Trečią dešimtmetį veikianti įmonė kaltinimus neigia ir žada gintis teisme. Tačiau 15min partnerių, žurnalistinių tyrimų centro OCCRP ir Kirgizijos portalo Kloop, surinkta medžiaga rodo, kad Lietuvos įmonės triumfas Kirgizijoje gali kelti abejonių – tiek dėl konkurso eigos, tiek dėl įmonės ryšių su įtakingo Kirgizijos politiko aplinka.
Kirgizijoje „Garsų pasaulis“ atsidūrė dėmesio centre, jau kurį laiką vyksta procesiniai veiksmai, susiję su ikiteisminiu tyrimu dėl galimos korupcijos. Bendrovė tikina nieko neteisėto nepadariusi. Esą ir jos savininkų – Belgijos kompanijos „Semlex“ – bėdos dėl galimos korupcijos Konge yra „užsakyti straipsniai“.
Nuo buvusio savininko Vytauto Vainikonio, kurį mokesčių inspektoriai prispaudė sumokėti daugiau nei 400 tūkst. eurų nusuktų mokesčių, „Garsų pasaulis“ atsiriboja.
Buvusio savininko įdirbis – egzotiškos rinkos ir nusukti mokesčiai
„Garsų pasaulis“ veiklą pradėjo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tada bendrovė geriausiai buvo žinoma muzikos mėgėjams – jos logotipas puikavosi and daugybės populiariausių Lietuvos atlikėjų išleistų albumų.
XXI amžiuje įmonė smarkiai persiorientavo ir pasuko į kur kas mažiau muzikalią sferą – banderolių, pasų ir kitų saugių dokumentų gamybą. Ši veikla „Garsų pasauliui“ atvėrė rinkas, kuriomis pasigirti gali nedaugelis Lietuvos įmonių: Azerbaidžanas, Jemenas, Kongas, Kirgizija. Dabar šios rinkos „Garsų pasauliui“ klijuoja etiketes, kurios atrodo kur kas prasčiau nei banderolės.
Dėl galimos korupcijos biometrinių pasų gamybos konkurse Kirgizijoje atliekamas didelis ikiteisminis tyrimas, įtraukęs buvusius ir esamus valstybės pareigūnus. „Garsų pasaulį“ valdanti Belgijos „Semlex“ taip pat tiriama dėl galimo kyšio Kongo prezidentui.
Daugelis verslo ryšių užsienyje užsimezgė tuomet, kai „Garsų pasaulį“ valdė vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Vytautas Vainikonis.
15min atlikta duomenų analizė rodo, kad „Garsų pasaulis“ vykdė stambius skolinimo sandorius tiek su V.Vainikoniu, tiek su jo sūnumi, tiek su V.Vainikonio verslu Kipre. Dėl pastarojo epizodo milijonierių ir jo verslą pričiupo Valstybinė mokesčių inspekcija.
„2014 m. VMI atliko V.Vainikonio mokestinį patikrinimą. Pastarasis į biudžetą papildomai sumokėjo apie 419,9 tūkst. eurų sumą. 2015 m. UAB „Garsų pasaulis“ atžvilgiu buvo atliktas mokestinis tyrimas. Tyrimo metu įmonė patikslino deklaracijas ir papildomai deklaravo mokėtinas į biudžetą mokesčių sumas“, – 15min teigė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.
Kiek mokesčių papildomai sumokėjo „Garsų pasaulis“, VMI nenurodo.
Tyrimus dėl V.Vainikonio ir „Garsų pasaulio“ vykdė ir tebevykdo ir Lietuvos teisėsauga. Vienas tyrimas nusidriekė toli už Lietuvos sienų.
„Ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (…) tebevyksta. Tyrimas buvo pradėtas 2014 metais. Įtarimai pareikšti 5 asmenims, yra atlikta daug įvairių procesinių veiksmų, išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į užsienio šalis. Šiuo metu laukiami atsakymai iš Šveicarijos, Nyderlandų kompetentingų institucijų“, – 15min teigė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Anot jos, šį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, o kol kas daugiau informacijos apie jo eigą pateikti negalima. Dar vieną tyrimą – dėl neteisėto „Garsų pasaulio“ banderolių patekimo į apyvartą – teisėsauga nutraukė „nenustačius, kad UAB „Garsų pasaulis“ atsakingi asmenys neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas“.
Dabar trečią dešimtmetį veikianti įmonė galvą suka dėl kai ko rimtesnio nei mokesčiai. Korupcijos skandalas Kirgizijoje – nauja dėmė ant bendrovės munduro.
„Garsų pasaulis“ verslą Kirgizijoje plėtoti pradėjo dar Vytauto Vainikonio eroje. Tačiau įmonės vadovė Ana Janauskienė nuo buvusio „Garsų pasaulio“ savininko kategoriškai atsiriboja. Anot jos, V.Vainikonis įmonės valdyme niekaip nebedalyvauja – nei tiesiogiai, nei per dabartinius savininkus Belgijoje.
