Kepti duoną – pareiga
Radviliškių kaimo kepyklos vadovė A.Kisielienė savaitraščiui „Tėvynė“ ramiai be jokios pompastikos pristato savo verslą, kuris gana garsus ir žinomas Lietuvoje ir net už jos ribų.
„Mūsų darbas – duoną kepti. Tai mūsų šeimos verslas. Jame sukuosi ir aš, ir mano vyras Albinas, ir vienas sūnus – Vidmantas. Nors Radviliškių kaimo seniai jau nebėra, bet, norėdami išlaikyti jo pavadinimą, kepyklą pavadinome šio kaimo vardu. Norime išsaugoti gimtinės atminimą“, – sakė kepyklos Panevėžio rajone šeimininkė A.Kisielienė.
Iš kaimo į miestą nesikels
Radviliškių kaimo kepyklą Audronė ir Albinas Kisieliai įkūrė 1996 metais.
„Gerai pamenu, kai kėlėmės ir kaip dar prieš persikėlimą esu pasakiusi, kad niekada nesikelsiu į kaimą iš miesto. Dabar viskas pasikeitė, apsivertė kitaip. Sakau, kad niekada nesikelsiu į miestą iš šio kaimo, kur sukurtas šeimos verslas. Kai mirė vyro mama, liko apleista sodyba, kurios buvo laba gaila. Ypač vyras jautė trauką savo kraštui, gimtinei. Juk čia jo tėvų, protėvių, o dabar jau ir mūsų žemė“, – rodydama sutvarkytą aplinką, išpuoselėtą sodybą aiškino A.Kisielienė.
Pristato duonos kelią
Pasak Audronės, net ir koplytstulpis pastatytas, o jis skirtas Radviliškio žmonių ir Kisielių šeimos atminimui.
„Koplytstulpių yra daugiau, nes Radviliškių kaimo kepykloje vykdomos edukacinės programos vaikams. Pamokose pristatome, aiškiname ir rodome, iš kur atsiranda duona. Todėl sodybos teritorijoje buvo pastatyti iš medžio išskobti koplytstulpiai, kuriais pristatomas duonos kelias. Koplytstulpių autorius – miežiškietis medžio skulptorius Eduardas Titas. Vaikams reikia aiškinti ir kalbėti, su kokia pagarba kepama duona ir koks sunkus yra žemdirbio darbas“, – pasakoja A.Kisielienė.
Gavo receptą iš senolės
Pasiteiravus, kokią duoną pradėjo kepti pradėjusi veiklą, A.Kisielienė mielai paaiškino:
„Pradėjome nuo dviejų rūšių duonos, o receptai perimti iš senolių. Pirmąjį simbolinį kepalą kepėme pagal patyrusios duonininkės Petronėlės Kurulienės, gyvenančios Nibragalio kaime, receptą iš jos duoto raugo. Jis gimusi 1924 metais ir jau iškeliavo Anapilin. Kepame duoną, kurią pavadinome Petronėlės duona. Labai didžiuojuosi, kad ši moteris patikėjo mums naminės duonos receptą ir dabar pagal jį kepame. Taigi receptas išliko, ir Petronėlės duona pasiekia naminės duonos mėgėjus.“
Kepa ne tik duoną
Vien duonos Radviliškių kaimo kepykloje kepama jau per 20 rūšių.
„Kepame ne tik duoną, bet ir pyragus, šakočius, šimtalapius, sausainius, grybukus. Radviliškių kepyklos duonos galima įsigyti visoje Lietuvoje – „Maximos“ tinklo parduotuvių „Linkėjimų iš kaimo“ stenduose. Dirbame stabiliai. Šiek tiek sutrikimų buvo pandemijai prasidėjus, bet juk duonos reikia visada. Tik nukentėjo edukacinės programos, bet pamažu ir jos sugrįžta – vaikams įdomu sužinoti, kaip kepama duona“, – nuoširdžiai pasakojo A.Kisielienė.
Dalyvaus parodoje
A.Kisielienė pasidžiaugė, kad dalyvauja „EXPO Aukštaitija 2020“ parodoje.
„Net nebesuskaičiuoju, kiek kartų jau dalyvavome parodose. Patinka dalyvauti „EXPO Aukštaitija“ parodose. Būsime ir šįkart. Atvešime įvairios savo produkcijos, kad aukštaičiai nepamirštų duonos, šimtalapių, šakočių skonio“, – kvietė panevėžiečius į parodą Radviliškių kaimo kepyklos savininkė A. Kisielienė.
Derlius prastesnis
Upytės seniūnijoje ūkininkaujanti Milda Mikelionienė, 75 hektarų plote auginanti įvairių daržoves ir grūdines kultūras, savaitraščiui „Tėvynė“ prisipažino, kad šiųmetis derlius prastesnis, jeigu palyginti su 2019-ųjų metų derliumi.
