Didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje (DAX -0,35 proc.) metinė infliacija vėl pasuko žemyn (rugsėjį 0 proc.), ir analogiška vartojimo kainų dinamika prognozuojama visam regionui. Primename, kad rugsėjo pradžioje vykusiame posėdyje Europos centrinis bankas euro zonos infliacijos prognozę šiems metams sumažino iki 0,1 proc., įspėjęs, kad artimiausiais mėnesiais ji net gali tapti neigiama.
Antradienį pagrindiniai JAV akcijų indeksai kito skirtingomis kryptimis (S&P 500 +0,12 proc., DOW JONES +0,30 proc., NASDAQ -0,59 proc.). Vakar paaiškėjo, kad JAV Konferencijų tarybos apskaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį ne smuktelėjo, kaip buvo laukta, o ūgtelėjo iki 103 punktų (rugpjūtį 101,3 punkto) – aukščiausio lygio nuo pat metų pradžios. Situacijai darbo rinkoje toliau gerėjant, amerikiečiai itin palankiai įvertino dabartines ekonomines sąlygas, o, palyginti su rugpjūčiu, apklaustųjų, nurodžiusių apie ketinimus artimiausiu metu įsigyti būstą ir automobilį, dalis išaugo. Trečiadienį investuotojų dėmesį atkreips nepriklausomos tyrimų agentūros „ADP Inc.“ skelbtina JAV užimtųjų pokyčio prognozė – manoma, kad rugsėjį šalies privačiajame sektoriuje sukurta 190 tūkst. naujų darbo vietų (rugpjūtį tiek pat)! Neliks nepastebėta ir trečiadienį suplanuota Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen kalba Sent Liuise vyksiančioje konferencijoje.
Pagrindinių indeksų ateities sandorių vertės rodo, kad trečiadienio rytą pozityvios investuotojų nuotaikos Azijoje (09:30 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,06 proc., Honkongo HANG SENG +1,73 proc.) gali kilstelėti ir JAV bei Europos akcijų rinkos dalyvių ūpą.
Lūkesčius, kad Japonijos (NIKKEI 225 +2,70 proc.) centrinis bankas jau spalį priims sprendimą padidinti turto supirkimo programos mastą, sustiprino šįryt paskelbta prognozių nepateisinusi informacija apie šalies pramonės produkciją ir mažmeninę prekybą (rugpjūtį -0,5 proc. ir 0 proc. atitinkamai).
Baltijos šalių biržose pavėluotai sureaguota į pirmadienį pasaulyje vyravusį akcijų išpardavimą (OMXV -0,72 proc., OMXR -1,04 proc., OMXT -0,42 procento). Didžiausia apyvarta buvo pasiekta „Grigiškių“ (-1,87 proc.) akcijomis, kurių apyvartą padidino tiesioginis sandoris. Nuo metų pradžios šių akcijų kaina vis dar yra išaugusi 7,14 proc., todėl rinkoje tęsiantis neramiam laikotarpiui investuotojai yra linkę pardavinėti sėkmingas investicijas ir realizuoti pelną. „Linas Agro Group“ (0,00 proc.) pasiūlymas mokėti 0,0076 euro dividendus (pajamingumas 1,15 proc.) kol kas sutiktas neutraliai, tačiau išaugusi pasiūla verčia tikėti, kad artimiausiu metu pardavėjų spaudimas neigiamai paveiks bendrovės akcijų kainą.
Talino biržoje investuotojai aktyviai pardavinėjo likvidžiausių bendrovių akcijas, kurių kainos judėjo žemyn: „Tallinnk Group“ kaina smuko 1,23 proc., „Tallinna Kaubamaja“ ir „Silvano Fashion Group“ – atitinkamai 1,45 proc. ir 1,57 procento. Nuosmukio išvengė dividendų mokėjimo lyderė „Tallinna Vesi“ (+0,73 proc.), o Vilniuje – TEO LT (0,00 procento). Pasibaigus prekybai pasirodė pranešimas, kad „Agrowill Group“ valdybos narys L. Strėlis už biržos ribų pardavė 620 tūkst. bendrovės akcijų po 0,24 euro. Šiandien yra paskutinė diena, kada su bendrovėmis susiję asmenys dar gali prekiauti akcijomis, o spalio 1 d. prasidėsiantis draudžiamasis laikotarpis baigsis, kai bendrovė paskelbs trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus.
