Prekybos tinklas „Lidl“ dar 2021 metais atsidūrė lygių galimybių gynėjų akiratyje dėl savo sprendimo nuolaidas suteikia tik tiems pirkėjams, kurie turi programėlę „Lidl plus“ išmaniajame įrenginyje. Tai sukelia problemų vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesinaudoja išmaniaisiais telefonais – atėję į parduotuvę jie negali pasinaudoti nuolaidomis ir sutaupyti.
Vasario pradžioje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pranešė, kad prekybos tinklas „Lidl“ nesilaiko rekomendacijų ir nesiima jokių veiksmų, kad išspręstų klientų diskriminacijos problemą.
Tiesa, „Lidl“ nėra vienintelė įmonė, kuri suteikia tik skaitmenines nuolaidas. Pavyzdžiui, prekybos ir pramogų centras „Ozas“ turi „Spot“ programėlę, suteikiančią ne tik papildomas nuolaidas, bet ir leidžiančią rinkti taškus, kuriuos vėliau galima iškeisti į prizus. Ja taip pat gali pasinaudoti tik turintys išmaniuosius telefonus, tačiau dėl šios programėlės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kol kas negavo nusiskundimų.
Įmonės taupo kaštus
Rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis pastebėjo, kad prekybos tinklai atsisako plastikinių nuolaidų kortelių, kad sumažintų savo kaštus.
„Tuo pačiu jie gavo neigiamą efektą, kad kai kurie žmonės negali tuo pasinaudoti. Nors tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms tos nuolaidos yra pačios aktualiausios“, – paaiškino L.Šimonis.
Problemą įžvelgia ir Kauno technologijos universiteto prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, kurios nuomone, dėl šios priežasties ne tik didėja senjorų atskirtis, bet ir kyla rizika pakliūti į sukčių spąstus.
„Iš vienos pusės, tai didina atskirtį ir vyresnių asmenų galimybes naudotis įvairiomis paslaugomis, kurios daugiau neprieinamos, arba žymiai sudėtingiau pasiekiamos fiziniu būdu.
Iš kitos pusės, šie žmonės turi kreiptis pagalbos į kitus, ir neretai vyresni žmonės savo santaupų ir išlaidų valdymą paveda technologijas išmanantiems draugams ar šeimos nariams, taip padidindami finansinio piktnaudžiavimo ir asmeninių duomenų panaudojimą riziką“, – komentavo profesorė.
Ji pabrėžia, kad problemų vyresniems žmonėms kelia ne tik skaitmenizuojamos nuolaidų kortelės, bet ir elektroninė bankininkystė. Su ja senjorai priversti susidurti vis dažniau, nes bankai žymiai sumažino fizinių vietų, aptarnaujančių klientus, skaičių.
„Tai ypač pastebima mažesniuose miesteliuose. Geriausiu atveju ten yra paliekami bankomatai. Tačiau neretai vyresnio amžiaus žmonės bijo jais naudotis be kažkieno pagalbos, nes dažnai neįžiūri, kas rašoma ekrane arba nesupranta, ką reikia spausti, dėl ko jiems nepavyksta atlikti operacijos.
Blogesniais atvejais, kortelė lieka bankomate, o dėl jos atnaujinimo reikia kreiptis į banko skyrių didesniame mieste arba naudojantis elektronine bankininkyste, kuri yra dar didesnis iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms. Nemokėdami ir bijodami naudotis e.bankininkyste žmonės vėl tarsi priversti išsigryninę pinigus, juos laikyti kojinėje ar po pagalve“, – atkreipia dėmesį profesorė.
Šie žmonės turi kreiptis pagalbos į kitus, ir neretai savo santaupų ir išlaidų valdymą paveda technologijas išmanantiems draugams ar šeimos nariams, taip padidindami finansinio piktnaudžiavimo ir asmeninių duomenų panaudojimą riziką.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius sutinka, kad vyresniems žmonėms kyla problemų įmonėms pereidinėjant prie skaitmeninių paslaugų. Jis dažnai girdi žmonių nusiskundimus, jog jie nemoka naudotis technologijomis ir internetu.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjos Miglės Kolinytės, dėl sparčios skaitmenizacijos blogesnėje padėtyje dažniausiai atsiduria vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Pavyzdžiui, „Lidl“ atveju, pareiškėjas priklausė 65+ amžiaus asmenų grupei.
Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad 65–74 metų amžiaus asmenų grupėje 2020 m. išmaniuoju telefonu naudojosi tik 34,5 proc.
Ką daryti?
Prekybos tinklas „Lidl“ 15min komentavo, kad į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijas žada atsižvelgti.
„Ateityje planuojame pasiūlyti ir daugiau priemonių, kurios padėtų naudojantis mobiliąja lojalumo programėle. <...> Dirbame šiuo klausimu ir netolimoje ateityje pasiūlysime ir daugiau su tuo susijusių sprendimų“, – sakė L. Skersytė.
