– Kokios pasekmės ilgainiui gali išsivystyti, dirbant nuo ryto iki vakaro palinkus prie monitoriaus ekrano?
– Kadangi sėdimas darbas daro tiesioginę įtaką griaučių raumenų sistemai, o ši yra daugiau pritaikyta judesiui nei statiniam krūviui, iš to ir kyla tam tikros problemos, kurias galima būtų skirstyti į kelias grupes.
Juosmens srityje susidaro svarbi ašinė stuburo apkrova. Didžiausias krūvis tenka juosmeniniams slanksteliams ir kryžkauliui, dėl to gali formuotis išvaržos. Klaidingai manoma, jog išvaržos yra tik fizinio darbo pasekmė.
Statinio krūvio metu, kai ilgą laiką nejudama, audiniai netenka skysčių, dehidratuoja, tarpslankstelinis diskas darosi trapesnis, pažeidžiamesnis, ilgainiui gali formuotis išvaržėlės.
Dėl netaisyklingo sėdėjimo, atramos nebuvimo taip pat gali atsirasti skausmas tarpumentės srityje. Lokalūs, skaudantys taškai gali imituoti širdies problemas, tačiau atlikus tyrimus išaiškėja, jog skausmo centras – raumenys.
Didelė dalis apkrovų tenka ir sprando sričiai, ant kurio pakabintas visas pečių lankas. Dėl netaisyklingos padėties arba ilgalaikio buvimo vienoje pozicijoje gali pradėti tirpti rankos, atsirasti skausmų sprando srityje, kreivakaklystė (kai susuka sprandą), judesiai tampa riboti.
Daug kas galvoja, kad kreivakaklystė atsiranda nuo perpūtimo, tačiau dažniausia problema – ilgalaikė, netaisyklinga tos zonos apkrova, kuri ir provokuoja tokius dalykus, kaip kaklo surakinimas.
Paskutinė zona, kurią reikėtų paminėti – pakaušio zona. Didelės apkrovos joje lemia tokius dalykus, kaip galvos svaigimas, galvos skausmai, greitas nuovargis, dėmesio koncentracijos stygius, regos sutrikimas.
– Ar į jus dažnai kreipiasi pacientai, nurodydami sveikatos problemas, susijusias su sėdimu darbu? Jeigu taip, kokias sveikatos problemas dažniausiai nurodo?
– Dėl visų šių išvardytų dalykų dažniausiai ir kreipiasi. Pastaruoju metu tikrai tokių besikreipiančių gan sparčiai daugėja, ir jų amžius vis jaunėja.
kad ir kokį statinį darbą žmogus bedirbtų, būtina priverstinai atsistoti, pajudėti kas 30 minučių ar kas valandą, periodiškai pakeisti padėtį
Prieš 15–20 metų pagrindinis besikreipiančių kontingentas buvo 40–60 metų amžiaus žmonės. Dabar ta amžiaus grupė yra 25–45.
Anksčiau vaikai ir paaugliai itin retai dėl šių problemų kreipdavosi, o dabar jie jau sudaro tam tikrą procentalią grupę (apie 5–10 proc.). Taigi, darome išvadas, jog situacija blogėja.
– Tačiau ar galime ką nors pakeisti? Laikytis tam tikros sėdėjimo higienos?
– Pirmas dalykas, kuris yra tikrai svarbus, tai yra fizinis aktyvumas, kuriuo turime kompensuoti tą fizinį sustingimą, ypač tų zonų, kurioms labiausiai kenkia netaisyklinga apkrova.
Aišku, tai irgi turi būti protinga fizinė veikla – ar mankšta, ar kokia nors fizinė veikla (pavyzdžiui, plaukimas, bėgiojimas), bet viskas turi būti daroma saikingai. Negalima ilgo užsisėdėjimo mėginti kompensuoti tokiu pat neprotingu fiziniu krūviu.
Kitas momentas, kad ir kokį statinį darbą žmogus bedirbtų, būtina priverstinai atsistoti, pajudėti kas 30 minučių ar kas valandą, periodiškai pakeisti padėtį.
Taip pat svarbu laikytis ergonomikos dėsnių. Optimali padėtis sėdint prie stalo: keliai sulenkti 90° kampu šlaunies ir klubų atžvilgiu, nugara – tiesi, po nugara ties mentimi – įtaisyta atrama, pečių lankas – neįtemptas (tam skirti kėdžių porankiai), žvilgsnis į kompiuterį – 10 – 15° kampu nukreiptas žemyn.
