„Mes nesitikime, kad tarifų mažinimas išgelbės „Orlen Lietuvą“. Mes kalbame tik apie tai, kad norėtume naudotis tokiais pačiais tarifais, kokiais naudojasi mūsų konkurentai“, – sakė „ORLEN Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara, pirmadienį viešintis Vilniuje.
Dideli logistikos kaštai neleidžia bendrovei savo produkcijos pardavinėti, pavyzdžiui, Vokietijoje arba Prancūzijoje.
„Milijardą dolerių skyrėme vien modernizacijai. Radikaliai sumažinome užimtumą – atleidome darbuotojų. Kur galime, naudojamės grupės mastu, taip pat ir pirkdami naftą. Diegiame inovatyvias technologijas, investuojame į įmonę”, – gamyklos direktorius tikino, kad „Orlen Lietuva“ daro viską, kad veiktų efektyviai.
Bankrotų banga
Konkurencingos naftos perdirbimo gamyklos Azijoje, JAV skalūnų revoliucija lemia, kad Europos naftos perdirbimo gamyklos išgyvena sunkius laikus. „PKN ORLEN” vyriausiasis ekonomistas Adamas Czyżewskis sakė, kad gamyklų Europoje yra per daug, todėl jos yra priverstos užsidaryti.
A.Czyżewskis aiškino, kad naftos sektorius yra globalus – tai yra kainos visur yra vienodos, nepriklausomai nuo to, kokie yra gamybos kaštai.
„Jokia gamykla neturi įtakos toms kainoms, kuriomis ji parduoda savo gaminius. Kaip ir neturi įtakos žaliavų kainai. Naftos perdirbimo gamyklos neturi įtakos pelno maržai“, – sakė jis.
„Orlen Lietuva“ nuo 2009 metų, išskyrus 2012 metus, kai uždirbo 80 mln. dolerių grynojo pelno, dirba nuostolingai. 2013 metais gamyklos nuostolis siekė 94 mln. dolerių, o skola – 510 mln. dolerių. Pasak A.Czyżewskio, sunkioje situacijoje yra atsidūrusios visos Europos naftos perdirbimo gamyklos.
„Jeigu žiūrime į Europą ir JAV, tai šiame regione veikia pačios seniausios naftos perdirbimo gamyklos. Per pastaruosius 30 metų šiose šalyse jokia nauja naftos perdirbimo gamykla nebuvo pastatyta, buvo tik atliktos modernizacijos. Todėl jos yra mažiau efektyvios nei naujos gamyklos, kurios iškilo Azijoje ir arabų šalyse“, – sakė „PKN Orlen“ ekonomistas.
Be to, naftos kainoms įtaką daro ir JAV skalūnų revoliucija ir vis dar galiojantis eksporto iš JAV draudimas.
Gamyklos neišnaudoja viso savo potencialo, yra maža paklausa, dėl to įmonių kaštai vis auga. Labai daug naftos perdirbimo įmonių Europoje yra uždaroma. Po kiekvienos gamyklos uždarymo turime trumpalaikį maržų augimo etapą, tačiau šis procesas vyksta ir toliau. Įmonių bankrotas nėra kontroliuojamas, – sakė ekonomistas.
„Degalų kainai turi įtakos žemos produkcijos kainos JAV ir konkurencingos gamyklos Azijoje. Europos naftos perdirbimo pramonei įtakos turi aplinkosaugos reguliavimas ir klimato kaitos politika, taip pat Arabų pavasaris, kuris sumažino naftos pasiūlą. Maržos Europoje yra žemesnės negu kitur pasaulyje“, – sakė ekonomistas.
Tai lemia, kad Europos naftos perdirbimo gamyklos bankrutuoja. Investuotojai yra nesuinteresuoti įsigyti gamyklų, kurių Europoje yra per daug.
