Konservatorių prašymu Seimas antradienį pataisas išbraukė iš darbotvarkės, neleisdamas jų pristatyti: už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 25, o susilaikė 15.
„Akivaizdu tai, kad vaistinių tinklai tikrai darė įtaką Seimo nariams, kad net nebūtų leista svarstyti šito klausimo“, – po balsavimo BNS sakė Mišriai Seimo narių grupei dabar priklausantis P.Urbšys.
Jis piktinosi, kad Seimas net neleido padiskutuoti dėl „monopolizuotos (vaistų) rinkos ardymo“ to norėjusiems parlamentarams.
„Seimas pademonstravo, kiek tam tikros verslo grupės turi įtakos jiems (parlamentarams – BNS). Lygiai tas pats, kaip ir dėl tų koncernų („MG Baltic“ ir „Agrokoncernas“ – BNS), čia akivaizdžiai jauti tą patį kvapą, kai tam tikros verslo grupės laiko paėmusias į saują didesnę dalį Seimo“, – tvirtino P.Urbšys.
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma, pasiūlęs Seimui klausimo nesvarstyti, sako, kad P. Urbšio pataisos yra „nelogiškos ir įneštų sumaištį“.
„Vaistinių tinklai nesunkiai tokius draudimus apeitų. Yra miestų, kur vieno tinklo vaistinių ir yra iki penkių, bet ar ten pigesni vaistai?“, – klausė J.Razma.
Jis taip pat atmetė P.Urbšio kaltinimus, kad Seimas pakluso vaistininkų spaudimui.
„Nemanau, kad tokia didelė Seimo dalis galėtų net teoriškai kaip nors būti paveikta verslo“, – pabrėžė J.Razma.
P.Urbšys žada pataisas tobulinti, surinkti būtiną parašų skaičių ir vėl jas teikti Seimui. P.Urbšio teigimu, bus siūloma tinklų valdomų vaistinių skaičių mieste sieti su gyventojų skaičiumi, panašiai, kaip tai yra Estijoje.
Anot P.Urbšio, nepanaikinus „monopolinių darinių“ vaistinių tinkluose, nepasiseks vaistų atpiginti.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad frakcijoje antradienį buvo sutarta nepritarti vaistinių skaičiaus ribojimui.
„Tai yra sprendimas, kurio realiai įgyvendinti negalima. Papultume į teismų verpetą ir tai baigtųsi tuo, kad teismai būtų pralaimėti“, – prieš posėdį žurnalistams sakė R.Karbauskis, vėliau nedalyvavęs balsavime. Jame nedalyvavo ir premjeras Saulius Skvernelis.
Nepaisant to, 20 „valstiečių“ frakcijos narių balsavo už pataisų svarstymą, tokią poziciją palaikė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dar keli „valstiečių“ frakcijos nariai balsavimo metu susilaikė.
R.Karbauskis įsitikinęs, kad vaistų kainos kris ir jų prieinamumas bus geresnis, kai Seimas įteisins valstybines vaistines, pertvarkydamas ligoninėse ar poliklinikose dabar esančius vaistų sandėlius.
Tuo metu S.Skvernelis tvirtino, kad tie „žingsniai, kuriuos daro ministerija, užtikrina vaistų kainų mažinimą ir prieinamumą gyventojams“, todėl kitų ribojimų nereikia.
Sveikatos ministerijos nusiteikusi liberalizuoti vaistų prekybą: siūlo leisti vaistais prekiauti parduotuvėse ir degalinėse, nuotoliniu būdu bei ligoninių vaistų sandėliuose, jeigu pacientas gydosi dienos stacionare.
P.Urbšys siūlė viename mieste leisti veikti ne daugiau kaip penkioms to paties tinklo vaistinėms, o kaime jų skaičiaus neriboti. Pasak pataisų autoriaus, tai skatintų vaistinių steigimąsi kaime, todėl pagerėtų kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais.
Europos teisės ir Seimo Teisės departamentai tvirtino, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai, tačiau Teisės ir tvarkos komitetas yra nutaręs kitaip – kad neprieštarauja. Vaistų prekybininkai prognozuoja, kad pataisos apsunkintų vaistinių verslą.
Šiuo metu Lietuvoje yra 1303 vaistinės, iš jų 1064 priklauso tinklams.
„Nemuno vaistinei“ priklauso 295 (22,6 proc. visų vaistinių), „Eurovaistinei“ – 285 (21,9 proc.), „Gintarinei vaistinei“ – 230 (17,6 proc.), „Norfos vaistinei“ – 96 (7,4 proc.), „Benu“ – 83 (6,4 proc.) vaistinės.