Jaunimo finansams pandemija atsiliepė labiausiai
Europos vartotojų mokėjimų ataskaita parodė, kad maždaug pusės (47 proc.) 18-21 metų amžiaus Lietuvos gyventojų pajamos dėl pandemijos sumažėjo. Šiuo požiūriu jaunimas gerokai lenkia visas kitas amžiaus grupes. Palyginimui, trečdalis visų šalies gyventojų pripažino, kad jų pajamos dėl Covid-19 krizės mažėjo. Arčiausiai jaunimo, pagal šį rodiklį yra 45-54 metų amžiaus šalies gyventojai, kurių 40 proc. dėl pandemijos patiria finansinių iššūkių.
Jaunimo finansiniai sunkumai atsispindi ir nedarbo statistikoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas jaunimo (asmenų iki 29 metų amžiaus) nedarbas šių metų vasarį siekė 14,6 proc. ir buvo 2,4 karto didesnis nei tuo pačiu metu pernai. Tokia statistika yra tiesiogiai susijusi su tuo, kad labiausiai nuo pandemijos nukentėjo maitinimo, apgyvendinimo ir pramogų sektoriai, kurie paprastai įdarbina daug jaunų žmonių.
„Nors beveik pusė visų lietuvių teigė, kad per pandemiją jų pajamos nepakito ir turėtų išlikti stabilios, jaunimo tarpe finansinio nestabilumo ir neužtikrintumo gerokai daugiau. Savo savarankišką finansinį gyvenimą pradedantys jauni žmonės ne tik susiduria su iššūkiais ieškant darbo, užsitikrinant stabilias pajamas, tačiau kartu neretai turi persvarstyti ir savo lūkesčius, griežčiau kontroliuoti išlaidas ir labiau pasverti finansines galimybes. Jauniems žmonėms tai taip pat nebūtinai yra lengva“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Anot I.Valeikos, tokiomis aplinkybėmis dar labiau išryškėja visuomenės – ir ypač jaunimo – finansinio raštingumo svarba. Susidūrus su ekonominiais iššūkiais gyventojų gebėjimas atsidėti reikiamus finansinius rezervus, planuoti savo išlaidas ir santaupas, skolintis atsakingai tampa itin reikšmingas. Nuo to nemaža dalimi gali priklausyti, kaip greitai ant kojų atsistos tiek patys su sunkumais susiduriantys gyventojai, tiek visa šalies ekonomika.
Finansiniai iššūkiai lemia ir psichologinę tampą
Tuo metu emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė pažymi, kad pandemija ne tik sukėlė papildomų finansinių iššūkių, bet ir apskritai sujaukė dažno jaunuolio ateities planus, o dėl susiklosčiusios situacijos atsirado daug neaiškumo ir nežinios. Šis neapibrėžtumas labai veikia emocinę ir psichinę jaunų žmonių sveikatą.
„Pastebime, kad nerimas dėl ateities, taip pat ir finansinės, yra vienas pagrindinių į „Jaunimo liniją“ skambinančių žmonių rūpesčių. Sumenkusios ekonominės galimybės, apriboti socialiniai kontaktai ir bendras nerimas dėl ateities daugeliui jaunų žmonių išties kelią didelę įtampą ir sunkumus, kuriuos įveikti vienam gali būti išties nelengva“, – sako R.Stanelytė.
R.Stanelytės teigimu, jaučiant nerimą svarbiausia jo neslėpti ir nesumenkinti jo reikšmės. Pasak „Jaunimo linijos“ atstovės, visuomet reikia pasistengti įvardinti, kas konkrečiai kelia nerimą, kada įtampą pradėta jausti, kokiose situacijose užplūsta neigiamos emocijos.
„Taip pat svarbu neįsivelti į svarstymus „kas būtų, jeigu“. Verčiau susikoncentruoti į dalykus, kuriuos galima pakeisti, į tai, kas yra mūsų pačių valioje, ir stengtis tai daryti. Kitas labai svarbus aspektas – rūpinimasis savo fizine sveikata, tuo pačiu padedant ir savo psichikai. Reikėtų reguliariai išeiti pasivaikščioti gryname ore, pasportuoti viduje ar lauke, taip pat skirti laiko mėgstamai veiklai, nebijoti pasikalbėti apie savo jausmus su žmogumi, kuriuo pasitikima“, – pataria R. Stanelytė.
Bendrovės „Intrum“ iniciatyva Europos vartotojų mokėjimo tyrimą praėjusių metų pabaigoje atliko Londone įsikūrusi tyrimų bendrovė „Longitude“. Tyrime iš viso dalyvavo daugiau kaip 24 tūkst. Europos gyventojų. Lietuvoje buvo apklausta daugiau kaip 1000 ne jaunesnių nei 18 metų amžiaus gyventojų.