Kirgizijoje prasidėjo sulaikymai
Kirgizijos gyventojai be vizų įleidžiami tik į 17 valstybių visame pasaulyje. Pagal šį rodiklį centrinės Azijos šalis rikiuojasi tarp silpniausių planetoje. Nauji biometriniai pasai šią problemą turėjo bent iš dalies išspręsti. Tačiau „Garsų pasaulio“ laimėtą 940 mln. Kirgizijos somų (arti 12 mln. eurų) vertės konkursą užtemdė galimos korupcijos šešėlis.
Kirgizijos saugumo tarnyba buvusius ir esamus valstybės pareigūnus apkaltino priėmus kyšius iš konkurso laimėtojo. Esą kyšiai buvo priimti kaip apmokėjimai už keliones į užsienį. Tyrimo centre – Kirgizijos registro tarnyba, atsakinga už asmens dokumentų išdavimą ir tvarkymą.
„Garsų pasaulio“ vadovė A.Janauskienė kategoriškai neigia kaltinimus iš Kirgizijos.
„Čia visiškai nepagrįsti kaltinimai. Ir, žinot, ten kažkas gal ir buvo apmokėta kažkokiais 2015 ar 2016 metais, kas yra visiškai nesusiję nei su tuo konkursu, nei su tais žmonėmis. Ir ten visiškai nėra nieko bendro su tuo, kas buvo daroma ir kas yra susiję su minimu konkursu“, – 15min teigė A.Janauskienė.
Pasak jos, pareiškimai apie Kirgizijos pareigūnų kelionių apmokėjimą yra „visiška nesąmonė“. Esą mokėjimų būta, bet jie susiję išimtinai su verslo santykiais. „Žinot, prieš kiekvieną konkursą visi atvažiuoja ir žiūri, ar mes tikrai pajėgūs kažką atlikti“, – sakė verslininkė.
Kokios tiksliai kelionės apmokėtos ir už kokią sumą, A.Janauskienė teigė negalinti pasakyti.
Anot jos, bendrovė ruošiasi teisinėmis priemonėmis ginti savo reputaciją.
„Visą tą šmeižtą mes norim dabar kažkaip panaikinti. Jie turi pripažinti, kad tas šmeižimas mūsų įmonės yra visiškai nepagrįstas. (...) Bandysim visom jėgom įrodyti tai, ir mes eisim turbūt per arbitražą“, –svarstė pašnekovė.
Kol kas tyrime sulaikyti trys asmenys. Vietos žiniasklaida praneša, kad tarp sulaikytųjų – „Garsų pasaulio“ laimėto pirkimo komisijos pirmininkas. Valstybės institucijos to nei patvirtina, nei paneigia.
Šią publikaciją taip pat galite skaityti anglų ir rusų kalbomis.
Laimėjimas kelia klausimų
Kloop žurnalistų atlikta viešojo pirkimo dokumentų analizė rodo, kad „Garsų pasaulis“ konkursą laimėjo pašalinus konkurentus, kurie siūlė mažesnę kainą. Galiausiai konkurse liko tik du dalyviai iš penkių – Lietuvos įmonė ir Prancūzijos „Idemia France“, siūliusi didesnę kainą nei „Garsų pasaulis“. Kloop kelia klausimą, ar Lietuvos įmonė apskritai atitiko konkurso reikalavimus.
Dokumentai rodo, kad Kirgizija reikalavo tiekėjų patirtį pagrindžiančių įrodymų. Konkrečiai buvo prašoma pateikti sutartis, pagal kurias per pastaruosius penkerius metus pristatyta ne mažiau nei 2 mln. pasų. „Garsų pasaulis“ šį periodą prailgino, pateikdamas dokumentus už papildomus 8 mėnesius, kurie į terminą neišsiteko.
Paklausta, kodėl „Garsų pasaulis“ pirkimo komisijai teikė duomenis už papildomą 8 mėnesių periodą, neišsitenkant į reikalavimuose nustatytus terminus, bendrovės vadovė A.Janauskienė teigė, jog komisijai toks duomenų pateikimas neužkliuvo.
„Jeigu mes buvome jau paskutiniame [konkurso etape], tai atitinkamai viskas buvo padaryta labai sąžiningai ir teisingai“, – sakė ji.
Be to, žemesnę kainą siūliusi Vokietijos kompanija „Mühlbauer ID Services GmbH“ iš konkurso pašalinta dėl formalių neatitikimų, nors panašiais neatitikimais pasižymėjusi, bet aukštesnę kainą siūliusi Prancūzijos įmonė konkurse liko.
„Jie tiesiog ieškojo preteksto“, – OCCRP teigė „Mühlbauer ID Services GmbH“ pardavimų vadovas Sandoras Kovtunas.
„Garsų pasaulio“ vadovė A.Janauskienė teigė, jog mažesnę kainą siūliusių konkurentų pašalinimas neturėtų kelti įtarimų. Anot jos, bendrame penkių dalyvių fone „Garsų pasaulio“ kaina buvo maždaug „per vidurį“.
