Naujasis pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2 Lt. Pašto ženklą, panaudojusi Šiaulių „Aušros“ muziejuje esančių Užgavėnių kaukių nuotraukas, sukūrė Irma Balakauskaitė.
Kartu su pašto ženklu dienos šviesą išvys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais Vilniaus centriniame pašte, bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Užgavėnės yra žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą ir prisikviesti pavasarį. Nors ši šventė pagoniška, vėliau ji buvo glaudžiai susieta su krikščionybe ir gerai žinoma visoje Europoje.
Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas. Kaukės dažniausiai buvo daromos iš medžio žievės, avikailio arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau – iš popieriaus, kartono ir kitų medžiagų.
Užgavėnės yra žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą ir prisikviesti pavasarį. Nors ši šventė pagoniška, vėliau ji buvo glaudžiai susieta su krikščionybe ir gerai žinoma visoje Europoje.
Visi svarbiausi Užgavėnių tipažai buvo iš kasdienės kaimo aplinkos. Paprastai kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų – buvo išryškinama nosis, iškreipiamos retadantės burnos, daromos asimetriškos akys. Plaukams, barzdai, ūsams naudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas. Vienos kaukės būdavo išraiškingesnės, su didelėmis kumpomis nosimis, kitos – visai be jų.
Kitą dieną po Užgavėnių prasideda krikščioniškasis atgailos laikotarpis – gavėnia, trunkantis iki Velykų. Per šias septynias savaites raginama susilaikyti nuo mėsos, riebių patiekalų, pasninkauti.
Užgavėnės – paskutinė žiemos diena, kai leidžiama iki soties prisivalgyti mėsos. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa, sunkesnių darbų jau nebedirbama. Tradiciniai Užgavėnių valgiai – blynai, šiupinys, šaltiena.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.