Praėjus septynioms savaitėms nuo karantino pradžios procentai, rodantys, kiek Vyriausybės numatytų lėšų realiai įkrito į Lietuvos įmonių sąskaitas, vis dar nepateisinamai maži.
Gegužės 4 dienos duomenimis, iš numatytų „Invegos“ lėšų apmokėtinų sąskaitų paskoloms panaudota tik 4 proc., o paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – tik 13 proc. Tiek pat, kiek ir prieš savaitę. Kiek sparčiau juda palūkanų kompensavimas – iš šiai priemonei numatytų lėšų panaudota 20 proc.
Tad kas tie laimingieji, jau sulaukę realios valstybės pagalbos? „Invegos“ skelbiamame įmonių, gavusių valstybės numatytas lėšas, sąraše antradienį buvo įrašytos 123 įmonės, jau gavusios paskolas likvidumui palaikyti. Tiesa, „Invegos“ statistika nurodo, kad dėl likvidumo paskolų kreipėsi 1110 įmonės, o teigiamą atsakymą gavo 264 įmonės.
Tarp įmonių, jau sulaukusių realios paramos, daugiausia – maitinimo įstaigos, viešbučiai, įvairaus profilio prekybininkai, turizmo bendrovės, NT nuomotojai, autoservisai, pramogų organizatoriai, grožio salonai ir kitos įmonės.
Panagrinėjus sąrašą matyti, kad didžiausią, maksimalią, 100 tūkst. eurų likvidumo paskolą gavo 9 įmonės, tarp kurių – „Radviliškio autoverslas“, „Inovatyvūs restoranai“, „Karališka kibininė“, „Oro guru“, „Unidentas“ ir „Tubinas International“ ir kitos.
15min pasidomėjo, kaip maksimalią paskolos sumą gavusioms įmonėms sekėsi įveikti atranką ir kaip įmonės, pagaliau sulaukusios lėšų, vertina valstybės paramą verslui.
Pavyko tik iš antro karto
Keturis viešbučius Klaipėdoje ir Palangoje valdančios įmonės „Tubinas International“ vadovas Juozas Tubinas 15min pasakojo buvęs pirmasis, sulaukęs „Invegos“ 100 tūkst. eurų likvidumo paskolos.
Tiesa, ją gauti pavyko tik iš antro karto – pirmoji įmonės paraiška buvo atmesta.
„Mūsų paraiška pirmą kartą buvo atmesta, nes klaidingai įvertintas vienas iš rodiklių, susijęs su akcininkų kapitalu ir nuosavybe. Bet kadangi buvau labai gerai išanalizavęs finansinius rodiklius, nes pats esu buvęs bankininkas ir moku pasiskaičiuoti, užtrukau visą dieną įrodinėdamas, kad atitinkame reikalavimus, bet įrodžiau. Gal daugumai kitų verslininkų, kurie neturi finansinės patirties, sudėtinga tą padaryti“, – svarstė buvęs bankininkas.
Paraiška pirmą kartą buvo atmesta, bet kadangi esu buvęs bankininkas ir moku pasiskaičiuoti rodiklius, įrodžiau, kad atitinkame reikalavimus, – teigė J.Tubinas.
Balandžio 24 dieną likvidumo paskolos sulaukęs J.Tubinas mano, kad finansų tarpininkai, atliekantys įmonių vertinimą pagal „Invegos“ nustatytas taisykles, įdarbino nemažai naujų finansų analitikų, kuriems pačioje pradžioje galėjo pritrūkti patirties ir kompetencijos.
Verslininkui susidarė vaizdas, kad jie vertindavo įmonių paraiškas remdamiesi automatiniais įrankiais. Tiesa, J.Tubinas pridūrė, kad įrodyti savo tiesą nebuvo sudėtinga, nes finansų tarpininkas buvo nusiteikęs geranoriškai ir įsiklausė į įmonės vadovo argumentus.
