Ūkiai, leidžiantys patiems pirkėjams eiti į laukus ir prisiskinti uogų - vis dar naujovė. Tokią paslaugą teikianti Šakių rajone ūkininkaujanti Asta Dailidienė ir „Aleknų ūkio“ atstove prisistačiusi Silvija tikino lankytojų trūkumo šiemet nepajutusios.
„Žmonių daugiau atvažiuoja. Matyt, visi po suvaržymų pasiilgę išėjimų į gamtą. Atvažiuoja daugiau miestiečių – iš Kauno ar iš Kazlų Rūdos. Bet pastebėjau, kad žmonės pastaruoju metu noriau važiuoja ir iš toliau“, – kalbėjo A.Dailidienė.
Ji džiaugėsi, kad šią vasarą lankytojai itin drausmingi ir mandagūs, pasiilgę bendravimo. Tiesa, dabar anot jos, atvažiuoja mažiau jaunimo, kai anksčiau jų buvo dauguma.
„Aleknų ūkis“ taip pat nesiskundžia klientų trūkumu. Telefonu atsiliepusios ir Silvija prisistačiusios pašnekovės teigimu, ūkis sulaukia klientų ir iš tolimesnių vietų.
„Atvažiuoja įvairiausi žmonės. Nuo jaunų iki pensininkų. Atvažiuoja ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, ir iš Klaipėdos. Labai daug turime klientų iš Visagino. Visi, kam patinka šilauogės, važiuoja. Neseniai sulaukiau skambučio, žmonės nori atvažiuoti iš Ukmergės. Smagu, kad važiuoja iš kitų miestų – važiuoja 200 ar 300 kilometrų. Susiplanavę apžiūrėti to krašto lankytinus objektus užsuka ir pas mus“, – tikino Silvija.
Ji sakė, kad ūkis turi klientų, kurie sugrįžta kiekvienais metais, tačiau kasmet atsiranda ir naujų.
„Atpažįstu žmones, kad jie jau yra pas mus buvę, bet atsiranda naujų kiekvienais metais. Mūsų pagrindinis pajamų šaltinis kiekvienais metais buvo išvežamos uogos, o šįmet viskas apsivertė aukštyn kojomis ir daugiau atvažiuoja į ūkį prisiskinti negu mes išvežame“, – kalbėjo pašnekovė.
Kiti pirkėjų sulaukia mažiau
Tiesa, taip gerai sekasi ne visiems. Dalis uogų augintojų teigia pajutę sumažėjusį klientų susidomėjimą ir siejo tai su karantino poveikiu. Kazlų Rūdoje ūkininkaujantis Vitas Juodsnukis teigė nesuprantantis, kur šią vasarą dingo uogų skynėjai – jų susidomėjimo nesulaukė nei braškės, nei šilauogės.
„Visiškai nesuprantame, kur žmonės dingo, pardavimai taip pat sumažėję. Nemanau, kad tai kažkas kito nei karantino poveikis. Žmonės ilgą laiką buvo apriboti ir, kai tik atsirado galimybė kažkur išvažiuoti, masiškai išvažiavo. Ūkininkai šitą dalyką labai pajuto tiek per braškių skynimą, tiek per priskintų braškių pardavimą“, – 15min sakė V.Juodsnukis.
Jo teigimu, dabar tokia pati situacija su šilauogėmis.
„Praėjusiais metais buvo 10– 20 skynėjų per dieną, dabar tik 2– 3 . O sąlygos ir kainos tos pačios. Uogų – tiek braškių, tiek šilauogių – šįmet žymiai daugiau nei praėjusiais metais“, – tikino uogų augintojas.
Jis pastebėjo, kad skinti uogų dažniausiai atvažiuoja 30–60 metų amžiaus žmonės.
