Verslo perdavimo planą turi tik mažuma įmonių
Koronaviruso pandemija šeimos verslus pastūmėjo didesnį dėmesį atkreipti į valdymo perdavimo klausimą. Tarptautinės mokesčių ir audito bendrovės KPMG atlikto tyrimo duomenimis, krizinį planą, kaip vyktų skubus įmonės valdymo perdavimas tuo atveju, jei vadovas, pavyzdžiui, susidurtų su sveikatos problemomis, turi tik 47 proc. apklaustų kompanijų. Tyrimas taip pat atskleidžia, kad net septyni iš dešimties respondentų neturi ilgalaikės strategijos, kuri apibrėžtų valdymo perdavimo procesą.
„Gerai apgalvotas verslo perdavimo planas reikalingas ne tik norint nustatyti naujo vadovo skyrimo tvarką, bet ir siekiant apsaugoti paties verslo reputaciją, prekės ženklo vertę ir sėkmingai pritaikyti sukauptas žinias tolesnei plėtrai“, – teigia „KPMG Lietuva“ mokesčių skyriaus direktorius Linas Liktorius.
Pasak jo, verslo valdymo perdavimas yra sudėtingas procesas, kuris neretai gali komplikuoti santykius šeimoje. Siekdamos išvengti tokių atvejų, įmonės vis dažniau kreipiasi į nepriklausomus ekspertus, kurie užtikrintų tiek efektyvią diskusiją tarp šeimos narių, tiek konkrečiam verslui tinkamiausius sprendimus.
Patikėti verslą norima šeimos nariui
Anot eksperto, vienas svarbiausių klausimų, norint užtikrinti sklandų šeimos verslo perdavimą ateityje – į kieno rankas patikėti valdymą. KPMG tyrimas rodo, kad net 45 proc. apklaustų kompanijų vadovų mano, jog valdymas turėtų būti perduotas vienam iš šeimos narių. Beveik pusė apklaustųjų jo tinkamumą perimti valdymą vertintų pagal šeimos nario susidomėjimą perduodamu verslu, o 23 proc. respondentų pasirinktų aukščiausią kvalifikaciją turintį artimąjį.
Įtakos kandidato pasirinkimui turi ir kultūriniai aspektai. 12 proc. apklaustų kompanijų vadovų nurodė, kad perduodant šeimos verslą sektų primogenitūros principu, t. y. valdymas atitektų pirmagimiam vadovo sūnui. Tokiu būdu įmonės valdymą perleistų 18 proc. vadovų iš Afrikos ir Viduriniųjų Rytų, 21 proc. vadovų – iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono.
L.Liktorius pastebi, kad vis svarbesniu kriterijumi renkantis naują šeimos verslo vadovą tampa gebėjimai. Ši tendencija ne tik pamažu keičia tradicines valdymo perdavimo praktikas, bet ir atveria naujas galimybes didesniam moterų įtraukimui į šeimos verslą. KPMG tyrimo duomenimis šiuo metu pasaulyje moterys vadovauja apie 18 proc. šeimos įmonių.
„Dėl anksčiau dominavusių socialinių ir kultūrinių nusistatymų moterys tradiciškai užimdavo „nematomo vadovo“ poziciją – rūpindavosi emociniais šeimos poreikiais, išlaikydavo jos vienybę, saugodavo vertybes ir tradicijas. Situacija šiandien labai skiriasi, o vis daugiau šeimos verslų imasi konkrečių priemonių, kad būtų padidintas moterų įtraukimas į įmonių valdymą. Vienas tokių pavyzdžių – įmonės valdybos sudėčiai nustatoma kvota, kuria remiantis tam tikras jos narių skaičius privalo būti moterys“, – pasakoja „KPMG Lietuva“ ekspertas.
Vadovų ieškoma ir ne šeimoje
Tais atvejais, kai verslą perimti galinčio žmogaus nepavyksta rasti šeimoje, valdymo negali efektyviai organizuoti iš šeimos narių sudaryta valdyba ar yra tikimybė kilti nesutarimams tarp artimųjų – naujo vadovo ieškoma išorėje.