„Gamyklos neišnaudoja viso savo potencialo, yra maža paklausa, dėl to įmonių kaštai vis auga. Labai daug naftos perdirbimo įmonių Europoje yra uždaroma. Po kiekvienos gamyklos uždarymo turime trumpalaikį maržų augimo etapą, tačiau tas procesas vyksta ir toliau. Įmonių bankrotas nėra kontroliuojamas“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, „Orlen Lietuva“ yra labai gera perdirbimo gamykla. Dar geresnė ji būtų, jeigu stovėtų ant jūros kranto.
„Bet ji nėra šalia jūros, ji yra sausumoje. Taigi transportavimas pakelia kaštus ir mažina maržą. Dėl to gamyklos darbo rezultatai nėra tokie, kokių tikėtumėmės“, – sakė ekonomistas.
Konkurentams iš Baltarusijos – palankesnės sąlygos
„ORLEN Lietuvos” generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara sakė nesuprantantis, kodėl konkurentams yra suteikiamos kur kas palankesnės darbo sąlygos.
Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ konkurentams iš Baltarusijos taiko apie 30 proc. mažesnius tarifus nei „Orlen Lietuvai“.
Nuo 2006 metų, kai buvo įsigyta „Mažeikių nafta“, „PKN Orlen“ jau išleido 22,5 mlrd. Lt. Tarp jų darbo užmokestį sudarė 1,1 mlrd. Lt, sumokėta 12,2 mlrd. Lt mokesčių.
„Aš to nesuprantu. Mano savininkai to nesupranta. Mes negalime to suprasti“, – sakė jis.
Nuo 2006 metų, kai buvo įsigyta „Mažeikių nafta“, „PKN Orlen“ šiai gamyklai jau išleido 22,5 mlrd. Lt. Tarp jų darbo užmokestį sudarė 1,1 mlrd. Lt, sumokėta 12,2 mlrd. Lt mokesčių.
Todėl I. Fąfara sakė prašantis Lietuvos Vyriausybės pagalbos. Pasak jo, prieš šešerius metus buvo išardytas Rengės ruožas – trumpiausias „Orlen Lietuvos“ transportavimo maršrutas. Tačiau iki šiol šis klausimas nėra išspręstas – jeigu geležinkelio ruožas būtų atstatytas, „Orlen Lietuva“ turėtų greičiausią kelią į Latviją.
„Norime taip pat turėti galimybę dalyvauti ES struktūriniuose fonduose, kad vykdytume investicijas į gamyklą. Iššūkis mums yra statybos arba įmonės viduje esančios elektrinės modernizavimas. Taip pat vykdyti aplinkosauginius projektus. Norėtume turėti galimybę pasinaudoti ES parama šioje srityje”, – sakė „Orlen Lietuvos“ vadovas.
10 mln. Lt bauda
Ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už padarytą žalą gamtai akcinę bendrovę „Orlen“ įpareigojo valstybei sumokėti 9 mln. 700 tūkst. lt.
Dėl nelegalaus prisijungimo prie bendrovės „Orlen“ eksploatuojamo naftos produkto vamzdyno „Polockas–Venspilis“, Rokiškio rajone, Pakapynės kaime, į pelkę išsiliejo dyzelinas, buvo užteršti Šaltojos ir Vyžuonos upeliai bei jų slėniai, kurie priskirti prie paukščių apsaugai svarbių saugomų ,,Natura 2000“ teritorijų.
Kasacinis teismas konstatavo, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių iki galo pašalinti iš produktotiekio į gruntą ir vandenį išsiliejusio dyzelino likučių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti aplinkai padarytą žalą ir jos dydį apskaičiavo teisingai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė akcinės bendrovės „Orlen“ prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti patikrinti Aplinkos apsaugos įstatymo atitiktį Konstitucijai. Bylą nagrinėjusi Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas jau yra atmetęs analogišką Seimo narių grupės prašymą, kuriame buvo išdėstyti tie patys argumentai.