„Atvažiuoja solidūs žmonės, kurie vertina galimybę priskinti uogų patiems, mato, kaip jos auginamos. Daugelis sako: prekybos centruose nežinia kiek ir kur tos uogos laikytos, o čia atvažiavę mato, kad jos nei purkštos, nei ką. Daugelis šitą dalyką supranta ir įvertina“, – užtikrino V.Juodsnukis.
Šilauogių auginimu užsiimančios įmonės „Jūsų sodui“ vadovas Petras Basalykas irgi pastebėjo, kad lankytojų prieš karantiną atvažiuodavo daugiau.
„Sulaukiame klientų, bet žmonės vangiai renkasi ir mažiau renka. Gal virusas turi įtakos. Prieš pandemiją noriau važiuodavo“, – pastebėjo P.Basalykas.
Pasak jo, dauguma – apie 70 proc. – klientų yra nuolatiniai, atvažiuoja kartu su šeimomis ir vėliau uogas šaldosi žiemai.
Kainos varijuoja
O kiek Lietuvoje kainuoja pačiam prisiskinti uogų? V.Juodsnukis tikino kainų nuo praėjusių metų nekėlęs. Litras jo ūkyje surinktų braškių šią vasarą atsiėjo 1,20 euro, tiek pat šilauogių – 3 eurus. Pasak jo, užsienyje kainos aukštesnės – ten mokama ne tik už surinktas uogas.
„Man teko prieš 10-15 metų būti Suomijoje, už 100 kilometrų nuo Helsinkio esančiame ekologiniame braškyne. Jeigu kilogramas braškių kainuoja 5 eurus, pačiam atvažiavus prisiskinti kainavo maždaug 15 eurų. Ten yra tendencija, kad jeigu pats prisiskini, pabūni, pavalgai, tai reikia ir už tai susimokėti", – aiškino ūkininkas.
„O pas mus yra atvirkščiai – jeigu prekyboje kainuoja 5 eurus, tai atvažiavę už eurą prisiskina. Bet situacija turės keistis, nes ūkininkams tokie dalykai jau neša nuostolius", – pridūrė V.Juodsnukis.
Šilauogių auginimu užsiimantis „Aleknų ūkis“ šią vasarą pradėjo su 7 eurų už kilogramą kaina, tačiau dabar kaina siekia 6 eurus. Prieš metus kilogramas uogų taip pat kainavo 6 eurus.
„Mūsų uogos yra pakankamai didelės, jos užaugintos tikrai ekologiškai, be jokių papildomų tręšimų“, – teigė ūkio atstovė.
Šakių rajone ūkininkaujanti A.Dailidienė tikino, kad iš norinčiųjų prisiskinti juodųjų serbentų prašoma tiek pat, kiek praėjusiais metais – po 0,50 eurų už kilogramą, braškių kainos varijuoja nuo 0,50 iki 1,2 euro – priklauso nuo jų dydžio ir veislės.
Tuo metu P.Basalykas nurodė, kad kilogramą šilauogių galima prisiskinti už 4 eurus.
Uogų augintojų neaplenkia darbuotojų trūkumas
Uogas auginančių ūkininkų irgi neaplenkia visoje Lietuvoje aktuali problema dėl darbuotojų trūkumo. V.Juodsnukis sakė, kad kaimuose surasti darbo jėgos labai sunku.
„Jeigu kokį vieną kitą iš miesto atsivežame, tai gelbsti. Šiaip kaimuose nėra kam dirbti“, – skundėsi ūkininkas.
Šakių rajono ūkininkė A.Dailidienė sakė, kad jos ūkyje daug darbuotojų nereikia, nes beveik viskas yra palikta skintis lankytojams. Tačiau ji pripažino, kad ši problema jai žinoma.
„Pas mane reikia labai nedaug darbuotojų, užtenka dviejų trijų žmonių, tad trūkumo kaip ir nepajaučiau. Bet jeigu reikėtų darbuotojų, tai taip, jaustųsi stiprus trūkumas“, – sutiko moteris.
