Jei gaminys – pakuotėje, būtent ji pritraukia pirkėją pirmą kartą paimti gaminį į rankas. Tačiau „Mantingai“ ne tik tai rūpi. Strateginis įmonės tikslas – pasiekti, kad iki 2030 metų visos pakuotės būtų 100 proc. perdirbamos.
Kodėl tausojantys gamtą sprendimai – nebe pliusas, o būtinybė? Kurių pakuočių dėka „Mantinga” pardavimai šovė aukštyn? Kokios pakuotės patrauklios Lietuvos, o kokios – užsienio pirkėjams? Kokia pakuotė bus ateityje ir kaip ją padaryti kuo žalesnę, kalbėjomės su lietuviškos įmonės, produkciją eksportuojančios jau į 37 pasaulio šalis, vadovu M.Agentu.
– Visų pirma būtų įdomu sužinoti, kokia pakuotė jums – tobuliausia?
– Ta, kurios pirmiausiai norės vartotojas, kuria džiaugsis klientas, ta, kuria mes patys didžiuosimės. Tai draugiška aplinkai, su pirkėju komunikuojanti pakuotė, kuri atskleidžia geriausias produkto savybes, yra funkcionali ir patogi.
Pakuotė yra priemonė saugiai ir kokybiškai pateikti gaminį. Juk vartojamas produktas yra ne pakuotė, o tai, kas jos viduje. Todėl gera pakuotė „kalbasi“ su pirkėju, papasakodama, kas yra jos viduje, taip sukurdama papildomą vertę produktui.
Gera pakuotė neerzina pirkėjo sunkiu atidarymu, pertekliniais elementais. Galiausiai gerą pakuotę, suvartojęs produktą, gali lengvai surūšiuoti ir yra aišku, kaip tai padaryti.
– Kas svarbu šiuolaikinėje pakuotėje?
– Kaip ir daugelyje kitų sričių, šiuo metu pagrindinis dėmesys krypsta į tvarumą, tad svarbu, kad pakuotė iš tiesų būtų draugiška aplinkai, o ne imituotų tai.
Kita nauja tendencija – išmaniosios pakuotės. Taip pat labai svarbūs išlieka iki šiol pakuotėms kelti uždaviniai: jos turėtų paskatinti pirkimą patraukdamos pirkėjo dėmesį bei būtų funkcionalios.
Kaip parodė „Mantinga“ tyrimas, net 75 proc. respondentų ypač svarbus pakuotės patogumas: kad pakuotę būtų lengva atidaryti, kad produktas nebyrėtų, būtų patogus valgyti tiesiai iš pakuotės.
– Kas patrauklu Lietuvos pirkėjams, į ką atsižvelgiama kuriant pakuotes kitų pasaulio šalių žmonėms?
– Dažnas Lietuvos pirkėjas yra kosmopolitas, sekantis tendencijas daugelyje sričių, taigi, ir pakuočių srityje. Tvarumas ir ekologija šiuo metu yra aktualios tiek Lietuvos, tiek užsienio pirkėjams.
Žinoma, kuriant produktą ir pakuotę konkrečiai rinkai, atsižvelgiama į tos šalies vartotojų poreikius, įpročius bei perkamąją galią, įsiklausoma į kliento, kuriam gaminamas produktas ir kuriama pakuotė, norus, diskutuojama ieškant geriausio sprendimo poreikiui atliepti.
Pastebima pasaulinė tendencija, kad pakuotės būtų kuo atviresnės, kad vartotojas per pakuotę galėtų matyti, koks gaminys viduje. Todėl mes taip pat ieškome sprendimų, kaip geriau atliepti šį poreikį. Pavyzdžiui, pradėjome gaminti picas, kurių dėžutėje yra langelis, per kurį matyti viduje esanti pica.
„Mantinga“ gamina šaldytus ir atvėsintus gaminius. Dėl specialios technologijos šaldyti supakuoti gaminiai galioja iki 18 mėn. Tokiems gaminiams kuriamos tarptautinės pakuotės, pritaikytos įvairių šalių klientams.
Atvėsintų gaminių (sumuštinių) galiojimo laikas – iki 12 dienų, tačiau, pvz. sumuštiniai FOOD ON FOOT tai pat skirti tarptautinei rinkai. Aišku, dėl trumpesnio galiojimo jų geografija nėra tokia plati, kaip šaldytų gaminių, tačiau pakuotės taip pat kuriamos tarptautinės.
– Kokių „Mantinga“ gaminių pakuotę priskirtumėte prie sėkmingiausių ir kodėl?
– Išskirčiau 2 gaminių grupes – tai minėti FOOD ON FOOT sumuštiniai ir užkandžiai bei COSMOS dešrainio ir mėsainio bandelės. Gaminio pardavimai yra lengviausiai pamatuojamas rodiklis produkto bei jo pakuotės sėkmei įvertinti.
