Rūšiuoti stiklą yra gana lengva: kitaip nei kai kurių plastiko gaminių, stiklo taros plauti nebūtina, užtenka tik išpilti skysčius, taip pat galima palikti etiketes, tik kamštelius geriau nusukti.
Vis tik keletą taisyklių rūšiuojantiems stiklo atliekas žinoti būtina. Jas ir aptarsime.
Svarbiausios stiklo rūšiavimo gairės
Pasak „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovės Dianos Ramanauskaitės, stiklą galima naudoti bei perdirbti daugybę kartų, neprarandant jo kokybės. Pakartotinai naudojant stiklą mažėja oro ir vandens tarša: skaičiuojama, kad vandens tarša sumažėja perpus, taikant antrinį stiklo perdirbimą.
Kiekviena tona perdirbto stiklo leidžia sutaupyti daugiau nei toną žaliavų, tokių kaip smėlis, soda, klintis, iš kurių jis yra gaminamas. Šioms medžiagoms išlydyti reikalinga labai aukšta temperatūra, taigi stiklo gamybai sunaudojama itin daug energijos. Tačiau lydant stiklo duženas, o ne pirmines žaliavas, sutaupoma net iki 30 proc. energijos.
Teisingai rūšiuodami ir atiduodami perdirbti stiklo tarą saugome miškus, parkus, paežeres nuo ilgalaikės žalos. Gamtoje paliktos stiklinės pakuotės ir aštrios jų dalys teršia aplinką, kelia pavojų susižeisti ir gyvūnams, ir žmonėms.
Taip pat išauga gaisro rizika: šviesos spinduliai, tam tikru kampu patekę ant skaidraus, išlenkto paviršiaus, pavyzdžiui, stiklo šukės, gali įkaitinti sausus lapus, samanas ar žolę iki degimo temperatūros. Paprastai užtenka vienos butelio ar stiklainio šukės, kad saulėtą dieną, ypač per šiltąjį sezoną, miške lengvai įsipliekstų gaisras.
D.Ramanauskaitės teigimu, netinkamai išmestas stiklinis butelis ar kita stiklo pakuotė gamtoje gali irti ilgiau nei 1 mln. metų. Būtent todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į klaidas, daromas rūšiuojant stiklo atliekas.
Neretai dužę veidrodžiai, langai, perdegusios elektros lemputės ir kiti daiktai, kurių gamybai naudojama stiklo žaliava, yra rūšiuojami kaip stiklo atliekos, tačiau tai – klaida: ne kiekvieną produktą galima mesti į šiai medžiagai skirtą konteinerį.
Langų ir automobilių stiklai, stiklo paketai, šiltadaržių stiklas, armuoto bei paprasto stiklo lakštai nėra tinkami perdirbti (jie gaminami iš kitokių medžiagų nei įprasti stikliniai buteliai ar stiklainiai), taigi negali būti išmetami kartu su stiklo pakuotėmis.
Tai yra statybinės atliekos: jos tvarkomos atskirai, taikant kitokias perdirbimo technologijas. Šių atliekų negalima palikti prie stiklui skirtų konteinerių: būtina pristatyti į stambiųjų atliekų tvarkymo aikštelę arba iškviesti įmonę, teikiančią atliekų išvežimo paslaugą.
„Gamtos ateities“ atstovės teigimu, perdegusios elektros lemputės priskiriamos elektronikai, todėl negali būti išmetamos į buitinių šiukšlių ar stiklui skirtų atliekų konteinerį. Tai yra pavojingos atliekos dėl jose esančio nedidelio, tačiau kenksmingo žmonių sveikatai, gyvsidabrio kiekio – garuodamas jis patenka į aplinką.
Lemputes reikia rūšiuoti atskirai ir pristatyti į elektronikos atliekų surinkimo vietas: paprastai tai galima padaryti prekybos centruose. Stiklui skirtuose konteineriuose neretai pasitaiko ir stiklinės taros, užterštos įvairiais dažais bei kenksmingomis statybų atliekomis.
Toks sudužęs indas gali užteršti visą konteinerį ar sulieti atliekų išvežimo automobilyje jau esančias atliekas – jos taps netinkamos perdirbti. Geriausia stiklinę tarą su dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis atiduoti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
D.Ramanauskaitė pataria įvertinti tai, kuomet pakuotės yra sudarytos iš skirtingų žaliavų mišinio, pavyzdžiui, stiklo ir plastiko (tarkime, rutulinis dezodorantas), kuri medžiaga vyrauja: jei atskirti žaliavų neišeina, būtina mesti į tą konteinerį, kurios yra daugiau.
Stikliniai žvakių įdėklai, esant galimybei, turi būti išmetami į šalia kapinių įrengtus konteinerius stiklui rūšiuoti. Svarbu prisiminti, kad prieš išmetant stiklinį (kaip ir plastikinį) žvakės įdėklą, reikia pašalinti vaško likučius, t.y. išimti nesudegusį žvakės turinį ir nuimti metalinius dangtelius.
Stiklo perdirbimas mūsų šalyje
Stiklas Lietuvoje yra perdirbamas šiai žaliavai skirtuose fabrikuose Kaune ir Panevėžyje: taip taupoma energija, mažinama oro tarša ir nereikia skirti lėšų kroviniui vežti į kitas šalis.
