1. Valgomoji soda
Prieš karą absoliučiai didžiąją dalį maistinės sodos Lietuvos prekybos tinklams patiekdavo Rusija. Tačiau šiai užpuolus Ukrainą ir Lietuvoje veikiantiems prekybos tinklams atsisakius rusiško gaminio, jos ėmė trūkti.
Maisto produktų, tarp jų sodos, fasavimu ir gamyba užsiimančios įmonės „Kornita“ direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Margevičius 15min sakė, kad rusiška soda iki karo užėmė 90 proc. Lietuvos rinkos. Tuo metu „Kornita“ ją vežasi iš Bosnijos ir Hercegovinos.
„Padarėme viską, kad atsivežtume jos kaip įmanoma daugiau, mūsų pardavimai kovo mėnesį išaugo 10 kartų“, – 15min sakė R.Margevičius.
Visgi tai nereiškia, kad įmonė gali patenkinti visą staiga atsiradusį rinkos poreikį. Be to, rusišką žaliavą naudodavo ir kitos valstybės, tad įmonė sulaukia susidomėjimo ir iš Latvijos bei Estijos.
„Sodos gamintojų yra ribotas kiekis. Mes ją daugiausia vežamės iš Bosnijos Hercegovinos, jos yra Turkijoje, Bulgarijoje, nes, matyt, tose šalyse žaliava, iš kurios gaminama soda, yra arčiau. Kiek ieškojome, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje taip pat yra fabrikų, bet jie jau turi pasirašę kontraktus su pirkėjais ir neturi papildomo kiekio, kurį galėtų skirti Lietuvai“, – pasakojo „Kornita“ atstovas.
Beje, sodos neaplenkia ir bendras kainų augimas – pasak R.Margevičiaus, ją įmonė perka už beveik dvigubai – 75 proc. – aukštesnę kainą nei anksčiau ir šis kainos augimas gali būti dar ne paskutinis.
Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje taip pat yra fabrikų, bet jie jau turi pasirašę kontraktus su pirkėjais ir neturi papildomo kiekio, kurį galėtų skirti Lietuvai.
Pašnekovas įvardijo, kad soda naudojama ne tik maisto pramonėje, bet ir chemijos (pavyzdžiui, įvairiems skalbikliams gaminti), taip pat daug jos sunaudojama gyvulių pašarams. Dideli kiekiai naudojami stiklo pramonėje.
Prekybos tinklai 15min patvirtino, kad sodos prekybos lentynose šiuo metu išties nėra.
„Sustojus tiekimui iš Rusijos, sodos mūsų lentynose kol kas neturime – šiuo metu deriname užsakymus su naujais tiekėjais, kurie užtikrintų pristatymą iš kitų šalių ir tikimės, kad šio produkto pardavimai greitu laiku atsinaujins“, – sakė prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė.
Tą patį patvirtino ir „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
„Nutraukus tiekimą iš Rusijos, sodos nėra“, – sakė jis.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė taip pat komentavo, jog „situacija su soda yra sudėtingesnė“, nelikus rusiškos sodos, todėl šiuo metu ieškoma alternatyvių tiekėjų.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė patvirtino, kad sodos likučiai gali būti išpirkti, tačiau „dedamos pastangos, jog artimiausiu metu jis būtų užtikrintas.“
„Iki“ tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė antrino kitų prekybos tinklų atstovams ir sakė, kad sodos tiekimas nėra tvarus.
„Šiuo metu turime vieną prekės vienetą, kurio pardavimai išaugo 10 kartų. Sodos tiekimas nėra tvarus, mūsų tiekėjai nebuvo pasiruošę tokiam sodos pardavimų augimui. Šiuo metu intensyviai ieškome alternatyvų buvusiai [Rusijoje gamintai] sodai“, – komentavo V.Budrienė.
2. Actas
Gamintojai šiuo metu susiduria ir su smarkiai išaugusiais maistinės acto rūgšties užsakymais. Kai kurie šią situaciją netgi lygina su ta, kai gyventojai masiškai pirko druską.
„Dabar visi puola pirkti actą, jo poreikis išaugęs 10 kartų. Susiduriame su neplanuotai 10 kartų didesniais užsakymais“, – 15min sakė įmonės „Lomista“ vadovas Rimvydas Tamošiūnas.
