4 kilogramai – maždaug tiek kavos kasmet išgeria statistinis lietuvis. Tačiau bet kokios kavos jam neįpirši – kavos ekspertai tikina, kad lietuviai mėgsta gerą kavą, todėl, rinkdamiesi kavinę, ieško ne tik malonios atmosferos, bet ir skanaus produkto.
Geros kavos mėgėjai
„Pirmasis klientas laukia prie kavinės durų dar prieš atidarymą“, – 15min.lt pasakojo L.Villaminas. Pirmoji Kanados „Second Cup“ franšizinė kavinė Lietuvoje buvo atidaryta viename verslo centre Vilniuje.
Jos vadovas sutiko, kad tai nėra pati populiariausia vieta, tačiau jis žada, kad Vilniuje bus atidarytos dar mažiausiai kelios šio tinklo kavinės. Viena bus atidaryta prekybos centre per artimiausią pusmetį.
L.Villaminas į Lietuvą atvyko iš Azerbaidžano, o vyro namai – Filipinuose, kur dabar jis rengiasi atidaryti savo kavinę. Tačiau kol kas jis yra įstrigęs Lietuvoje, kol „Second Cup“ įleis čia savo šaknis.
„Aš lietuvius vertinu kaip kavos mėgėjus. Mes neatvykome čia tik tam, kad užsidirbtume. Norime pasiūlyti gerą kavą ir gerą aptarnavimą. Lietuviai žino, kas yra gera kava“, – sakė jis.
Tokiai nuomonei pritarė ir Kavos kultūros dienų Lietuvoje organizatorė Violeta Masteikienė.
„Vis daugiau žmonių renkasi kavos paruošimo būdą, jau nebesako „ekspresas“, o išmoko „espresas“, renkasi gerą kavą. Tai apskritai susiję su gyvenimo kokybės paieška. Išmokome atskirti gerą kavą, atpažinti paruošimo būdus, ateina supratimas, kad kavos plikymas į puodelį nėra blogas paruošimo būdas. Ateina supratimas, kas yra rūšinės kavos, kas kavos mišiniai“, – 15min.lt aiškino ji.
Kavos bumas didžiuosiuose miestuose
V.Masteikienės teigimu, vis daugiau kavinių atsidaro didžiuosiuose miestuose – žmonės yra pasirengę ne tik sumokėti už gerą kavą, tačiau formuojasi ir kultūra susitikti kavinėje su draugais prie kavos puodelio.
„Mažesniuose miesteliuose tų kavinių neatsidaro tiek daug. Net ir toms, kurios drįsta plėstis į periferiją, ne taip gerai sekasi, nes ten nėra įpročio išeiti į kavinę išgerti kavos ir už tą kavą mokėti. Vilniuje tokia pramoga populiarėja, ypač tarp jaunų žmonių, tų, kurie yra pakeliavę. Tai tampa kultūros dalimi – išeiti į kavinę, pabendrauti prie kavos puodelio“, – pasakojo ji.
Dalis kavos mėgėjų renkasi kavines, priklausančias kavinių tinklui, o kiti mėgsta smulkujį verslą – ieško unikalių, nišinių kavinių.
„Tinklas visuomet garantuoja tam tikrą standartą. Jeigu tai yra maža kavinukė, kuri pradeda savo verslą, nežinai, kokią kavą ji siūlo. Vartotojai turi skirtingus įpročius. Vieni labai mėgsta atradinėti mažas vietas. Tai tampa sąmokslo vietomis. Tačiau tai jau nesusiję su kavos kokybe. Vartotojai mėgsta atrasti savo vietą“, – sakė V.Masteikienė.
Vadovavimas kavinei – ne inžinerija
„Second Cup“ L.Villaminas dirba jau daug metų. Į Lietuvą atvykti sugalvojo ne pats – tiek į Azerbaidžaną prieš tai, tiek dabar į Lietuvą jis buvo atsiųstas savo bendrovės. Tačiau tam nesipriešino.
„Tai buvo karjeros pasirinkimas”, – pasakojo kavinės Lietuvoje vadovas. Jam Lietuvoje patinka draugiški žmonės, tik oras kiek per šaltas. Lietuvoje vyras šaknų įleisti neketina – išvažiuos, kai kavinės personalas bus apmokytas tiek, kad galėtų dirbti be jo.
„Norint vadovauti kavinei, reikia perskaityti knygą ir vadovautis instrukcijomis. Vadovauti kavinei – tai ne aviacijos inžinerija. Užtenka turėsi aistrą. Kai mes dirbame, tą darome ne dėl pinigų, bet todėl, kad mums patinka dirbti, tai yra mūsų gyvenimas“, – kalbėjo jis.
F.Villaminas turi viziją Lietuvoje įkurti mokymo centrą Baltijos šalims. Šiuo metu artimiausi mokymo centrai personalui yra Didžiojoje Britanijoje, Azerbaidžane, Dubajuje.
Kol kas „Second Cup“ dirba 5 žmonės, tačiau artimiausiu metu ketinama pasamdyti dar du. F.Villaminas tikino, kad bendrovėje darbuotojai uždirba ne minimumą, tačiau tam, kad gautų darbą, jiems neužtenka gerai pasirodyti per darbo pokalbį – darbuotojai dar apmokomi internetu ir kavinėse.
