Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis sakė, kad nuo 2020 m. kovo vidurio sustabdžius viešųjų maitinimo įstaigų veiklą, didieji prekiniai ūkiai pajuto didžiausią poveikį ir gamybos nuostolius.
„Į Lietuvos rinką kasdien būdavo patiekiama po 400 tonų paukštienos. Panaši situacija susiklostė ir Lenkijoje, didžiausioje paukštienos gamintojoje Europoje. Lenkijos gamintojai pradėjo pardavinėti ir į Lietuvos rinką, dėl ko krito kainos, kai kuriuose sektoriuose 40-50 proc. Pašarų kainos sukilo 40 proc., jos smogė sektoriui antrą kartą. Vien dėl nukritusios eksporto kainos skaičiuojame, kad kas mėnesį turime po 1 mln. eurų nuostolį, dėl vidaus kainų kritimo – dar vieną milijoną. Šiandien yra 5 sektoriaus įmonės, kurios nutraukė savo veiklą, dar 8 įmonių apyvarta sumažėjo daugiau nei 30 proc.“, – sakė jis.
V.Tėvelis pabrėžė, kad paukščių auginimas yra tarsi konvejerinė gamyba, kurią sustabžius, pratęsti jos tokiais pačiais tempais neįmanoma – pradedant auginti viščiukus, užauginti paukščiai paskerdžiami ir parduodami, siekiant padaryti vietos naujiems.
Asociacija skaičiuoja, kad lapkričio ir gruodžio mėnesiais paukštienos gamyba sumažėjo 20 proc., šių metų pradžios kritimas gali siekti ir 40 proc. V.Tėvelio teigimu, būtina parama, vertinant šiandienos situaciją, turėtų siekti bent 15 mln. eurų.
Viena parduota kiaulė atneša nuo 10 iki 45 eurų nuostolį
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas priminė, kad kiaulininkystės sektorius aprūpina kiauliena 50 proc. Lietuvos rinkos, tiesiogiai įdarbina 1,5 tūkst. žmonių.
„Su paukštininkystės sektoriumi mes panašūs tuo, kad esame grūdų konversijos į mėsą ir kiaušinius sektorius. Sudarome 15,5 proc. žemės ūkio rinkos ir nesame nereikšmingas sektorius. Per metus pagaminame produkcijos už maždaug 365 mln. eurų“, – teigė A.Baravykas.
Jo teigimu, kiaulininkystės situacija Lietuvoje per pandemiją itin suprastėjo dėl išorinių rinkų poveikio – Azijos šalys pradėjo masiškai supirkinėti grūdus ir sukėlė pašarų kainas, kurie sudaro apie 70 proc. kiaulienos gamybos kaštų.
Dėl sumažėjusios paklausos krito ir kiaulienos kaina, todėl dabar kiekviena parduota kiaulė apie neša nuo 10 iki 45 eurų nuostolį. Tačiau stabdyti produkcijos neketinama, kadangi tokiu atveju būtų sunku vėl grįžti į tas pačias apimtis – kiaulienos gamybos ciklas užima apie 300 dienų.
Jis piktinosi, kad Lietuvos valdžia apie paramą šiems sektoriams nekalba, kai Austrija savo kiaulininkystės sektoriaus gelbėjimui skyrė 40 mln. eurų, Latvija – 14 mln. eurų. „Jei taip klostysis ir toliau, paukštininkystės ir kiaulininkystės Lietuvoje gali ir nelikti“, – teigė jis.
Gamintojai rodo pirštu į sumokėtus mokesčius ir gautą paramą
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas kalbėjo, kad kai kurios kitos žemės ūkio šakos gauna daugiau pagalbos iš valstybės, nors generuoja abejotiną grąžą. Jis ne kartą paminėjo ekologinio ūkininkavimo sektorių, kuris pernai gavo 42 mln. eurų, tačiau pridėtinės vertės, anot vadovo, praktiškai nekuria.
„Valstybė pernai išdalino 300 mln. eurų žemės ūkiui, bet man tai neatrodo ūkiškas požiūris. Nenoriu sumenkinti kitų ūkio šakų ir nesakau, kad reikia atimti iš jų ir duoti mums, bet valstybė turėtų skirti pinigų – mes neprašome, kad kompensuotų visus nuostolius, verslas prisiima dalį jų“, – teigė vadovas.
Žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves Group“ vadovas Jonas Jagminas, teigė, kad jo vadovaujami ūkiai stovi tušti, nes nuo rudens supirkėjai neturi galimybių supirkti paukštienos.
