Programinės įrangos kūrėjai, itin geidžiami Lietuvos ir užsienio darbdavių, šalyje vidutiniškai uždirba 1920 eurų (iki mokesčių). Kitos itin Lietuvoje reikalingos profesijos atstovai – buhalteriai – per mėnesį „ant popieriaus“ vidutiniškai gauna tik 729 eurus.
Prisipažinsiu, mano startinė alga buvo žemesnė negu ankstesnėje darbovietėje, – sakė aviacijos mechaniku įsidarbinęs Nerijus Venclovas.
Taigi faktas, kad esate itin geidžiamos profesijos atstovas, dar negarantuoja jums didelio atlyginimo. Mat kai kurių darbuotojų įmonės neranda vien todėl, kad niekas nenori dirbti už mažą atlyginimą.
Vyriausybės sąraše – tik daug uždirbantys specialistai
Vyriausybė neseniai patvirtino 27 geidžiamiausių profesijų sąrašą, kuriuo bus vadovaujamasi, siekiant į įdarbinti užsieniečius. Sąraše – tik informacinių technologijų specialistai, pramonės ir aviacijos atstovai.
Visų jų atlyginimai – didesni už vidutinį šalies atlyginimą, bet didelio įspūdžio nedaro.
TAIP PAT SKAITYKITE: Geidžiamiausių darbuotojų Lietuvoje TOP 27: ko ieško ir ko nereikia
„Prisipažinsiu, mano startinė alga buvo žemesnė negu ankstesnėje darbovietėje, bet tai yra natūralu, kai pereini į absoliučiai naują sritį“, – 15min pasakojo „FL Technics“ mechanikas Nerijus Venclovas, daug metų dirbęs su įvairia technika.
Jo vadovas „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas portalui atskleidė, kad pradedantieji įmonėje gauna tik kiek daugiau nei 500 eurų „į rankas“, pirmojo lygio mechanikai uždirba jau 600–1000 eurų, o sertifikuojantis personalas „į rankas“ gauna 1000–1700 eurų, priklausomai nuo kvalifikacijos ir atliekamų darbų sudėtingumo.
Daugiausia iš viso sąrašo uždirba programinės įrangos kūrėjai – vidutiniškai 1920 eurų iki mokesčių, nemaži ir kitų informacinių technologijų specialistų atlyginimai, tarkime, sistemų analitiko vidutinės mėnesio pajamos yra 1637 eurai, taikomųjų programų kūrėjas gauna 1632 eurus.
Į sąrašą įtrauktų pramonės atstovų atlyginimai yra pastebimai mažesni. Tarkime, chemijos inžinieriai iki mokesčių gauna 1209 eurus, technologijų ir gamybos inžinieriai – 1208 eurus, mechanikos inžinieriai – 1161 eurą.
Atlyginimai neatrodo tokie jau stulbinamai dideli? Negana to, į šį sąrašą nepatenka kitų profesijų atstovai, kurių itin trūksta Lietuvoje, pavyzdžiui, mokytojai, buhalteriai ir pan. Pastarųjų atlyginimai yra smarkiai mažesni nei tų, kuriuos į savo sąrašą įtraukė Vyriausybė.
Kokių darbuotojų trūksta Lietuvoje?
Darbo birža kas mėnesį sudaro paklausiausių darbuotojų dešimtukus – specialistų, kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus atstovų, taip pat nekvalifikuotų darbininkų sąrašus. Jie sudaromi remiantis laisvų darbo vietų duomenų banku.
Šie sąrašai nė iš tolo neprimena Vyriausybės sąrašo. Darbo biržos duomenimis, darbdaviams labai trūksta mokytojų, buhalterių, reklamos ir rinkodaros specialistų, statybos vadovų, virėjų, suvirintojų, dailidžių ir stalių, siuvėjų ir kitų profesijų atstovų.
Nors darbdaviams šias darbo vietas užpildyti sekasi sunkiai, didelių atlyginimų šios profesijos atstovams jie mokėti nėra linkę. Tarkime, itin paklausūs statybos vadovai per mėnesį tegauna 952 eurus „ant popieriaus“, mokytojai vidutiniškai uždirba 824 eurus, reklamos ir rinkodaros specialistai – per 800 eurų.
Kai kurių paklausių profesijų atlyginimai – mažesni už vidutinį šalies atlyginimą. Pavyzdžiui, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai per mėnesį tegauna 447 eurus, virėjai – 460 eurų, vairuotojai – 567 eurus.
Kodėl tiek daug tuščių darbo vietų?
„Per pastaruosius metus suintensyvėjo paklausa dėl gamybinių įmonių įsisteigimo Lietuvoje. Kalbama ne tik apie didžiuosius miestus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, bet ir apie mažesnius miestus – Marijampolę, Panevėžį“, – 15min sakė Gerda Baltrūnaitė, tarptautinės personalo atrankos kompanijos „Manpower Lit“ vadovė.
