„Per karantiną nemažai žmonių atrado naują veiklą – verti papuošalus“, – sako R.Širmenis. Prisimindamas savo verslo pradžią kaunietis juokiasi, kad už tai yra dėkingas buvusiai turgaus „prekybos kaimynei“, visiškai netikėtai pametėjusiai jam idėją.
R.Širmenis daugiau nei prieš 12 metų prekiavo dėvėtais drabužiais. Tuo tarpu greta jo įsikūrusi prekybininkė – vyresnio amžiaus moteris – tarp jo parduodamų drabužių vis ieškojo tokių, kurie būtų su įvairiais karoliukais.
„Jai buvo nesvarbu, drabužis suplyšęs ar ne. Ji pirkdavo visus, nuo kurių galėdavo nuardyti karoliukus. Tada juos parduodavo. Kartą aš išvažiavau į Turkiją pirkti drabužių ir užėjome į rajoną, kuriame buvo daug įvairių karoliukų“, – pasakojo R.Širmenis.
Tąsyk iš Turkijos verslininkas atsivežė pirmuosius karoliukus, o Lietuvoje tai buvo nemaža naujiena – tokių specializuotų prekių beveik niekas nesiūlė. „Prisimenu, kad buvo deficitas, todėl galėjai vežti ką nori – viską pirkdavo. Vėliau atsirinkome, ką siūlyti, ką žmonės perka labiausiai“, – pasakojo verslininkas.
Dauguma jo klienčių, žinoma, moterys, kurios ieško ne tik įvairių papuošalams verti skirtų karoliukų, tačiau ir natūralių akmenų, skirtų papuošalams, taip pat priemonių, kurių reikia norint pačiai pasigaminti vėrinį ar auskarus.
„Šiuo metu žmonės orientuojasi į kokybiškesnį, o ne pigesnį daiktą. Nėra taip, kad perka bet ką, kaip buvo pradžioje“, – kalbėjo R.Širmenis, kurio bižuterijos salonas „Veriame.lt“ yra įsikūręs Kauno prekybos miestelyje „Urmas“.
Kadangi verslininkas turi ir internetinę parduotuvę, jis sako pastebėjęs, kad papuošalų gamybos priemonių poreikis išaugo būtent per karantiną, kai žmonės, būdami namuose, daugiau laiko skirdavo rankdarbiams.
Kodėl įdomu pačiam susiverti papuošalą, nei jį įsigyti, juolab, kad pasirinkimas – tikrai didelis? R. Širmenis svarsto, kad galbūt tai lemia ir kaina, nes pasigaminti vėrinį ar papuošalų rinkinį pačiam yra pigiau. Tuo tarpu parduotuvės vadybininkė Kamilė Šiukščė sako, kad ne tik dėl to – žmogus savo rankomis gali susikurti unikalų ir išskirtinį papuošalą.
„Beje, dabar, kai esame priklausomi nuo kaukių, žmonės pamėgo ir kaukių grandinėles. Jos yra universalios ir galima naudoti tiek akiniams, tie kaukei prikabinti. Tada nereikia kaukės laikyti rankose“, – priduria K. Šiukščė.
Pasak pašnekovės, kurti papuošalus patinka ir jai pačiai, todėl kartais, kai klientas jos pagalbos paprašo, jam mielai padeda: „Nors dažniau prašo ne suverti papuošalą, o pataisyti tą, kuris sutrūko ir panašiai. Taip papuošalas yra prikeliamas naujam gyvenimui. Ypač pagalbos reikia žmonėms, kurie turi mažai įgūdžių, žinių. Nes ne viskas čia taip paprasta, kaip atrodo.“
K.Šiukščė iš savo asmeninės patirties žino, kad tokia veikla gali „užkabinti“ ilgam – džiaugsmas matyti, kaip tavo paties rankomis gimsta kaklo papuošalas, auskarai ar apyrankė.
Pašnekovė pasakoja, kad populiarūs yra įvairūs papuošalams skirti akmenukai, o neretai žmogus ateina jau žinodamas, kokio konkrečiai akmens jam reikia.
K.Šiukščė svarsto, kad Lietuvoje rankų darbas dar nėra vertinamas taip, kaip užsienyje. Tačiau juk tai – vienetinis gaminys: „Aš juk pati veriu ir žinau, kad suvėrus vieną vėrinį kitą kartą tu visiškai tokio paties nepadarai. Net savo pačios darbo negali nukopijuoti, stengiesi sugalvoti kažką naujo. Ar yra papuošalų mada? Taip, yra. Kiekvienais metais, kiekvieną sezoną atsiranda kažkas naujo, kito. Tai gali būti ir kitokios akmenų formos, kitokios spalvos. Todėl kasmet išties reikia stebėti tendencijas.“