„Mažesniam derliui įtakos turėjo sausra, bet darbo pakanka net ir mažesniam derliui nuimti. Auginame įvairių rūšių kopūstus – pekino, kale, brokolius, žiedinius. Turime svogūnų, bulvių ir dar grūdinių kultūrų. Daržovės auginame 65 ha plote, o likusiame – grūdines. Negalėčiau pasakyti, kurie kopūstai populiaresni. Pirkėjai renkasi, kas kam patinka. Tik konservatyvus žmonės egzotinių rūšių kopūstų nevalgo, jie linksta prie įprastų“, – pasakojo ūkininkė ir aiškino, kodėl augina įvairių rūšių kopūstus – jie turi paklausą.
Tuščias nišas reikia užimti
Įvairų rūšių kopūstus auginanti ūkininkė pasidžiaugė, kad vis populiaresni tampa brokoliai.
„Brokoliai vis populiaresni. Todėl ir auginti juos verta. Nors lietuviai ir konservatyvus, bet jau pamėgo ne tik įprastus kopūstus. Įvairesnes daržoves ypač mėgsta didžiųjų miestų gyventojai. Todėl džiaugiamės galėdami jiems pasiūlyti Lietuvos laukuose užaugintus brokolius, žiedinius, pekino kopūstus. Jeigu yra niša, reikia ją užimti. Tą ir darome“, – sako M.Mikelionienė.
Ūkis – šeimos verslas
Ūkininkė iš Upytės neturi problemos, kur pristatyti laukuose užderėjusį derlių.
„Visai šalia yra „Iki“, „Palink“ prekybos tinklų logistikos centras. Pagrindinė mūsų produkcija ten ir keliauja – esame sudarę sutartį su jais. Tai labai patogu ir nereikia ieškoti kitų vietų produkcijai pristatyti. Ir į turgavietes nepristatome. Laikas – brangus, nes atsakau už didžiulį ūkį“, – aiškino M.Mikelionienė ir sakė, kad ūkininkauja jau apie 30 metų.
Pasak M.Mikelionienės, ūkininkavimas – šeimos verslas.
„Bus, kas perims ūkį, nes tam ruošiasi sūnus. Planuoja studijuoti agronomiją. Be to, padeda ir dukra. Todėl ir sakau, kad tai šeimos verslas“, – teigė ūkininkė iš Upytės.
Rajonas patogioje vietoje
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigė, kad rajone verslo atstovų yra nemažai.
„Tai ir stambesnės įmonės, kurios įsisteigusios netoli Panevėžio miesto. Bet jų yra ir kituose Panevėžio rajono miesteliuose: Raguvoje, Ramygaloje, Bernatonyse. Nors visi galvoja, kad Panevėžio rajonas – tik žemdirbystės kraštas, bet yra įmonių, kurios garsina rajoną. Tai ir „Dominari“, ir „Auresa“, ir medienos perdirbimo įmonė. Turime nemažai ir tuo didžiuojamės“, – sakė rajono meras.
Pasak mero, verslui Panevėžio rajone sudarytos neblogos sąlygos.
„Geografiškai esame patogioje vietoje. Be to, nebloga kelių infrastruktūra. Dar būtina paminėti vieną faktorių – reikia galvoti apie europinę vėžę „Rail Baltica“. Verslas turės išnaudoti šią galimybę“, – sakė P. Žagunis ir informavo, kad ir šiais metais planuojamas rajono verslininkų apdovanojimo ceremonija.
Požiūris – tinkamas
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas didžiavosi Panevėžio rajono verslo galimybėmis.
„Yra nemažai įmonių, kurios turi verslą rajone. Jos įvairios ir sėkmingai dirba bei eksportuoja produkciją. Džiaugiamės bendradarbiavimu su Panevėžio rajono savivaldybe. Jų požiūris į rajono verslą – tinkamas. Beje, jie kiekvienais metais pagerbia verslininkus. Manau, kad ir šiais metais pagerbimas bus“, – teigė S. Gailiūnas ir pagyrė A. Kisielienės įmonę – Radviliškių kaimo kepyklą.
Įmonės vieta – nesvarbi
Pasak Panevėžio PPAR prezidento, visa nesvarbu, kurioje vietoje – didmiestyje ar šalia jo – veiklą vykdo įmonė.
„Pavyzdžiai kalba už save. Vien tik paskaičiavus, kiek nemažų įmonių veiklą vykdo Panevėžio rajone. Gal tik sudėtingiau rasti darbuotojų, bet kaip rodo pavyzdžiai, nė viena įmonė jų nestokoja. Į įmones darbuotojai atvežami. Atstumas nėra lemiamas faktorius. Juk svarbiau – patrauklios darbo sąlygos, geras atlyginimas ir pasitenkinimas darbu. Be to, Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad nebūtų galima pasiekti darbo vietos, nors ji ne ten, kur gyveni“, – sakė S. Gailiūnas.