Tuo tarpu L.Šimonis siūlo prekybos tinklams, kurie skaitmenizuoja nuolaidų korteles, palikti ir plastikines. Tokiu būdu žmonės patys galės pasirinkti, ar jie nori nešiotis pilną piniginę kortelių, ar nori visas nuolaidas laikyti savo telefone. „Galime žiūrėti ir iš kitos pusės, kad diskriminuojame žmones, jog jiems reikia nešiotis gabalą plastiko piniginėse“, – savo požiūrį išsakė L.Šimonis.
Tačiau K. Makaravičius turi ir kitą pasiūlymą, kaip būtų galima išspręsti skaitmenizacijos problemą ir padėti vyresnio amžiaus žmonėms išmokti naudotis išmaniaisiais įrenginiais. „Galėtų visuomeninis transliuotojas leisti mokomąją laidą, kuri būtų transliuojama tuo pačiu metu, kad žmonės prisimintų“, – savo pasiūlymą pateikė K.Makaravičius.
O profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė siūlo atkreipti dėmesį, kad bendra valstybės politika, institucijų parama gali stipriai prisidėti prie žmonių pokyčių ne tik gerąja, bet ir blogąja prasme.
Galėtų visuomeninis transliuotojas leisti mokomąją laidą.
„Reikia ugdyti skaitmeninį raštingumą bei skatinti drąsą naudotis technologijomis. Pozityvus požiūris ir paramos programos pagerintų vyresnių gyventojų įsitraukimą į įvairias veiklas, savarankiškumą, gyvenimo kokybę ir padėti siekti ilgesnio darbinio gyvenimo tikslo“, – mano V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
„Prie mažiau raštingų skaitmenine prasme jau priskiriami ir 50-mečiai"
Kaip teigia profesorė, atlikti įvairūs tyrimai rodo, jog kuo žemesnis asmens išsilavinimas, tuo gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis yra mažesnis. Tikėtina, kad tokie žmonės dažniausiai ir neturi noro mokytis.
„Vieni integruojasi, kiti jaučiasi atskirti. Gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis priklauso tiek nuo paties asmens požiūrio, tiek nuo jo gebėjimų, išsilavinimo ir amžiaus. Kalbėdami apie vyresnio amžiaus gyventojus, mes dažnai įsivaizduojame pensinio amžiaus atvejus. Deja, prie mažiau raštingų skaitmenine prasme jau priskiriami ir kiek vyresni nei 50 m. amžiaus asmenys, nors jie dažniausiai turi išmaniuosius telefonus ir naudojasi internetu“, – atkreipė dėmesį V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Tačiau skaitmenizacija vyresnio amžiaus žmonėms sukelia problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Pavyzdžiui, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje organizuojamos įvairios mokymosi programos, skirtos ugdyti vyresnio amžiaus žmonių, naudojančių internetines operacijas, gebėjimus ir pasitikėjimą savimi. Skaitmeninė nelygybė dar labiau pasaulyje pasireiškė per COVID-19 pandemiją, nes daugelis vyresnio amžiaus žmonių sunkiai galėjo pasiekti būtiniausias prekes ir paslaugas, kurių prieiga buvo galima tik naudojantis internetu“, – aiškino profesorė.
Eurostato duomenys rodo, kad 2021 m. vertinant 16–74 m. gyventojų skaitmeninius įgūdžius Europos Sąjungoje (ES), 54 proc. gyventojų turėjo bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. 55 proc. 45–54 amžiaus grupėje, 40 proc. 55–56 m. amžiaus grupėje, ir tik 24 proc. 65–74 m. amžiaus grupėje turėjo pagrindinius arba aukštesnius ne pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, lyginant su 80 proc. asmenų 16–24 m. amžiaus grupėje.
Remiantis statistika, Nyderlanduose ir Suomijoje 79 proc. ir Airijoje 70 proc. gyventojų turi skaitmeninius įgūdžius ir lyderiauja tarp visų ES šalių. O Rumunija (28 proc.), Bulgarija (31 proc.) ir Lenkija (43 proc.) buvo vertinamos prasčiausiai. Lietuva, kartu su Vokietija, pasiekė 49 proc. ir liko šešta iš galo, lenkdama tik paminėtąsias valstybes ir Italiją bei Vengriją.
Žiūrint į bendrąją ES statistiką, internetu bent retkarčiais naudojasi 20 proc. 75 metų ir vyresnių žmonių, kai tuo tarpu 16–29 m. amžiaus grupėje – 98 proc.
„Tačiau tik 8 proc. 65–74 metų amžiaus asmenų turi daugiau nei pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, todėl visų gyventojų skaitmeninių įgūdžių gerinimas turėtų būti pagrindinis politikos prioritetas tiek ES, tiek ir Lietuvoje“, – apibendrino profesorė.