„Kai šeimos verslo valdymas pereina į nepriklausomo vadovo rankas, jo kompetencijos nėra vienintelis kriterijus užtikrinantis sėkmingą verslo plėtrą. Ne mažiau svarbu, kad sutaptų šeimos narių, kuriems priklauso įmonė, ir būsimo vadovo vertybiniai požiūriai į verslą. Atitinkamai, reikalingas ir šeimos valdybos didesnis įtraukimas į sprendimų priėmimą ir informavimas apie įmonėje vykstančius procesus. Kartais į juos įsitraukia ir buvęs vadovas. Tai dažniausiai daroma per narystę valdyboje ar konsultanto vaidmenį“, – teigia L.Liktorius.
Anot eksperto, planuojant šeimos verslo perdavimą svarbu apibrėžti ne tik, kas perims valdymą, bet ir kada tai bus daroma. Kaip rodo KPMG tyrimas, į šį aspektą atsižvelgia kiek mažiau nei pusė apklaustų vadovų, o 53 proc. respondentų teigia, kad iš verslo ketina pasitraukti tik įžengę į septintą dešimtį.
„Svarbu laiku perduoti verslo valdymą, nes jaunesnės kartos vadovas gali padėti įmonei pamatyti skaitmenizavimo ir kitų procesų teikiamas galimybes, padėti kompanijai plėstis globaliai. Neaiškumas, kada ir kaip įvyks įmonės perdavimas, gali atbaidyti potencialius vadovus iš artimųjų rato ar rinkoje esančius profesionalus“, – kalba jis.
Lietuvoje populiarėja nepriklausomi valdybų nariai
Kaip pastebi vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovaujanti partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė, padėtis Lietuvoje nedaug kuo skiriasi nuo likusio pasaulio. Klausimas dėl šeimos verslo perdavimo iškyla daugumoje šalyje veikiančių įmonių. Skaičiuojama, kad apie 70 proc. jų vadovų yra ir pagrindiniai akcininkai. Pasak ekspertės, jų įsitraukimas į įmonės valdymą būna itin didelis – jie ne tik yra įmonės direktoriai, bet dažnai ir pagrindiniai pardavėjai, finansų vadovai.
„Lietuvoje turime jau ne vieną pavyzdį, kai šeimos verslą perėmė antros kartos vadovai. Tiesa, valdymo perdavimui reikalingas ilgas pasiruošimas – tam dabartinio verslo savininko vaikai ruošiami nuo mažens, jiems sudaromos galimybės gauti gerą išsilavinimą, pasisemti patirties kitose įmonėse ir tik po to perimti šeimos verslą“, – teigia vadovų paieškos ekspertė.
Lietuvoje dažnai atkreipiamas dėmesys ir į galimybę samdyti vadovus iš išorės – jiems perduoti verslo valdymą, kaip rodo „Master Class Lietuva“ ir „KPMG Lietuva“ atlikto tyrimo duomenys, ketina net 57 proc. šeimos įmonių savininkų. Tokį pasirinkimą nulemia įvairūs trukdžiai perduoti verslą šeimos nariui, siekis išvengti galimų nesutarimų artimųjų rate, o kartais vaikai tiesiog nenori perimti vadovavimo, jie turi kitų planų savo karjerai. Renkantis vadovą iš išorės, atsižvelgiama į kandidato turimą patirtį bei profesionalumą. Įmonėms, kurios planuoja verslo plėtrą, ypač aktualu ir tai, kad vadovas atsineštų naują požiūrį, kuris padėtų įžvelgti neatrastas galimybes rinkoje.
„Pastebime, jog siekiant išlaikyti verslo konkurencingumą ir tęstinumą, šeimos įmonės neretai į savo valdybas įtraukia nepriklausomus narius. Toks sprendimas aktualus tiek didžiosioms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kaip ir vadovų iš išorės atveju, nepriklausomi valdybos nariai į sprendimų priėmimo procesą įneša kitokį požiūrį, o jų ekspertinės įžvalgos gali pasitarnauti ieškant geriausio sprendimo šeimos verslo perdavimo klausimais“, – sako L.Duksaitė-Iškauskienė.
