Jeigu kuris nors dvaras neseniai buvo atnaujintas ir jame sudėtas ąžuolinis parketas, greičiausia jį pagamino Pakruojyje veikianti įmonė „Parketo gamyba“. Tarkim, Oginskio rūmuose Plungėje, Pakruojo, Užutrakio dvaruose. O ir įvairiose šokių salėse grindys būtent pakruojiškių. Tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje. Daugiausia parduodama vis dėlto Skandinavijos šalyse.
Tačiau šiai įmonei vadovaujantis Žilvinas Šimanskis per daug girtis neskuba, nors sako, kad išties daug viešų salių grindų yra būtent jų gamybos: „Juk kas mėnesį pagaminam po 5 tūkst. kv. m parketo ir parduodame.“
Gamina į sandėlį
Pakruojiškiai gamina uosinį ir ąžuolinį parketą, kaip sako direktorius, tik toks kietmedis Lietuvoje ir auga. Dar neseniai įmonė apie 50 proc. reikalingos medienos eksportuodavo iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, tačiau prasidėjus karui, kaip ir visoms medieną naudojančioms gamybos bendrovėms, teko persiorientuoti – dabar mediena yra arba lietuviška, arba atvežta iš Ukrainos.
„Nėra jos tiek, kiek reikia, didelė konkurencija dėl žaliavų, ypač dabar. Kainos per metus dvigubai išaugo, energetikos – tris kartus pakilo. Produkcija buvo pabrangusi vos ne 100 proc., bet jau leidžiasi žemyn. Nežinia, ar rinka užsikišo, ar statybos apstojo.
Žmonės paprasčiausiai bijo, nesiremontuoja, taip atrodo. Dabar sąstingis, nežinau, kaip bus toliau, ar užeis krizė ir viskas sustos, ar po truputį vėl judės“, – nuogąstavimų neslėpė vadovas.