Todėl ji džiaugiasi, kad Vyriausybė daug dėmesio skyrė pramonės specialistams. Paradoksas – Lietuvoje darbdaviams reikalingų specialistų lyg ir yra, bet samdyti jų nenori, mat darbdavių lūkesčiai neatitinka darbuotojų kompetencijos.
„Ir aš kalbu ne tik apie technines kompetencijas, bet ir kalbas. Mes vis dar turime nemažai specialistų, kurie ilgą laiką nedirba, jų kompetencijos yra netobulinamos pastaruosius kelerius metus, ir jie nemoka užsienio kalbų“, – kalbėjo G.Baltrūnaitė.
Mes vis dar turime nemažai specialistų, kurie ilgą laiką nedirba, jų kompetencijos yra netobulinamos pastaruosius kelerius metus, ir jie nemoka užsienio kalbų, – aiškino G.Baltrūnaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad darbdaviams reikalingi ne tik IT, pramonės ar aviacijos specialistai, bet ir, tarkime, į Vyriausybės sąrašą nepatekę buhalteriai ir kitų specialybių atstovai.
„Tikrai mes Lietuvoje turime pakankamai nemažą skaičių buhalterių, universitetai jų kasmet paruošia nemažai, bet nėra buhalterių su anglų kalbos įgūdžiais, nėra kvalifikuotų buhalterių, atitinkančių verslo poreikį – čia kalbama jau apie kompetencijas, apie patirtį. Pardavimų vadybininkų trūksta visame pasaulyje“, – kalbėjo personalo atrankos specialistė.
Darbo užmokestis – vis dar triskart mažesnis
Artiomas Kabieshovas – „FL Technics“ aviacijos mechanikas iš Ukrainos. Tokių įmonėje – keliolika.
„Ukrainoje, kaip žinia, sudėtinga ekonominė situacija. Per pastaruosius keletą metų nemažai su aviacija susijusių įmonių bankrutavo, o žmonės – neteko darbo. Gatvėje, galima sakyti, atsidūrė ir labai patyrę aviatoriai, sukaupę didelę patirtį lėktuvų remonte.
Mums tai buvo galimybė įdarbinti patyrusius specialistus, kurių mentalitetas ir kultūra yra artimi Lietuvai. Jiems – tai galimybė toliau dirbti tai, ką moka ir mėgsta, gauti aukštesnes algas ir kartu dirbti netoli namų“, – kalbėjo įmonės generalinis direktorius Ž.Lapinskas.
Bendrovei pasisekė, kad rado pakankamai pigios darbo jėgos visai šalia – skurstančioje Ukrainoje. Tačiau, G.Baltrūnaitės teigimu, yra tokių įmonių, kurios pasiryžusios mokėti ir „kosminį atlyginimą“.
Tikrai ateina darbdavių ir sako, kad raskit man darbuotoją už bet kokį atlyginimą, mes esame numatę biudžetą, kuriame lubų nėra. Bet problema yra ta, kad nerasi specialisto už jokį atlyginimą, – sakė G.Baltrūnaitė.
„Pasižiūrėjus į atlyginimų žirkles, koks yra mokamas tam pačiam specialistui už tą patį darbą, tai vieno tyrimo duomenimis, jis yra net 52 proc. Yra įmonių, kurios turi IT specialistų, dirbančių už vidutinį to segmento atlyginimą, yra tokių, kurie moka kosminį atlyginimą, konkurencingą ne tik europinio, bet ir viso pasaulio lygiu“, – aiškino specialistė.
Jos tikinimu, įvairių informacinių technologijų specialistų jau trūksta taip smarkiai, kad apie atlyginimus nebediskutuojama.
„Tikrai ateina darbdavių ir sako, kad raskit man darbuotoją už bet kokį atlyginimą, mes esame numatę biudžetą, kuriame lubų nėra. Bet problema yra ta, kad nerasi specialisto už jokį atlyginimą, nes specialistų skaičius yra nepakankamas. Taip yra visame pasaulyje“, – aiškino ji.
Tiesa, Lietuvoje atlyginimai yra bent triskart mažesni nei, pavyzdžiui, Amerikoje. O, verslui vis dar ieškant, kaip sutaupyti, įmonės ir dairosi į Lietuvą.
„Įmonės svarsto Lietuvą kaip finansiškai tinkamą šalį, kur yra kvalifikuotų IT specialistų, kurie moka kalbas. Nors jų atlyginimai yra aukšti, bet dar ne tokie aukšti kaip Amerikoje“, – aiškino G.Baltrūnaitė.
Jos manymu, pramonės, IT, aviacijos specialistų poreikis yra ne trumpalaikis – tai yra net ne penkerių, o dešimties metų vizija.
„Šiuo metu išgyvename ketvirtąją pramonės revoliuciją, ir visas dėmesys, visas augimas yra sutelktas į technologijų vystymąsi – robotizaciją, automatizaciją, dirbtinį intelektą“, – sakė ji.
