„Nepaisant mažėjusio pelningumo, 2019 metais „Oro navigacija“ pasiekė visus planuotus pagrindinius finansinius rodiklius. Praėję metai buvo sėkmingi ne tik finansine, bet ir veiklos valdymo bei organizavimo prasme“, – pranešime sakė laikinai einantis įmonės generalinio direktoriaus pareigas Marius Beliūnas.
Pernai įmonė uždirbo 3,1 mln. eurų pelno – 28,5 proc. mažiau nei 2018 metais (4,3 mln. eurų), pranešė „Oro navigacija“.
Nemažai daliai verslo, įskaitant ir valstybės valdomas įmones, patiriant sunkumų dėl koronaviruso krizės, Vyriausybė praėjusią savaitę leido joms šiemet mokėti mažesnius dividendus arba jų nemokėti visai, tačiau M.Beliūnas sako, kad įmonė pelno įmoką jau sumokėjo ir tikisi išgyventi be valstybės paramos.
„Mes jau sumokėjome iki to sprendimo, jeigu būtume gavę sprendimą kiek anksčiau, tai nebūtume sumokėję, o pasinaudoję ta galimybe. Dabar mes sumokėjome, tą pareigą įvykdėme, o jeigu mus prispirs bėda, bent jau į šitą sumą, tikiuosi, galėsime pretenduoti, prašyti valstybės, kad ji grąžintų. Bet šiuo metu mes turime rizikos suvaldymo planą, kuris lyg ir veikia, ir mes šiuo metu nesikreipsime dėl sugrąžinimo“, – BNS sakė M.Beliūnas.
Dabar mes sumokėjome, tą pareigą įvykdėme, o jeigu mus prispirs bėda, bent jau į šitą sumą, tikiuosi, galėsime pretenduoti, prašyti valstybės, kad ji grąžintų.
Detaliau plano jis nekomentavo, tačiau sakė, kad įmonė „susiveržė projektinę veiklą ir įmanomas išlaidas“. Be to, ketinama kreiptis Europos saugios navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) paramos.
„Eurokontrolė planuoja imti daugiau nei 1 mlrd. paskolą ir ją dalinti organizacijoms, tai mes irgi pretenduojame į tą paskolą“, – teigė laikinasis įmonės vadovas, tačiau sumos neatskleidė. Ji, pasak M.Beliūno, priklausys nuo to, kiek tęsis pandemija ir karantinas.
Įmonės pajamos pernai siekė 29,2 mln. eurų – 1 proc. mažiau nei 2018 metais (29,5 mln. eurų), iš jų 95 proc. gautos už oro navigacijos paslaugas, o 4,4 proc. – iš kitos veiklos – jos augo 69,8 proc.
Įmonės sąnaudos pernai siekė 26,1 tūkst. eurų – 0,4 proc. daugiau nei 2018 metais.
2019 metais Lietuvos oro erdvėje aptarnauta 269,2 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei 2018 metais. Tranzitiniai skrydžiai sudarė 76 proc. visų skrydžių, jų daugėjo 1,1 procento.
Pagrindiniai „Oro navigacijos“ klientai pernai buvo Rusijos „Aeroflot“, Airijos „Ryanair“ ir Latvijos „Air Baltic“.
Šiemet dėl koronaviruso Lietuvos oro erdvėje skrydžių mažėjo – pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat metu, skrydžių mažėjo 10 proc., o tranzitinių – 10,7 proc. Metų pradžioje skrydžių skaičius augo, tačiau kovo mėnesį, užsidarant pasaulio šalių oro uostams, jų apimtys smuko 34 procentais. Ppirmosiomis balandžio dienomis aptarnauta 82,5 proc. mažiau skrydžių nei pernai tuo pat laiku.