Viena iš bendrovių – stiklo gamybos ir apdirbimo bendrovė „Panevėžio stiklai“, stiklo taros gamybą vykdo jau nuo 1993 metų. Ir nors daugeliui stiklo perdirbimo procesas gali pasirodyti sudėtingas, iš tiesų toks nėra. Taip teigia „Panevėžio stiklas“ vadovybės atstovė kokybei Laima Venclovienė – ji pasakoja apie stiklo perdirbimo mūsų šalyje ypatybes.
„Skaidraus stiklo butelių ir stiklainių gamyboje naudojame apie 50 % skaidraus stiklo duženų, kurias jau išrūšiuotas ir paruoštas tolesniam perdirbimui gauname iš antrinių žaliavų tvarkymo įmonių. Rūšiavimo metu stiklo atliekos yra atitinkamai apdorojamos, t.y. išrenkami akmenys, keramika, porcelianas, veidrodžiai, langinis stiklas, atskiriamas metalas.
Be to, gamybos procese pakartotinai naudojame ir gamyboje susidariusias stiklo duženas. Tokiu būdu maksimaliai išvengiame gamybinių atliekų, o tuo pačiu ženkliai prisidedame prie aplinkosauginės politikos bei žiedinės ekonomikos. Stiklo duženos yra smulkinamos, sveriamos, o po to su visomis kitomis žaliavomis yra transportuojamos į maišykles. Kiek vėliau viskas patenka į stiklo lydymo krosnį“, – pasakoja L.Venclovienė.
Nors bendrovė „Panevėžio stiklas“ stiklo taros gamybą vykdo jau ne vieną dešimtmetį, tik pastaraisiais metais pastebėta didesnė stiklo duženų, naudojamų perdirbimui, pasiūla.
„Ankstesniais laikais buvo sudėtingiau vykdyti stiklo laužo supirkimą – tekdavo atsivežti jo iš kitų valstybių, tokių kaip Lenkija ar Suomija. Šiuo metu, atsiradus naujajai surinkimo sistemai, nebeliko problemų įsigyti stiklo laužo. Tad perdirbdami stiklo atliekas džiaugiamės galėdami prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo.
Taip pat, perdirbant stiklą, ir patys sunaudojame mažiau energijos stiklo lydymui, todėl tampame draugiškesni gamtai. Ir nors stiklo atliekų rūšiavimo ir perdirbimo technologijos yra pakankamai gerai išdribtos, įrenginiai puikiai veikia, norėtųsi didesnės gyventojų atsakomybės ir supratingumo, surenkant ir rūšiuojant pakuočių atliekas, tame tarpe stiklo atliekas“ – teigia L.Venclovienė.
Tinkamas stiklo rūšiavimas palengvina perdirbimo procesus
Tai, kad sąmoningumas bei didesnė atsakomybė rūšiuojant atliekas, taip pat ir stiklą, labai svarbi sklandesniam žaliavos perdirbimo procesui, pritaria ir vienos didžiausių atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonių Lietuvoje „Ekobazė“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė.
„Mūsų darbą palengvintų atsakingesnis stiklo atliekų rūšiavimas – norėtųsi, kad rūšiavimo konteneriuose būtų tik stiklo pakuotės. Užterštas stiklas reikalauja didesnių rūšiavimo pajėgumų, o tai reiškia didesnį elektros energijos, CO2 bei kitų sąnaudų sunaudojimą“, – teigia M.Curko-Notkuvienė.
„Ekobazė“ perdirba visų rūšių stiklo pakuotes, langų bei automobilių stiklus, atvežamus iš pramonės įmonių, rūšiavimo konteinerių, didelių gabaritų aikštelių bei statybinių atliekų srauto.
Perdirbta produkcija parduodama Lenkijos ir Ukrainos stiklo fabrikams. Ne per seniausiai „Ekobazė“ įdiegė vieną moderniausių Baltijos šalyse stiklo pakuotės atliekų perdirbimo įrangą.
„Prieš metus paleidome nauja įrangą stiklo rūšiavimui ir paruošimui perdirbimui. Linija yra 98 proc. automatizuota, yra įrengtos specialios optinės rūšiavimo mašinos, kurios atskiria porcelianą, etikėtes, metalą, akmenis ir kitus užterštumus bei paruošia 99 proc. švarumo stiklo žaliavą“, – pasakoja teigia M.Curko-Notkuvienė.
Įranga taip pat sumažina į aplinką patenkančių perdirbamo stiklo dulkių kiekį. Na, o pagaminta stiklo žaliava yra naudojama naujų stiklo gaminių gamyboje: gaminamas langinis stiklas, buteliai, stiklinė pakuotė, stiklo vata ir daug kitų produktų.
Ir vis tik, nors atliekų perdirbimo technologijos tobulėja, yra žinoma, kad 65 proc. stiklo yra perdirbama, tačiau kita dalis – apie 30 tūkst. tonų stiklo perdirbėjų, deja, nepasiekia.
„Ekobazė“ vadovė atskleidžia ir galimas to priežastis: „Mano žiniomis, dalis automobilinio stiklo vis dar keliauja į savartynus, nes tai yra pigesnė altenatyva. Gaila, bet daug stiklo randame mišriuose komunaliniuose atliekose, kai ši žaliava turėtų būti išskirstyta“.
Būtent todėl visi rūšiuojantys turėtų atsižvelgti į straipsnio pradžioje pateiktas stiklo rūšiavimo taisykles, kurių laikantis stiklo rūšiavimo ir perdirbimo procesas taps sklandesnis.
