Patikrinimo metu paaiškėjo, kad bendrovė į apskaitą įtraukdavo realiai nevykusias ūkines operacijas, neapskaitė prekių pirkimo ir pardavimo bei kasos operacijų. Langų ir durų prekyba bei montavimu užsiimanti bendrovė, teikdama savo paslaugas gyventojams apskaitoje fiksuodavo, kad grąžina avansus savo klientams, tačiau realiai jokių grąžinimų nebuvę.
Pavyzdžiui, vienas iš klientų nurodė, kad užsisakius langus su juo jokia sutartis sudaryta nebuvo, iš bendrovės atvykusi moteris tik nurodė paslaugos kainą 3 tūkst. litų ir pasiėmė tūkstančio litų avansą. Gavęs langus gyventojas sumokėjo likusius 2 tūkst. litų. Tačiau bendrovės apskaitoje atsirado melagingas įrašas, jog šiam gyventojui avansas buvo grąžintas, taip pat nuslėptos už langų pardavimą gautos pajamos. Ir tokių bei panašių pajamų nuslėpimo atvejų bendrovėje nustatyta kelios dešimtys.
Patikrinimo metu susisiekus su Lenkijos mokesčių administratoriumi paaiškėjo, kad iš šios šalies įmonių tiekėjų bendrovė per trejus metus įsigijo prekių už 840 tūkst. litų, tačiau į apskaitą neįtraukė įsigijimo bei pardavimo, nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių.
„Bendrovė netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuodama mokesčius, apskaitos dokumentuose įrašė klaidingus duomenis apie realiai gautas pajamas, mokesčių sumokėta mažiau nei privaloma. Dėl to priklausantys mokesčiai Utenoje registruotai bendrovei paskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant ekonominių modelių metodą, kai naudojami kiti informacijos šaltiniai, nes bendrovės pateiktos deklaracijos yra klaidingos. Iš viso bendrovė nuslėpė 1,03 mln. litų pajamų, todėl nuo jų privalės sumokėti per 200 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio ir per 30 tūkst. litų pelno mokesčio, taip pat delspinigių ir baudų – iš viso apie 350 tūkst. litų“, – sako Panevėžio AVMI Kontrolės departamento direktorė Rasita Žilinskienė.
Mokesčių administratorius jau ne pirmus metus stebi tendenciją, kad pajamų neapskaitymo rizika didėja teikiant paslaugas gyventojams, kuriems dažniausiai nereikia ir jie neprašo jokių darbų atlikimą ar sumokėtus pinigus liudijančių dokumentų. Panevėžio AVMI panašių atvejų nustatoma ir daugiau. Pavyzdžiui, baigtas patikrinimas, kurio metu žaliuzes gaminančiai panevėžiečių bendrovei paskaičiuota į biudžetą sumokėti per 40 tūkst. litų mokesčių. Nustatyta, kad įmonėms ir gyventojams paslaugas teikusi bendrovė, nefiksuodama visų ūkinių operacijų, nuslėpė per 180 tūkst. litų pardavimo pajamų.
Panevėžio AVMI primena, jog apie pastebėtus mokestinius pažeidimus – atlyginimus „vokeliuose“, neapskaitomas pajamas ir kt. – galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.
