„Pasaulis, kuris visam laikui buvo pakeistas jį netikėtai užklupusios COVID-19 pandemijos, buvo priverstas perkainoti vertybes ir suvokti, kad socialinė atsakomybė bei tvarumas yra mūsų ateitis. Verslas, kuris ne tik tai suvokia, bet imasi realių veiksmų, siekdamas pokyčių – šio besikeičiančio požiūrio lyderis, buriantis aplink save veikti pasiruošusius bendraminčius“, – sako Ole Terje Horpestad, Norvegijos Karalystės ambasadoriaus Lietuvoje.
Ambasadorius prideda, kad stabili darbo vieta ir reguliarus atlyginimas anksčiau buvo laikomi „gero darbo“ sinonimais, tačiau šiandien žmonės ieško ambicingų bendrovių, siekiančių realaus pokyčio. Todėl laimi tie, kurie iš tiesų investuoja į savo darbuotojus, įgalindami juos daryti tai, kas pasaulį pavers geresniu nei jį radome.
„Tarptautinės socialinio tinklo „LinkedIn“ apklausos rezultatai atskleidė, kad 74 proc. kandidatų, dalyvaujančių darbo pokalbiuose, ieško tokios įmonės, kurioje jų atliekamas darbas būtų svarbus ir reikšmingas. Tokias darbo sąlygas sugebantys pasiūlyti darbdaviai yra gerokai patrauklesni jauniesiems talentams ir geriausiems savo srities ekspertams“, – pastebi Ole Terje Horpestad.
Geriausia investicija – į žmogiškąjį kapitalą
Ole Terje Horpestad yra įsitikinęs, kad geriausia investicija, kurią verslas gali atlikti yra investicija į žmogiškąjį kapitalą.
„Mes visi norime būtų vertinami ir pripažįstami – tai mus motyvuoja ir skatina judėti į priekį, siekti vis ambicingesnių tikslų ir nuolatos tobulėti. Kai personalas jaučiasi įvertintas, pripažintas ir įgalintas veikti, tikimybė, kad verslas bus tvarus ir pelningas, gerokai išauga. Pridėtinė vertė bus sukuriama tik tada, kai kiekvienas darbuotojas jausis įvertintas ir žinos, kad be jo darbo bendra verslo sėkmė – neįmanoma“, – pasakoja ambasadorius.
Klausimai, kuriems reikia atsakymų
Praėjusiais metais vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių tvaraus verslo susitikime buvo aptarta, kaip COVID-19 pandemija pakeitė pasaulį, kokias pamokas privertė išmokti bei kokios galimybės verslui atsiveria krizės ir neramumų akivaizdoje. Šiandien, kai COVID-19 pandemija vis dar formuoja vyriausybių darbotvarkes, verslo veiklą ir kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą bei daro didžiausią įtaką tam, kaip ir kur dirbame bei kokias įpročiais vadovaujamės, turime susikoncentruoti į naujus iššūkius.
Šiuos iššūkius nagrinės ir jų sprendimo būdų ieškos aštuntus metus organizuojamas Šiaurės ir Baltijos šalių tvaraus verslo susitikimas, kuris vyks lapkričio 24 dieną nuotoliniu būdu. Susitikimo programoje numatyti Šiaurės ir Baltijos regione pirmaujančių įmonių, tyrėjų ir nevyriausybinių organizacijų gerųjų tvarumo praktikų, susijusių su talentų pritraukimu ir išlaikymu, pristatymai, atsakysiantys į klausimus:
- Kokie yra sėkmingi tvarumo praktikos pavyzdžiai, padedantys pritraukti, išlaikyti ir įgalinti talentus pasaulyje, paveiktame COVID-19?
- Ar tvarumas yra sėkmingo talentų valdymo katalizatorius, o gal patys talentai yra katalizatorius, lemiantis vykdomos tvarumo praktikos plėtrą?
- Vienas kitą papildančios tvarumo ir talentų valdymo funkcijos, jų derinimas: kuo skiriasi Šiaurės ir Baltijos šalių požiūriai?
- Su konkrečia darbo vieta susijęs darbas ir laisvai samdomo darbuotojo praktika: koks darbo pobūdis dominuos darbo rinkoje?
Susitikimą vainikuos panelinė diskusija „Tvarus verslas, įgalinantis talentą. Talentas, įgalintis tvarų verslą“, kurią moderuos socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos ekspertas Liudas Jurkonis.
Šiaurės ir Baltijos šalių tvaraus verslo susitikimą 2021 organizuoja Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) kartu su Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos prekybos rūmais, Šiaurės Ministrų Tarybos biuru Lietuvoje ir Norvegijos ambasada.