Tiek FOOD ON FOOT, tiek COSMOS produktai nebuvo nauji, tačiau atnaujinus pakuotes – įvedus naujus prekinius ženklus FOOD ON FOOT bei COSMOS, gaminių pardavimai šovė aukštyn.
Žinoma, pasimatavome ir šių prekinių ženklų žinomumą – jis stipriai išaugo. Kad FOOD ON FOOT sėkmingas patvirtino ir 2 reikšmingi apdovanojimai: NAPA Baltic 2019 pelnėme bronzą šviežių maisto produktų kategorijoje, o Baltic Best 2019 – pakuočių dizaino kategorijoje.
– Kokie „Mantinga” pasiekimai ir ateities planai kuriant dar žalesnes, greičiau irstančias pakuotes?
– Po metus trukusių bandymų „Mantinga“ iki šiol naudotą 30 mikronų plėvelę pakeitė plonesne – 25 mikronų. Šis sprendimas leido ne tik sunaudoti 18 proc. mažiau plėvelės gaminiams, bet ir sumažinti sąnaudas.
Gaminiai, kuriems naudojama plonesnė plėvelė, pirkėjus pasiekė liepos pabaigoje. Skaičiuojama, kad šis sprendimas per metus leis sutaupyti 2700 kg plėvelės.
Įmonės gaminamos produkcijos pakuotė nuolatos tobulinama, ieškoma alternatyvos, kad visa pakuotė būtų perdirbama. Iki 2030 metų planuojama, kad visos naudojamos pakuotės bus 100 proc. perdirbamos.
Pandemija pakoregavo klientų poreikius. Pastebime, kad išaugo fasuotų gaminių pardavimai, atitinkamai ir plėvelės sunaudojimas. Perėjus prie plonesnės plėvelės bandymai tęsiami ir su kitomis pakavimo medžiagomis, kurias taip pat planuojama ploninti.
Atkreipčiau dėmesį, kad mes patys pakuočių medžiagų nekuriame, tik suformuluojame, ko reikėtų. Pagal mūsų išsakytus poreikius sprendimų ieško pakuočių žaliavų tiekėjai bei laboratorijos, bandymų centrai ir pan. Mes savo įmonėje išbandome ne medžiagas, bet jau mums pasiūlomas galutines pakuotes. Šiuo metu bandymus atliekame tik su perdirbamomis pakuotėmis.
– Kokių sričių specialistai prisideda prie tvarių pakuočių kūrimo, kurių indėlis – ypač svarbus?
– Esame komanda, kuri dirba išvien dėl bendro tikslo, tad kiekvienas svarbus: vadybos, dizaino, technikos specialistai bei technologai. Taip pat turime tvarumo projektų vadovę, kuri dirba išskirtinai tvarumo srityje. Kartu su pakuočių gamintojais ieškome tvarių sprendimų, išbandome plonesnes plėveles, mažiname pakuotes ir pan.
Verslo sėkmei vien naujausių technologijų ir inovatyvių sprendimų nepakanka. Laikomės požiūrio, kad gamybą greitinantys sprendimai turi būti ne tik inovatyvūs, bet tuo pačiu ir tvarūs bei draugiški gamtai.
Tvarumas – mūsų įmonės strateginis tikslas. Jį žino kiekvienas darbuotojas ir įgyvendindamas pokyčius atsižvelgia į tai.
– Tik darbe ar ir asmeniškai?
– Žinoma, kiekvienas turim pradėti nuo savęs, o mūsų įmonėje daugiau nei 1500 darbuotojų sukuria nemažą bendruomenę, kuri gali prisidėti prie didesnio tvarumo.
Tvarumas – ne pavienės iniciatyvos, o bendra „Mantingos“ kryptis. Mes kaip verslas siekiame būti CO2 neutraliais ir skatiname savo tiekėjus tokiais būti. Vartotojams taip pat vis labiau rūpi ne tik pati produkcija, bet įmonės vertybės, atsakingas požiūris.
Kiekvienas iš mūsų, kaip vartotojas, turime realios įtakos tvarumo plėtrai, priklausomai nuo to, ką perkame, ką vartojame, kiek vartojame, ar rūšiuojame atliekas.
Būtent vartotojų sąmoningumas – impulsas verslams „pasitempti“, nes vartotojas yra pagrindinis variklis ir jei rinksis tik tvarius produktus ar paslaugas, neliks nieko kito kaip keisti požiūrį ir gaminti ar tiekti paslaugas tvariai. Taigi, rūpintis aplinka turime ir asmeniškai, ir platesniu mastu.