Partneris iš eksministro aplinkos
„Garsų pasaulis“ veiklą Kirgizijoje vysto nuo maždaug 2012 metų. Centrinės Azijos šalyje įsteigta ir dukterinė bendrovė, bet ją „Garsų pasaulis“ valdo ne vienas.
80 proc. Kirgizijos įmonės akcijų priklauso „Garsų pasauliui“. Kloop duomenimis, likusius 20 proc. kontroliuoja vietos verslininkas Uranas Tynajevas. Jo verslo partneris – buvusiu Kirgizijos užsienio reikalų ministro Alikbeko Džekšenkulovo sūnus. A.Džekšenkulovas šiuo metu yra Kirgizijos ambasadorius Maskvoje.
„Garsų pasaulio“ vadovė A.Janauskienė patvirtino, kad įmonę Kirgizijoje „Garsų pasaulis“ valdo su vietiniu partneriu. Anot jos, dukterinė bendrovė reikalinga „administracinėms funkcijoms“. Apie partnerio Kirgizijoje ryšius su politikų Džekšenkulovų šeima verslininkė teigė nieko nežinanti, o buvusio Kirgizijos užsienio reikalų ministro pavardės ji teigė apskritai negirdėjusi.
Kyšis prezidentui?
Šešėlis dėl korupcijos krenta ne tik ant „Garsų pasaulio“, bet ir ant įmonės savininkų Belgijoje. „Semlex“ galimai pumpavo pinigus buvusio Kongo prezidento aplinkai.
Dar 2017 m. „Reuters“ rašė apie įtartinas operacijas, susijusias su naujais biometriniais pasais šios valstybės gyventojams. Vargingai gyvenantiems Kongo žmonėms pasai kainavo po 185 dolerius – tai viena aukščiausių kainų pasaulyje, gerokai viršijanti JAV ar Jungtinės Karalystės piliečiams tenkančias sumas. Ir tik dalis šių pinigų tenka Kongo biudžetui.
„Reuters“ duomenimis, Afrikos valstybei tenka kiek daugiau nei trečdalis dokumento kainos. Likę pinigai keliauja į „Garsų pasaulį“ valdančią „Semlex“ ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotą kompaniją LRPS. Anot „Reuters“ šaltinių, šios įmonės savininkas – buvusio Kongo prezidento Josepho Kabilos artimas giminaitis.
Be to, ir šioje istorijoje mirga lietuviškas pėdsakas. Sutartyje su „Semlex“, kurios dalį viešina „Reuters“, tiesiogiai dalyvauja ir „Garsų pasaulis“. Lietuvos įmonė dar 2015 m. skelbėsi, kad gamins pasus Kongui. O „Reuters“ peržiūrėti susirašinėjimai rodo, kad „Semlex“ vadovas ir „Garsų pasaulio“ akcininkas Albertas Karaziwanas rašė Kongo prezidentui J.Kabilai, teigdamas, kad „Semlex“ pasus gali tiekti po 20-40 eurų už vienetą, būtent dėl gamybos pajėgumų Lietuvoje.
Kita Belgijos kompanija teigia siūliusi Kongui biometrinius pasus už šešissyk mažesnę kainą. Dėl galimos korupcijos „Semlex“ būstinėje Belgijoje atliktos kratos.
Kloop duomenimis, vienas konkurso dalyvių – Prancūzijos įmonė, pralaimėjusi „Garsų pasauliui“ finaliniame etape – galimos korupcijos Konge istoriją pateikė savo pretenzijoje pirkimo komisijai. Esą Lietuvos įmonė turėjo nurodyti apie savo savininkų problemas ir korupcijos šešėlį, bet to nepadarė.
Apie šią istoriją A.Janauskienė teigė galinti pasakyti nedaug.
„Ten buvo, kiek aš žinau, kažkoks konkursas kažkur tai Afrikoje. Ten buvo kažkokių konkurentų užsakyti straipsniai, kurie visiškai nepagrįsti“, – tvirtino „Garsų pasaulio“ vadovė.
Anot jos, „Semlex“ santykiuose su Kongu „nieko rimto nėra“. Pasiteiravus, kodėl apie Belgijoje vykstantį tyrimą neinformuota Kirgizijos pirkimo komisija, pašnekovė teigė, jog tam nebuvo jokios prievolės. Esą pateikta tiek, kiek reikalavo konkurso sąlygos.
„O kodėl mes turėjom tą padaryti, jeigu nėra iškeltos bylos? Oficialių informacijų nėra. Kiek žinau, iš mūsų prašė pateikti dokumentą apie „Semlex“ statusą. Ir mes viską pateikėm. Ten viskas yra taip, kaip yra. Nėra net nė vieno įrašo, kad, sakykim, būtų areštuotos akcijos ar kažkas negerai“, – sakė verslininkė.
„Garsų pasaulio“ vadovė guldo galvą, jog kyšių jos vadovaujama įmonė nemokėjo.
A.Janauskienė pažymi, kad nė viename Lietuvoje vykstančiame tyrime „Garsų pasaulis“, kaip juridinis asmuo, nėra sulaukęs jokių oficialių kaltinimų.