Nenuleisti rankų po pirmos nesėkmės ir pakovoti dėl valstybės paramos verslininką ragino susiklosčiusi padėtis – per karantiną iš keturių viešbučių veikė tik vienas, kuriame pagal sutartį su savivaldybe apsistodavo izoliuotis privalantys asmenys. Anksčiau 150 tūkst. eurų per mėnesį siekdavusi įmonės apyvarta nukrito kone iki nulio.
„Mūsų viešbučių verslas tiesiog sustojo. Gyvenime nebuvo tokios situacijos, kad ne šiaip nukrito pajamos, o jos lygios nuliui. Tad man buvo labai svarbu gauti šią paskolą – mes jos labai laukėme, nes reikėjo mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Atrodo, pinigai yra, bet negali jais pasinaudoti, todėl ieškai, kodėl taip yra“, – kodėl nepasidavė sulaukęs neigiamo atsakymo pasakojo J.Tubinas.
Mūsų viešbučių verslas tiesiog sustojo. Tad man buvo labai svarbu gauti šią paskolą – mes jos labai laukėme, nes reikėjo mokėti darbo užmokestį darbuotojams, – teigė J.Tubinas.
Beje, „Tubinas International“ pateikė paraišką ir dėl palūkanų kompensavimo – ji taip pat atmesta, todėl įmonė ir šią paraišką teikia antrąkart.
Sulaukė FNTT vizito
Tuo tarpu 100 tūkst. eurų likvidumo paskolą gavusios įmonės „Unidentas”, tiekiančios medžiagas ir įrangą odontologijos kabinetams, ir dienos pietų restoranų tinklą „iLunch“ valdančios įmonės „Inovatyvūs restoranai“ vadovai 15min tvirtino, kad likvidumo paskolas gavo pakankamai greitai ir sklandžiai – maždaug per kelias dienas po paraiškos pateikimo.
„Iš pirmo karto pavyko gauti. Esame prie lietuviškos biurokratijos ir sunkumų pripratę, bet tikrai labai puikiai, be problemų gavome paskolą. Nusiuntėme dokumentus ir susitvarkėme per kelias dienas nuo paraiškos“, – 15min pasakojo „Unidentas” vykdantysis direktorius Linas Stankevičius.
Gauti likvidumo paskolą įmonei, kurios metinė apyvarta apie 3 mln. eurų, buvo labai svarbu, nes per karantiną užsidarius odontologijos kabinetams, smarkiai krito ir „Unidento“ pardavimai.
Esame prie lietuviškos biurokratijos ir sunkumų pripratę, bet tikrai labai puikiai, be problemų gavome paskolą, – sakė L.Stankevičius.
„Per karantiną dramatiškai nukrito apyvarta – 20-30 kartų. Kadangi liko tik būtinosios paslaugos, iš inercijos keletą sąskaitų esame išrašę. Odontologijos sektorius miręs, o mums reikia pasiruošti būsimam jo veiklos atnaujinimui – medžiagų užsipirkti ateičiai, palaikyti likvidumą, nes nė vieno darbuotojo neatleidome“, – vardijo L.Stankevičius.
Nors pandemija verslui smogė stipriai, jis tikisi, kad odontologijos sektorius bus vienas iš tų, kurie atsigaus, nes šios paslaugos būtinos.
„Manau, kad pusę metų dirbs odontologai be išeiginių“, – teigė L.Stankevičius, prognozuojantis, kad rugsėjį įmonės apyvarta galėtų pasiekti buvusias apimtis.
Tiesa, nors L.Stankevičių maloniai nustebino, kad likvidumo paskolą pavyko gauti sklandžiai, šaukštu deguto medaus statinėje tapo FNTT pareigūnų vizitas pasinaudojus kita verslo skatinimo priemone – gavus 4 tūkst. eurų subsidiją darbuotojų užmokesčiui prastovų metu.
Šitas skambutis buvo labai nemalonus, nes FNTT dažniausiai pas nusikaltėlius lankosi, – sakė L.Stankevičius.
„Sulaukėme patikrinimų iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) – prašė dokumentų, apsilankė ofise. Aš tikėčiausi Valstybinės mokesčių inspekcijos, tad šitas skambutis buvo labai nemalonus, nes FNTT dažniausiai pas nusikaltėlius lankosi. Suprantu, kad tikrinti reikia, bet kai FNTT apsilanko, jausmas nėra malonus, nes jautiesi, kad kažką blogo padarei, nors nepadarei“, – apnikusius jausmus apibūdino L.Stankevičius.
