metrų gamybinės paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis investuoti 7,5 mln. eurų.
Kaip 15min sakė „Aluflam“ direktorius Rimas Martikaitis, naujai atidarytoje gamykloje jau yra sukurta 20 naujų darbo vietų. Po dvejų metų, pradėjus dirbti pilnu pajėgumu 4 pamainomis, bus sukurta dar 50–60 papildomų naujų darbo vietų.
„Dirbant pilnu pajėgumu bus gaminama iki 2500 tonų aliuminio profilių per metus. Papildomai klientams pasiūlysime profilių padengimą įvairiomis spalvomis milteliniu būdu bei mechaninį apdirbimą“, – sakė R.Martikaitis.
4. Klaipėdoje duris pravėrė „Inno Line“
Labiausiai regione robotizuotas baldų gamybos kompleksas – taip pavadinta SBA grupės įmonė „Inno Line“, kuri įsikūrė šalia Klaipėdos ir veiklą pradėjo rugsėjį.
„Inno Line“ gamykloje įdiegti 35 robotai ir 15 automatizuotų kokybės kontrolės sistemų.
Vidutiniškai „Inno Line“ kiekvieną minutę pagamina po daugiau nei 3 vnt. pilnai sukomplektuotus baldus (per dieną – apie 4,5 tūkst. vienetų). Įmonė produkciją eksportuoja į 50 užsienio rinkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Švediją, Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitur.
Iš viso į kompleksą investuota apie 65 mln. eurų ir tai yra didžiausias naujas pastarųjų metų pramonės objektas Lietuvoje. Įmonėje šiuo metu dirba 566 žmonės.
5. „Teltonika“ įžengė į Molėtus
Vienu labiausiai nuskambėjusių įvykių pramonės pasaulyje šiais metais tapo spalio pabaigoje atvertas „Teltonikos“ technologijų centras Molėtuose.
Gamykloje, į kurią investuota 34 mln. eurų, kuriami daiktų interneto produktai – profesionali tinklo įranga, elektromobilių įkrovimo stotelės, modernūs telemedicinos prietaisai, tarp kurių – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir prieširdžių virpėjimus atpažįstančios išmaniosios apyrankės.
Atidarydamas technologijų centrą įmonių grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys teigė, kad Molėtuose darbuotojai gaus tokio pat dydžio atlyginimus kaip ir Vilniuje, jei profesijos yra tokios pačios.
Pati „Teltonika“ skelbė, kad per dvejus metus Molėtuose tikisi įdarbinti 500 žmonių. Tiesa, tai gali būti nelengva užduotis.
„Ar mes surinksime 500 darbuotojų – parodys laikas. Pirmadienį į darbą ateis 130 darbuotojų. Tikiuosi, kad su laiku jų padaugės“, – spalio 21 d. sakė A.Paukštys.
„Teltonikos“ grupės atstovas spaudai Tadas Markevičius 15min sakė, kad technologijų centras šiuo metu turi apie 150 darbuotojų.
„Planuojame, kad 2023 m. Molėtų technologijų centre „Teltonika“ pagamins po daugiau nei 100 tūkst. gaminių per mėnesį“, – planus įvardijo T.Markevičius.