„Padėtis susidarė tikrai dramatiška, grūdų kainų išaugimas iškreips visą maisto rinką, o pasekmes pajusime labai greitai. Mes suskaičiavome mūsų kooperatyvo sumokamus mokesčius – jie siekė 2,6 mln. eurų per metus. Toliau delsti negalima, nes sektorius, kuris tvarkingai mokėjo mokesčius, atsidūrė ant bedugnės krašto. Reikia priimti skubius sprendimus, neatidėliojant nei vienai dienai“, – ragino jis.
Paskutinius trejus metus kooperatyvas augino po 22-24 tūkst. tonų paukštienos.
Svarstoma apie veiklos nutraukimą
D.Gudačiauskas pabrėžė, kad negavus paramos, spalio mėnesį „KG group“ priklausantys paukštynai turėjo atsisakyti dalies ūkininkų, iš kurių perka paukštieną, paslaugų. Taip pat 50 proc. sumažinti paukštienos apdirbimo pajėgumai. Įmonėse „Kaišiadorių paukštynas“ ir „Vilniaus paukštynas“ su dukterinėmis įmonėmis dirba 2300 žmonių.
Grupės įmonės užima 37 proc. lietuviškos rinkos dalį, didžiausią dalį turi Lenkijos eksportuotojai – 45 proc.
Kiaulininkystės sektoriuje dirba apie 1500 žmonių, papildomai apie 6000 žmonių įdarbinama susijusiuose segmentuose – tiekime, perdirbime, prekyboje ir kitose veiklose.
A.Baravykas teigė, kad kiaulininkystės ūkiai dabar svarsto ar nutraukti paršavedžių sėklinimą, kadangi nežino ar šią mėsą pavyks parduoti ateityje.
„Jei ūkiai tai nutrauks, po 10 mėnesių nebeužaugins bekonų. Toks apsisprendimas realiai reiškia viso gamybos ciklo nutraukimą ir pasitraukimą iš gamybos. Fermos vienu mygtuku neįmanoma ,,išjungti" ar ,,įjungti". Jei pagalbos nesulauksime, teks trauktis“, – teigė jis.
Baiminasi dėl ekonominių ir socialinių pasekmių regionams
Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus teigė neslepiantis, kad situacija dėl regione veikiančio paukštininkystės verslo labai neramina.
„Kaišiadorių paukštynas“ yra didžiausias rajone veikiantis darbdavys, kuriame dirba 760 darbuotojų. Čia veikia ir ŽŪB „Nematekas“, ir UAB „Rumšiškių paukštynas“, taip pat paukščių augintojai ir ūkininkai. Galimas šio sektoriaus žlugimas sukeltų dideles neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes visame rajone. Kalbame apie tūkstančius bedarbių ir padidėjusias valstybės išlaidas socialinėje srityje, negautas valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamas“, – pranešime spaudai cituojamas meras.
Jam antrina ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst. Vilniaus rajono savivaldybė taip pat skaičiuoja galimą žalą visam regionui, jei užsidarytų šiame rajone veikiantis „Vilniaus paukštynas“.
„AB „Vilniaus paukštynas“ yra vienas didžiausių darbdavių Vilniaus rajone. Pernai mūsų žmonėms išmokėjo apie 12 mln. eurų. Už to yra tūkstančiai šeimų, kurios vieną dieną gali likti be pajamų. Suprantame, kokios galėtų būti pasekmės. Tai būtų labai didelė našta visai mūsų Vyriausybei“, – situaciją komentavo M. Rekst.
Seimo komitetas pripažino, jog situacija nepriimtina
Sudėtingą padėtį praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pripažino ir valdžios atstovai. Tiesa, norimų atsakymų verslas neišgirdo.
„Atėję mes neradome jokių asignavimų, kad būtų galima skirti pinigus pagalbai“, – pažymėjo žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius. Jis tikino, kad kreipėsi į Ekonomikos ir Finansų ministerijas, tačiau teigiamo atsakymo dėl paramos negavo. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovų, ji pasiryžusi greitai reaguoti į problemas, tačiau kol kas nėra pinigų iš nacionalinio biudžeto.
Komitete priimtas sprendimas kreipiantis į Vyriausybę, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas pareikšti, kad mėsos augintojų ir perdirbėjų sektorius turėtų būti prilyginamas ir vertinamas kaip lygiavertis kitiems verslams. Todėl teikiant paramą nukentėjusiems dėl pandemijos neturėtų būti ignoruojamas ir žemės ūkio sektoriuje veikiantys mėsos pramonės subjektai.
Kitas pasiūlymas – įpareigoti ŽŪM atlikti analizę ir organizuoti paramą ir trečiasis pasiūlymas – kreiptis į LR Vyriausybę dėl tokios paramos. Numatyta įpareigoti Vyriausybę pateikti atsakymus iki kovo 1 d.