Šis FNTT pareigūnų vizitas – joks sutapimas. Kaip 15min jau rašė, praėjus savaitei po gautos kompensacijos už prastovas, buhalterinės apskaitos ir mokesčių konsultantų įmonė „Finansita“ taip pat sulaukė FNTT dėmesio – įmonės vadovė tvirtino, kad darbuotojai patyrė stresą ir pasijuto nusikaltėliais.
Tuo tarpu FNTT nurodė, kad tarnyba atlieka Užimtumo tarnybai pateiktų prašymų dėl darbo užmokesčio kompensavimo paskelbus įmonės prastovas analizę ir atrenka bei tikrina įmones iš įvairių veiklos sektorių.
Subsidijų už prastovas negavo dar už kovą
Priekaištų valstybės institucijoms dėl skirstomos paramos verslui turi ir dienos pietų restoranų tinklą „iLunch“ valdanti įmonė „Inovatyvūs restoranai“.
Nors ši bendrovė – dar viena laimingoji, jau sulaukusi 100 tūkst. eurų lengvatinės paskolos iš valstybės, jos vykdantysis direktorius Donatas Vaitasius apgailestavo, kad pagal kitą priemonę parama įmonės niekaip nepasiekia. „Inovatyvūs restoranai“ dar už kovo mėnesį nesulaukė subsidijų už darbuotojų darbo užmokestį prastovų metu.
Nesame gavę pusės sumų, dėl kurių kreipėmės, nors Vyriausybė deklaruoja, kad 96 proc. įmonių subsidijas už prastovas gavo. Tai visiškai neteisinga ir nekorektiška informacija, – apgailestavo D.Vaitasius.
„Nesame gavę pusės sumų, dėl kurių kreipėmės, nors Vyriausybė deklaruoja, kad 96 proc. įmonių subsidijas gavo. Tai visiškai neteisinga ir nekorektiška informacija – gauname priešingą informaciją ir iš kitų rinkos dalyvių, kurie kreipėsi dėl subsidijų. Nors sakyta, kad už kovą bus išmokėta iki balandžio pabaigos, viena mūsų įmonė nėra gavusi iš viso subsidijų, o kita gavo tik pusę sumos,dėl kurios kreipėmės. Šitas procesas labai stringa“, – apgailestavo D.Vaitasius.
Jis svarstė, kad oficiali statistika taip gražiai atrodo, nes Užimtumo tarnyba galbūt užsideda varnelę išmokėjusi įmonei tik dalį subsidijos.
„Deklaracijos labai skambios, o nuo realybės ir praktikos tolokai“, – kritikos negailėjo bendrovės „Inovatyvūs restoranai“ vykdomasis direktorius.
Be to, D.Vaitasių nustebino ir subsidijos mokėjimo tvarka – vadovas tvirtino, kad išmokos mokamos dalimis ir pagal savivaldybes, kur registruoti darbuotojai.
Su dideliu nerimu laukiame subsidijų už balandį ir neįsivaizduojame, kada jos pasieks, jei už kovą dar nepasiekė, – nusivylimo neslėpė D.Vaitasius.
„Kaip supratome, išmokos yra paskirstytos pagal savivaldybes, kur darbuotojai registruoti. Labai chaotiškas procesas, nes išmokas gavome iš Klaipėdos savivaldybės, Vilniaus savivaldybės. Patiems neaišku, kaip paskirstyta ir kas sukontroliuos, kad gautume visą išmoką. Viskas labai sudėtinga. Manome, kad reikėtų supaprastinti procesą, nes su dideliu nerimu laukiame subsidijų už balandžio mėnesį ir neįsivaizduojame, kada jos pasieks, jei už kovą dar nepasiekė“, – nusivylimo neslėpė D.Vaitasius.
Iš Užimtumo tarnybos įmonė sulaukia atsakymo, kad subsidijų išmokėjimas vėluoja, nes tarnyba sulaukė daug prašymų.
