Pandemija skatina maisto produkto eksportotojus ieškoti naujų rinkų

Pasak tarnybos Sanitarijos skyriaus patarėjos Gintarės Jatkevičienės, naujų rinkų paieška aktyviai vyksta nuo 2014 metų, kai Rusija įvedė eksporto embargą gyvūniniams maisto produktams, tačiau pastaruoju metu matoma ir pandemijos įtaka.

Iš kitos pusės, dėl pandemijos įvesti karantino suvaržymai apsunkina naujų leidimų išdavimą, nes sunkiau atvykti auditoriams iš užsienio. Kai kurie vietos gamintojai sako, kad jie kenčia nuo lenkų taikomo dempingo, todėl ketina prašyti Lietuvos Vyriausybės paramos.

Auditai sustojo

„Dalis rinkų užsidaro dėl pandemijos, tada ieškoma naujų. Kai kur sustoja viešasis maitinimas, lėktuvų aptarnavimas, kai tiekiamas maistas lėktuvams bei kitos priežastys“, – BNS sakė G. Jatkevičienė.

Pasak jos, šiuo metu tarnyba tęsia derybas su Kinija dėl paukštienos, akvakultūros, medaus eksporto leidimų, jūrinių žuvų sąrašo išplėtimo. Be to, su Vietnamu deramasi dėl kiaušinių produktų, kiaulienos, jautienos, su JAV – dėl kiaušinių produktų, su Australija – dėl perdirbtų lašišinių žuvų produktų eksporto.

Pasak G. Jatkevičienės, taip pat gauti patvirtinimai iš Pietų Korėjos dėl paukštienos eksporto, tačiau procesas užsitęsė, nes dėl pandemijos auditoriai negali atvykti patikrinti Lietuvos įmonių.

„Tikimės, kad galbūt atsidarys šiemet ir galės atvykti auditų trečiosios šalys ir tada derybos vyktų šiek tiek greičiau. (...) Mes siūlome trečiosioms šalims vykdyti nuotolinius auditus, kaip pavyzdžiui, Pietų Korėja, tačiau ne visos trečiosios šalys sutinka“, – teigė ji.

Dėl pandemijos atlikta mažiau auditų – 2019 metais jų buvo šeši, o pernai tik vienas, kai Kinija nuotoliniu būdu auditavo mėsos ir žuvies perdirbimo įmones.

Pasak G. Jatkevičienės, artimiausiu metu nėra suplanuotų trečiųjų šalių auditų, tačiau kai tik bus laisvesnis judėjimas, jie bus rengiami.

Paukštienos gamintojai skaičiuoja pandemijos žalą eksportui

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų eksporto dalis pernai sudarė 51 proc. visos apyvartos, tačiau jų vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad dėl Covid-19 pandemijos subliuškus HORECA rinkai Europoje ir pasaulyje, susidarė didelis paukštienos perteklius, daugiausiai dėl Lenkijos gamintojų sprendimo nemažinti gamybos, todėl tenka skaičiuoti praradimus.

„Lenkija devalvavo zlotą bei skyrė per milijardą zlotų paramos vien paukštienos sektoriui. Tai leidžia jiems parduoti paukštieną pigiau savikainos tiek Baltijos šalyse, tiek Europoje. Europos Sąjungoje neveikia antidempingo įstatymai, kurie leistų apsidrausti nuo grobuoniškų lenkų gamintojų veiksmų, vien pasikliauti Lietuvos vartotojais irgi negalime, nes jie nėra tinkamai informuojami apie paukštienos kilmę ir kokybę. Visi šie veiksniai lemia tai, kad sumažėjo mūsų įmonių apyvarta ir neproporcingai išaugo nuostoliai“, – komentare BNS teigė D. Gudačiauskas.

Pasak jo, prognozuojama, jog vien Kaišiadorių paukštyno apyvarta šiemet kris daugiau nei 30 proc., o Vilniaus paukštyno – 9,7 procento.

„Toks apyvartos netekimas, dėl sumažėjusių rinkos kainų, yra pražūtingas mažų maržų verslui. Šiuo metu tariamės su Vyriausybe dėl tikslinės subsidijos suteikimo, siekiant išsaugoti įmones turinčias didelę ekonominę reikšmę regionams, kuriuose jos veikia“, – sakė D. Gudačiauskas.