Klausimą, ar „Snoro“ platinti indėlių sertifikatai yra perleidžiamos finansinės priemonės, turi spręsti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teigiama ETT sprendime.
ETT taip pat nurodė, kad Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta galimybė pasinaudoti kompensavimo sistema tik tuomet, jei kredito įstaiga pinigus ir vertybinius popierius perleido ar panaudojo be investuotojo sutikimo, prieštarauja Investuotojų direktyvai, todėl tai sudaro galimybę šios direktyvos nuostatas Lietuvoje taikyti tiesiogiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-ųjų gruodį kreipėsi į ETT, prašydamas priimti skubų prejudicinį sprendimą dėl žlugusio „Snoro“ banko platintų indėlių sertifikatų ir obligacijų sutarčių bei jų draudimo. Teisingumo Teismo prašyta išaiškinti, ar ES direktyvos, reglamentuojančios indėlininkų ir investuotojų draudimą, yra tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus, pagal kuriuos „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams draudimo apsauga netaikytina.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama daugiau kaip 200 civilinių bylų, kuriose ieškovai ginčija indėlių sertifikatų sutartis – bendra jų reikalavimų suma yra didesnė kaip 6,4 mln. eurų. Beveik 400 ieškovų ginčija „Snoro“ obligacijų sutartis, o bendra reikalavimų suma yra didesnė kaip 4,6 mln. eurų.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta gruodžio 7 dieną. „Snoras“ buvo išleidęs apie 182 mln. eurų obligacijų ir indėlių sertifikatų, iš jų obligacijų – 95,6 mln. eurų.