Pradėjo nuo rūbų vaikams
Aistė pasakoja, kad „Juko day“ siuvyklos pradžia – vaikai, kai norėjosi jiems kažką įdomesnio, gražesnio padaryti.
„Kadangi mūsų kokybė patiko, pradėjo prašyti ir moteriškų drabužių. Pradėjo mano draugė, paskui ji pervargo, perdegė, tada pasiūlė tęsti tą veiklą man, nes nutraukti buvo gaila. Aš jau irgi turėjau beveik metukų sūnų. Taip po truputį labai jau išsiplėtėme.
Atsirado prašymų galbūt galėtume ir kitiems siūti, apsiėmiau kitiems prekių ženklams siūti. Ir išaugome iki šios dienos. Kol kas klientų siuvimo paslaugai ieškoti nereikia, vieni per kitus“, – apie verslo pradžią pasakojo A.Inčiūrienė.
Savo ženklo drabužius ji pasakoja pardavinėjanti internetinėje parduotuvėje. Vaikams čia siuvamos ir striukės, ir suknelės, ir kostiumėliai, pižamos, moterims – sportinius megztinius, sukneles, tačiau jų nėra tiek daug, kiek Aistė sako norinti, nes tam reikia įdėti daug darbo. Ji pati ir modelius kuria, ir audinių ieško. Tik siūti sako nemokanti.
Pastaruoju metu pabrango viskas, pasakoja siuvyklos vadovė, tiek audiniai, kitos priemonės, tiek elektra, kadangi jos sąnaudos nemažos – ir apšvietimui, ir darbui, ir šildymui: „Kiek paaugo žaliavos ir sąnaudos gamybai, jeigu tiek pakelčiau drabužių kainas, tai būtų sunku. Kol kas tempiu, nesinori ir klientų nuvilti.
Sunku, drabužių pasiūla labai didelė. O grietosios mados greitai – nežinau, iš kur tokiomis kainomis jie gauna žaliavų ir pasiūti geba.“
Audinius Aistė sako įsigyjanti iš įvairių teikėjų – Lenkijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, kitose šalyse. Esą kiekvieną naują audinį bando pati, tik tada perka didesnius kiekius.
-
Ekstravagantiškoji siuvėja Alina: „Būdavo, einu Laisvės alėja, o žmonės užkalbina klausdami, kur drabužius pirkau“
-
Būsimiems siuvėjams verslas padeda ne tik išmokti suvaldyti audinius, bet ir griauna įsisenėjusius stereotipus
-
Platforma paskatino atnaujinti partnerystę tarp vienos geriausių šalies siuvimo įmonių ir profesinės mokyklos
-
Siuvėja po 60-ies tapusi Egidija: „Dabar žinau – galiu ne tik su šluota po patalpas lakstyti“
Siuvėjų dar priimtų, bet nėra
Aistė neslepia, kad palaikymo iš aplinkinių imantis šio verslo trūko, tik vyras pasakė „imk ir daryk“. „Močiutė mano buvo siuvėja, tai ji sakė – ojetus, kaip tu čia nuolatinį darbą keiti į siuvimą, iš to siuvimo čia nieko gero nebus. Bet kažkaip po truputį.“
Šiuo metu įmonėje dirba šešios siuvančios moteris, lygintoja, sukirpėja, administratorė.
Nėra siuvėjų. Mano jauniausia siuvėja – 40 metų. Jaunesnę neturiu šansų surasti, nes neina mokytis, o jei tos jaunosios ir eina, tada jau pradeda savo.
Siuvyklos vadovė sako, kad norėtų priimti dar bent kelias siuvėjas, darbo joms užtektų, tačiau tiesiog jų neranda. Nes Širvintų rajone yra kelios siuvyklos, veikia garsioji „Lelija“, tad konkurencija dėl darbuotojų juntama.
„Nėra siuvėjų. Mano jauniausia siuvėja – 40 metų. Jaunesnę neturiu šansų surasti, nes neina mokytis, o jei tos jaunosios ir eina, tada jau pradeda savo. Manau, kad ši siuvančiųjų karta – turbūt paskutinė.