Vienos didžiausių Lietuvoje actą gaminančių bendrovių „Actas“ generalinis direktorius Aloyzas Ubis antrino „Lomistos“ vadovui, įvardydamas, jog nuo kovo antros pusės „žmonės šlavė“ maistinio acto lentynas.
„Stebėjomės, kad visos lentynos buvo tuščios, žmonės viską nešė. Poreikis iki kovo pabaigos buvo labai didelis. Dabar jis rimsta, bet vis tiek yra didelis – manau, kad gal atslūgs mėnesio pabaigoje. Prekybininkai dabar dirba pagal optimizuotą schemą ir jie nieko sandėliuose nelaiko, viską, ką turi, sudeda į lentynas, bet dabar, artėjant [konservavimo] sezonui, gal kažkokius kaupimus savo sandėliuose ir darys“, – 15min padėtį rinkoje apibūdino A.Ubis.
Pasak A.Ubio, pirkėjų susidomėjimą actu gerai iliustruoja šie skaičiai – vasarį įmonė pardavė 300 tonų šios produkcijos, o kovą – 700–800 tonų.
„Žmonės pirko viską – ir marinatą, ir actą su prieskoniais, ir obuolių, ir spirito actą, ir maistinę acto rūgštį. Šlavė viską, kas yra rūgštu“, – sakė „Actas“ vadovas.
Paklausus, kas, jo manymu, sukėlė tokį susidomėjimą actu, A.Ubis siejo tai su „žmogiškaisiais įpročiais ir atsargumu.“
Žmonės pirko viską – ir marinatą, ir actą su prieskoniais, ir obuolių, ir spirito actą, ir maistinę acto rūgštį. Šlavė viską, kas yra rūgštu.
„Jeigu butelis acto kainuoja 40–60 centų, du butelius paėmus sumokėsi 1,20 euro. Ar jo reikės, ar nereikės – ypatingo nuostolio nėra. Dabar žmonės jį naudoja ir buityje, po truputį atsisako chemikalų, naudoja vonių pavalymui ar dar kam nors. Nemanau, kad žmonės labai daug galvojo. Tiesiog pakilo banga – vienas pakėlė uodegą ir jau visa banda pirmyn. Pradėjo mums skambinti, klausti, ar mes neužsidarome – ne, neužsidarome, trigubai daugiau gaminame nei praėjusiais metais kovo mėnesį“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Įmonės vadovas pripažino, kad tokiai didelei paklausai įmonė nebuvo pasiruošusi.
„Mes nuo seno žinome, kad acto produkcija yra sezoninis dalykas. Jeigu mes per 8 mėnesius parduodame 50 proc. visos savo produkcijos, per likusius keturis parduodame kitus 50 proc., o gal net 60 proc. Nebuvome pasiruošę tokiam kovui“, – įmonės požiūrį paaiškino A.Ubis.
Pasak jo, 20 proc. produkcijos įmonė išveža į Baltarusiją, prekyba vyksta ir dabar.
A.Ubis įvardijo, kad nemažai produkcijos išvežama į Latviją, Lenkiją, dalis – į Estiją, taip pat Airiją.
Prekybininkai sakė, kad acto pardavimai yra išaugę, tačiau jų lentynos nėra ištuštėjusios.
„Ilgo galiojimo prekių pardavimai yra didesni nei įprastais laikais. Kitas momentas prisidėjo – ateina vasara ir žmonės perka tas prekes, kurios reikalingos vaisiams ir daržovėms konservuoti. Tai yra druska, actas, cukrus“, – vardijo „Norfos“ atstovas.
„Rimi Lietuva“ atstovė ramino, kad šio tinklo parduotuvėse acto „tikrai yra“.
„Norėtume nuraminti pirkėjus – „Rimi” tinkle acto tikrai yra. Pardavimai auga, tačiau kol kas poreikį pilnai patenkiname, produktus mūsų parduotuvėse galima įsigyti laisvai, jokių ribojimų šiuo metu jiems netaikome“, – tvirtino G.Šerėnienė.
„Maximos“ atstovė įvardijo, kad acto pardavimai yra didesni, bet jo netrūksta. „Jei lentynos ir ištuštėja, tai iki tol, kol vėl būna papildomos“, – pridūrė E.Dapkienė.
