„Energetikos krizė, prasidėjusi iki karo Ukrainoje, parodė, kad kelio nuo energetikos transformacijos atgal nėra. „Orlen“ tai supranta, nes jau 2020-aisiais buvo pirmoji Vidurio Europos bendrovė, paskelbusi strategiją siekti anglies dvideginio emisijos neutralumo, o po kelių mėnesių pristatė plėtros iki 2030 metų viziją. Šis ambicingas, bet realus projektas šiandien pasiteisina“, – pareiškė „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas.
„Stiprybę galima įžvelgti atnaujintoje strategijoje – 2022 metais įvykę susijungimai su kitomis Lenkijos naftos ir dujų bendrovėmis („Lotos“ ir PGNiG) leidžia išlaidas padidinti dvigubai – iki 320 mlrd. zlotų iki 2030 metų. Net 40 proc. šios sumos skirsime ekologiškiems projektams, kurie padės mažinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, generuoti stabilų pelną“, – pabrėžė jis.
„Orlen“ atnaujintoje „žaliosios“ energetikos plėtros strategijoje numatyti tikslai iki 2030 metų – 25 proc. absoliutus anglies dvideginio emisijos sumažinimas naftos perdirbimo, naftos chemijos ir kasybos sektoriuose, 40 proc. kilogramų CO2 e/MWh sumažinimas energetikos sektoriuje, NCI emisijos koeficiento sumažinimas 15 proc., Rusijos iškastinio kuro atsisakymas.
Anglies dvideginio emisijos neutralumą „Orlen“ užsibrėžė pasiekti iki 2050-ųjų.
Be to, Lenkijos energetikos grupė planuoja gauti daugiau kaip 9 gigavatus (GW) galios iš atsinaujinančių energijos šaltinių (sausumos ir jūros vėjo jėgainių, saulės elektrinių), sukurti daugiau kaip 10 tūkst. elektromobilių įkrovimo punktų Vidurio Europoje.
Vienas iš „Orlen“ gamybos aktyvų – Lietuvos naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose.
