51 proc. „Inter RAO Lietuvos“ akcijų priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo Rusijos „Inter RAO“ bendrovė – jos direktorių tarybai pirmininkauja Rusijos oligarchas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis Igoris Sečinas.
Vakarams įvedus sankcijas I.Sečinui, kovo viduryje „Inter Rao Lietuva“ buvo apribota galimybė disponuoti savo sąskaitomis, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Be to, įmonės akcijos buvo išbrauktos iš vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius First North“.
Sekmadienį elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ priėmė sprendimą stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – „Inter Rao Lietuva“ elektrą tiekė tik iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities.
Įmonė BNS pirmadienį patvirtino „Nord Pool“ biržoje negalinti vykdyti jokios prekybos, iškilus atsiskaitymo rizikai tarp biržos ir Rusijos valstybinės elektros energetikos kompanijos „Inter RAO“ grupės įmonių.
„Inter Rao Lietuva“ veikė daugiausia verslo klientų segmente ir buvo laikoma viena didžiausių elektros tiekėjų Lietuvoje. Pati įmonė savo tolesnių 15min planų nekomentavo, motyvuodama, kad jos akcijos yra kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje.
„Pagal galiojančius teisės aktus ir biržos taisykles, visa reikšminga informacija apie pasikeitimus įmonės veikloje, veiklos planus ir bet kokia kita įmonės veiklai reikšminga informacija, visų pirma, turi būti skelbiama per vertybinių popierių biržos sistemas. Kadangi jūsų prašoma informacija per vertybinių popierių biržą nėra paskelbta, atsakyti į pateiktus klausimus galimybių neturime“, – 15min teigė „Inter Rao Lietuva“.
Varšuvos akcijų birža kovą sustabdė prekybą „Inter Rao Lietuva“ akcijomis.
VERT pirmininkas: įmonės turėta rinkos dalis jau yra užpildyta kitų žaidėjų
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius 15min sakė, kad įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, nes elektra didmeninėje rinkoje nebeprekiauja.
VERT duomenimis, 2021 m. pabaigoje „Inter Rao Lietuva“ užėmė 10,24 proc. komercinių vartotojų rinkos, o bendroje tiekimo rinkoje įmonės užimama dalis sudarė 6,8 proc.
Pasak R.Pociaus, jau dabar įmonės turėtą rinkos dalį užėmė kiti žaidėjai.
„Vartojimas juk nesumažėjo 10 proc., jis išliko toks pat, o tą nišą jau užpildė ES gamintojai, ar Baltijos šalių, ar Skandinavijos – tie, su kuriais turime jungtis“, – aiškino jis.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sutiko, kad pagrindinė įmonės veikla – prekyba elektra Baltijos šalyse – nutrūksta, tačiau jis teigė nemanantis, kad įmonė Lietuvoje bus likviduota.
A.Sekmokas svarstė, kad paskelbus apie Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais įmonė turėjo planuoti, kaip atrodys jos veikla.
„Manau, kad įmonė gali ir pavadinimą pakeisti, kad būtų mažiau sąsajų su Rusija, bet kad nutrauktų veiklą – tuo aš abejočiau. Pasižiūrėkime į istoriją su „Lukoil“, – 15min sakė A.Sekmokas.
Visgi R.Pocius leido suprasti, kad norint tai padaryti įmonė turėtų praeiti tam tikras procedūras.
„Tam, kad elektra iš Kaliningrado papultų į Lietuvos prekybinę zoną, turėtų būti VERT išduotas importo leidimas. Jei naujas, kitas ūkio subjektas norėtų vykdyti šią veiklą, tai turėtų būti įgyvendinta šita procedūra. Šiuo metu VERT nėra gavęs jokių prašymų ir mes artimiausiu metu jokio sprendimo neplanuojame priimti, nėra niekas kreipęsis į mus“, – nurodė R.Pocius.