Karantino metu biurų pastatuose įsikūrę „iLunch“ restoranai dirbo – gamino maistą išsinešimui, taip pat pristatinėjo į namus. Tačiau daugumai darbuotojų iš biurų persikėlus dirbti iš namų, apyvarta krito dviženkliu procentu, tad įmonė į prastovas išleido didžiąją dalį darbuotojų.
Parama padėjo išgyventi
Nepaisant kritikos dėl lėto paramos skirstymo ir biurokratijos, kalbintos įmonės visgi atsidūrė tarp tų kelių procentų laimingųjų, kurias bent dalis numatytos paramos jau pasiekė – tad bendrovių vadovai neslepia, kad šios lėšos labai svarbios jų veiklai.
„Visada norisi greičiau, bet laiku gavau paskolą. Ir mokesčiai atidėti. Labai daug paramos ir pagalbos, įmanoma išgyventi be didelio streso. Jei nebūtų šios paramos, nebūtume išsikapstę", – pripažino keturis viešbučius valdantis J.Tubinas.
Įmonė taip pat pasinaudojo subsidijomis už darbuotojų prastovas, teiks paraišką dėl nuomos mokesčio kompensavimo.
Tiesa, pasak J.Tubino, jau reikia planuoti, kaip reikės sugrąžinti pasiimtas paskolas, jei turistų srautas neaugs. Dauguma viešbučių svečių buvo užsieniečiai turistai ir lietuviai, atvykstantys į renginius. Dabar nelikę nei vienų, nei kitų, nes renginiai atšaukti, o sumažėjęs užsieniečių srautas, J.Tubino nuomone, vargu, ar atsigaus šią vasarą. Vis dėlto nors optimizmu verslininkas netrykšta, jis džiaugėsi, kad Palangoje jau jaučiamas pagyvėjimas.
„Nuo gegužės 11 dienos atsidarome – viešbučiai bus pilni. Tiesa, vidaus turizmo kainos mažesnės, nes daugiausiai parduodame kambarius mažesnėmis kainomis per nuolaidų portalus, bet galime uždirbti. Esame dėkinga lietuviams, kurie palaiko ir nori į Palangą. Tuo tarpu Klaipėdoje labai tylu, užsakymų neturime, nes daugiausiai būdavo užsieniečių. Ar norės į Klaipėdą vietiniai turistai? Nežinome. Planuojame bet 50 proc. kritimą Klaipėdoje. Palangoje gal kritimas bus, bet ne toks drastiškas“, – prognozuoja viešbučių valdytojas.
Teigiamai valstybės skatinimo priemones įvertino ir įmonės „Unidentas“ vykdomasis direktorius.
„Mes stengiamės išnaudoti visas priemones ir tokiai nedidelei įmonei, kaip mūsų, tos priemonės ir jų dydžiai veikia, nes mūsų pagrindinis siekis, kad nors kažkokias pajamas turėtų darbuotojai, o įmonė – likvidumą“, – apibendrino L.Stankevičius.
Dar neįsibėgėja
Deja, Lietuvoje kol kas dar nedaug vadovų, galinčių pasidžiaugti taip, kaip 15min pašnekovai. Iš 1,3 mlrd. eurų „Invegai“ skirtų administruoti lėšų verslą kol kas pasiekė tik apie 3 proc. – šiek tiek daugiau nei 30 mln. eurų.
O Lietuvos ekonomikos skatinimo plano priemones ir per lėtą jų įgyvendinimą sukritikavo ir Vyriausybės užsakymu strateginės analizės centro „Strata“ atliktas tyrimas. Per savaitę nuo jo parengimo taip ir nepaviešinto tyrimo išvadas paskelbė 15min.
Ekspertai konstatavo, kad Lietuvos ekonomikos skatinimo planas neatitinka įmonių poreikių, netinkamas skubiam ekonomikos gelbėjimui, nes kai kurių priemonių efektas pasijus tik 2021 metais, nesprendžia svarbiausios šiandienos problemos – stabilizuoti Lietuvos ekonomiką ir nenumato realių naujų lėšų.
