Tačiau, pasak R.Lazutkos, ilgainiui ir imigrantus prastos darbo sąlygos bei atlyginimai stumtų į šešėlines veiklas, eiles dėl pašalpų.
Per spalio mėnesį Lietuvoje įregistruota 28,9 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau bedarbiams, kurių per tą patį mėnesį įregistruota 23,4 tūkst., dažna darbo vieta, atlyginimas ar sąlygos nėra tinkami. Pašalpas, paskutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje gauna 114 694 žmonės.
Imigracija – ne panacėja
Imigracijos, ypač darbo imigracijos, politika, pasak K.Žibo, yra laikoma vienu iš veiksmingesnių demografinių problemų sprendimo instrumentų.
„Kaip rodo ES patirtis, paskui darbo imigrantus dažnai atvyksta šeima. Todėl darbo vietos užimamos ilgam laikui.
Tačiau mums reikia kalbėti ne tik apie nedarbo lygį ir tuščias darbo vietas, tačiau ir apie nemažėjančią emigraciją, nedidelę grįžtamąją emigraciją. Lietuvoje esančių darbuotojų perkvalifikavimas iš esmės nieko nepakeistų, nes darbuotojų darbo sąlygos prastos, pagarba darbuotojui ir atlyginimai tokie maži, kad geriau gyventi iš pašalpų. Imigracijos politika čia yra kaip papildoma priemonė, kuri turėtų būti ir yra svarstoma“, – kalba migracijos ekspertas.
Vilniaus universiteto profesorius R.Lazutka taip pat pabrėžia, kad laisvos darbo vietos Lietuvoje neužpildomos todėl, kad darbdaviai nenori pasiūlyti didesnių atlyginimų. Vietiniai, gaudami tas algas, negali pragyventi, todėl dalis nesiima tokių darbų, sako ekonomistas.
„Tikimasi, kad tokių darbų imsis prie kuklesnio gyvenimo lygio pratę imigrantai. Tokių žmonių Lietuvoje galima atrasti, tačiau tai nėra gera išeitis.
Vargingai gyvenantys, neįsitraukę į visuomeninį gyvenimą žmonės neretai palūžta, įninka į žalingus įpročius, netenka darbų. Jei ilgai neranda darbo, įsitraukia į kokias nors nusikalstamas veiklas. Tai – prastas kelias“, – sako R.Lazutka.
Pašalpų mažinti negalima
Imigracijos tinkamiausia laisvų darbo vietų užpildymo priemone nelaikantis ekonomistas R.Lazutka sako, kad pirmiausiai reikia samdyti vietinius, o, jei jie neina dirbti, didinti algas.
„Požiūris, kad trūksta darbuotojų, yra menkai pagrįstas: jei reikalingas darbuotojas, nustatoma didesnė alga nei pas kitą darbdavį ir darbuotojas pereis ten, kur alga didesnė. Negali visuotinai trūkti darbuotojų, privačiame sektoriuje tai dažniau yra pasiteisinimas, nemokant didesnių algų“, – teigia R. Lazutka.
Kalbama, kad motyvaciją dirbti, o ne gyventi iš pašalpų lietuviams padidintų mažesnės pašalpos. Tačiau, anot ekonomisto, tai nėra išeitis.
„Pašalpa yra tam tikra minimali suma, kurios reikia pragyventi. Labiau jų mažinti negalima, nes tuomet jos neatliks savo funkcijos. Tiesa, ir dabar jos neatlieka.
Pašalpa skurstantiems, jei žmogus neturi jokių pajamų, – 102 Eur. Tokia pašalpų sistema žmones stumia į šešėlines veiklas – jie imasi šešėlinių darbų, nes kitaip negali išgyventi. Tai būdinga posovietinėms šalims – problema lyg sprendžiama, tačiau tik dėl akių“, – tikina pašnekovas.
Pasak ekonomisto, yra paskaičiuota, kad Vilniuje vien maistui per mėnesį moteriai reikia maždaug 107 Eur, vyrui – 120 Eur su sąlyga, kad jie nieko nesikviečia į svečius ir patys neina kitur valgyti.
„Sakoma, kad žmonės eitų dirbti, jei pašalpos būtų mažesnės už minimalią algą, bet iš jos šiaip taip išsiversti gali vienas žmogus, o ne šeima“, – sako ekonomistas.
Dėl darbo vietų ir pašalpų nesivaržo
Lietuvos darbo biržos duomenimis, Lietuvoje dirba 8369 užsieniečiai (neskaičiuojant turinčių savo įmones). Paramą integracijai šiuo metu gauna 166 prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai, 77 iš jų dirba.
Ekonomistas R.Lazutka pažymi, kad į bedarbio pašalpas atvykėliai nepretenduoja, nes neturi darbo stažo Lietuvoje, o socialinė išmoka skurstantiesiems (102 Eur) mažai ką paguostų.
Savo ruožtu K.Žibas pastebi, kad imigrantai paprastai užima tas darbo vietas, kurių vietiniai nenori.
„Lietuva nėra konkurencinga mobilių Europos piliečių atžvilgiu, tačiau ji yra patraukli imigrantams iš trečiųjų šalių – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos. Iš šių šalių atvykstantiems žmonėms mūsų atlyginimai atrodo gana dideli.
Imigrantai paprastai užima tas darbo vietas, kurių dėl vienos ar kitos priežasties vietiniai nenori“, – pažymi migracijos ekspertas K.Žibas.
Didžioji dalis pabėgėlių, anot pašnekovo, integracijos pradžioje gauna pašalpas, tačiau vėliau situacija kardinaliai keičiasi.
„Po kalbos, kvalifikacijos kursų integracija į darbo rinką tampa gerokai sėkmingesnė. Tai rodo mūsų tyrimai“, – sako K.Žibas.
