Lapkritį susikūrusi Kurjerių asociacija, ko gero, yra viena „šviežiausių“ šalies profsąjungų. Ne tik todėl, kad ji dar gana jauna, tačiau ir dėl to, kad jos nariai mėgina įprastus darbo santykius perkelti į iš pirmo žvilgsnio neįprastą sritį.
Elektroninės pristatymo platformos, kuriose darbuojasi dauguma asociacijos narių, atrodytų bene blogiausia dirva profsąjungoms. Darbas tokiose platformose, kaip ir pavežėjų ar trumpalaikės nuomos, visuomet akcentuojamas kaip itin lankstus, dinamiškas, skirtas norintiems užsidirbti papildomai be didelių įsipareigojimų.
Kurjeriai nėra pirmieji „platformistai“, turintys savo profsąjungą – 2019 m. tokią įkūrė ir Lietuvos pavežėjai. Tačiau pandemija gerokai paaugino asmenų, kurie šiose platformose dirba visą dieną ir gaudavo didžiąją dalį savo pajamų, skaičių. To rezultatas – organizuotai derėtis su darbdaviais mėginantys kurjeriai, kuriuos platformų valdytojai laiko epizodiniais darbuotojais.
Kurjerių asociacijos atstovas Vukas Vukotičius sakė, kad iš esmės jų darbo sąlygos per karantiną pasikeitė mažiausiai, tačiau viskas gerokai paintensyvėjo.
„Per pirmą pandemijos bangą daug žmonių išėjo į ilgalaikes prastovas ir nežinojo, ar grįš į darbą. Kurjerių paklausa padidėjo ir tai tokiems žmonėms tapo vienu iš išsigelbėjimo variantų. Visi tikėjomės, kad išaugs ir įkainiai, bet nutiko atvirkščiai“, – sakė jis.
Liepos mėnesį įvyko pirmasis kurjerių streikas, kuomet 80–100 platformų darbuotojų pietų metu atsijungdavo nuo sistemos, taip atsisakydami teikti paslaugas. Pasak, V.Vukotičiaus, tai suveikė – per antrą bangą platformos nemažino įkainių, jie lieka daugiau mažiau stabilūs, nors kai kuriose įmonėse keičiasi kone kasdien.