Beje, įdomu tai, kad ši su Rusija sąsajų turinti įmonė ilgą laiką rikiuodavosi didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančių bendrovių sąrašuose ir šių pozicijų neapleido net ir tada, kai jai buvo įvestos sankcijos.
Pavyzdžiui, kovo pabaigoje, „Sodros“ duomenimis, atlyginimų mediana „Inter Rao Lietuva“ siekė 13,3 tūkst. eurų prieš mokesčius. Pagal šį rodiklį įmonė didžiausius atlyginimus mokančių bendrovių sąraše užėmė 6 vietą.
„Sodros“ gegužės 23 dienomis, įmonės darbuotojų skaičius ir šiuo metu yra stabilus. Įmonėje dirba 25 darbuotojai – tiek pat, kiek praėjusių metų gegužę.
Kokią įtaką tai turės kainoms?
Ar rusiškos elektros pasitraukimas iš rinkos turės kokią nors įtaką energijos kainoms? VERT vadovas ramino, kad taip nutikti neturėtų.
„Tai, kad nebus importuojama elektra iš trečiųjų šalių, iš esmės įtakos didmeninėms kainoms neturėtų turėti. Pastaruoju metu elektros energijos kainas biržoje formavo ne importas iš trečiųjų šalių, o vietinė generacija. Čia labai didelių pokyčių rinkoje neturėtų būti“, – kalbėjo R.Pocius.
Su tuo sutiko ir energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
„Kainą Lietuvoje reguliuoja Skandinavijos, mūsų kaimynų elektra, tai jos [„Inter Rao Lietuva“] išėjimas mums neturės įtakos“, – nurodė jis.
Ekspertas svarstė, kad „Inter Rao Lietuva“ su savo klientais galėjo būti sudarę ilgalaikes sutartis palankiomis kainomis. Kaip pavyzdį jis pasitelkė šiuo metu gyventojams aktualų nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo klausimą.
„Tie vartotojai, gyventojai, kurie sudarė sutartis anksčiau, dabar moka 14-15 centų už kilovatvalandę, kai dabar yra siūloma 30 centų kaina. Gali būti, kad tie klientai, kurie turėjo ilgalaikes sutartis su „Inter Rao Lietuva“ geromis kainomis, pralaimės, bet ką padarysi. Taip būna visada, kai keiti tiekėją – čia gali ir laimėti, ir pralošti“, – svarstė V.Jankauskas.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS sakė, kad gegužės pradžioje „Inter RAO Lietuva“ turėjo apie 150 klientų – didžioji jų dalis jų bus pasirinkę kitą nepriklausomą tiekėją ir į garantinį tiekimą nepateks. Tiems, kurie to nepadarė, bus užtikrintas garantinis tiekimas.
„Garantinis tiekimas „Inter RAO Lietuvos“ klientams šiuo metu nėra užtikrinamas, tačiau gali būti užtikrinamas per tris darbo dienas nuo bent vienos iš Elektros energetikos įstatyme (...) nurodytų aplinkybių atsiradimo (...). Nė viena iš nurodytų aplinkybių dar nėra įvykusi, todėl dar nepradėjome (teikti garantinio tiekimo paslaugos – BNS)“, – BNS teigė P. Kalmantas.
Tuo metu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad visgi tam tikrų iššūkių gali kilti – anot jo, energijos suvartojimo piko periodais dažnai nepakanka generacijos pajėgumų bei pralaidumo iš kitų šalių.
„Galėtume tikėtis didesnio elektros kainų kintamumo ir didesnių laikinų kainų šuolių, ypatingai tais laikotarpiais, kai yra maža pasiūla iš vėjo, saulės. Lietuvoje ir Latvijoje kainų zona praktiškai ta pati, su Estija buvo niuansų, bet koreliacija praktiškai ta pati. Suomijoje kainų lygis kitas, dažniausiai žemesnis, nes ten daugiau atominės energetikos, kogeneracinių jėgainių, o Švedijoje kintamumas didesnis, dominuoja vėjo energetika“, – kitų šalių pavyzdžius pateikė Ž.Mauricas.