„Lidl“ maistinio acto paklausa pastarosiomis savaitėmis taip pat išaugusi, tačiau, pasak L.Skersytės, šiuo metu jo trūkumo nėra. Taip pat pastebimas didesnis susidomėjimas mėsos konservais.
Tuo metu „Iki“ parduotuvėse, pasak V.Budrienės, dabar parduodama 75 proc. daugiau acto nei praėjusiais metais.
„Klientai sako, kad actą perka tam, kad galėtų marinuoti, konservuoti daržoves“, – teigė tinklo atstovė.
3. Himalajų druska
Nors situacija su druska normalizavosi, visgi vienos rūšies tiekimas tebelieka sujauktas – tai Himalajų druska. „Kornita“ direktoriaus pavaduotojas pasakojo, jog šią druską tiekia tik Pakistanas ir anksčiau poreikiui patenkinti visiškai užtekdavo atsiplukdyti vieną konteinerį šio produkto. Visgi situacija pasikeitė.
„Kilus druskos bangai, kai nebeliko akmens druskos, visi puolė pirkti Himalajų druską. Tada mes užsisakėme papildomų jos kiekių, bet krovinio pakrovimas ir laivo plukdymas užtrunka iki 8–10 savaičių. Manau, rinką pasotinsime gegužės mėnesį, nes šiuo metu rinkoje Himalajų druskos taip pat trūksta”, – kalbėjo R.Margevičius.
Pasak jo, kitokių rūšių druską galima operatyviau atsivežti iš Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos, bet Himalajų druskos tiekimas yra specifinis.
„Todėl jos daug kur trūksta ir parduotuvėse jos taip pat nematyti. Visos kitos druskos tiekimas jau yra atsistatęs“, – kalbėjo R.Margevičius.
Patikrinus elektroninės parduotuvės „Barbora“ puslapį, iš tiesų matyti, kad Himalajų druskos šiuo metu nėra.
V.Budrienė nurodė, kad, apskritai kalbant apie druską, per pusantro mėnesio tinklas pardavė metinį jos kiekį.
„Svarbu pažymėti, kad druskos turime, tačiau ji yra taip perkama, kad nespėjame užkrauti lentynų. Taigi, dar kartą raginame savo klientus pagalvoti, ar tikrai dar reikia vienos druskos pakuotės, kai jos yra ir bus sandėliuose bei lentynose“, – komentavo „Iki“ atstovė.
4. Saulėgrąžų aliejus
Iki karo 80 proc. Ukraina ir Rusija patenkino 80 proc. pasaulio saulėgrąžų aliejaus poreikio. Pastaruoju metu gamintojai ir prekybininkai ieško išeičių – kaip anksčiau 15min sakė „Lomista“ vadovas, Charkivo gamyklą, kurioje spaudžiamas saulėgrąžų aliejus gabentas į Lietuvą, apgriovė Rusijos kariai, tad šiuo metu šiokį tokį tiekimą bandoma užsitikrinti iš kitų kariaujančios šalies miestų.
Prekybininkai pripažįsta, kad iš ukrainietiškos žaliavos pagaminto saulėgrąžų aliejaus tiekimas nėra tvarus. Kad aliejaus galėtų įsigyti visi norintys, „Iki“ nusprendė riboti vieno pirkimo metu įsigyjamą saulėgrąžų aliejaus kiekį iki 4 butelių.
Tuo metu „Maxima“ anksčiau nurodė, jog 70 proc. saulėgrąžų aliejaus buvo tiekiama iš Ukrainos, tad šiuo metu intensyviai ieškoma tiekėjų iš viso pasaulio.
„Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ tvirtino, kad aliejaus nepritrūks, o kai kurie nurodė, jog pirkėjai labiau domisi argentinietišku saulėgrąžų aliejumi.
Gamintojai taip pat griebiasi sprendimų – pavyzdžiui, kepykla „Gudobelė“ šiuo laikotarpiu pakeitė saulėgrąžų aliejų į rapsų, tačiau jo kaina yra išaugusi kelis kartus. Prekybininkai taip pat kalba, kad pirkėjai dažniau renkasi kitų rūšių aliejų – naudoja „ghi“ sviestą, kokosų, vynuogių kauliukų, ryžių sėlenų aliejų.
