Jei dažnai naudojatės pavežėjų paslaugomis Vilniuje, pastarosiomis savaitėmis galėjote pastebėti, kad laukti automobilio tenka kur kas ilgiau, o vakarais, ypač savaitgalio, gali ir išvis nepavykti išsikviesti vairuotojo. Šios dilemos – pavyks ar nepavyks rasti laisvą automobilį vilniečiams nereikėjo spręsti jau daugiau kaip metus.
Keleivių vežimo paslaugas teikiančios įmonės patvirtina, kad klientų skaičius pastarąjį mėnesį gerokai išaugo.
„Laisvėjant karantinui jau kurį laiką stebime augantį pavežėjimo paslaugų poreikį, o praėjusį mėnesį galime drąsiai vadinti rekordiniu, nes „Bolt“ pavežėjimo platforma ne tik pasiekė, bet ir viršijo priešpandeminį kelionių lygį.
Gegužę kelionių skaičius šalyje buvo didžiausias nuo praėjusių metų pradžios. O šis mėnuo tapo antru intensyviausiu nuo „Bolt“ veiklos pradžios Lietuvoje“, – 15min komentavo „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Gegužę kelionių skaičius šalyje buvo didžiausias nuo praėjusių metų pradžios. O šis mėnuo tapo antru intensyviausiu nuo „Bolt“ veiklos pradžios Lietuvoje.
Nuo šių metų sausio kelionių su „Bolt“ išaugo 40 proc., o nuo balandžio mėnesio užsakymų srautas buvo 10 proc. didesnis.
„e.Taksi“ platformos, kurioje galima pasirinkti važiuoti tiek su taksi vairuotojais, tiek pavežėjais, rinkodaros vadovė Eglė Norkaitienė taip pat pastebi, kad gegužę pradėjo augti užsakymų skaičius – Vilniuje gegužės mėnesį, palyginus su balandžiu, iškvietimų skaičius šoktelėjo per 30 proc., augimas stebimas ir kituose miestuose.
„Tai susiję su karantino atlaisvėjimu, į biurus grįžtančiais darbuotojais, atsidariusiomis kavinėmis ir prasidėjusiu aktyvesniu kultūriniu gyvenimu, gerėjančiais orais“, – 15min vardijo E.Norkaitienė.
„Pavyzdžiui, pandemijos metu, kai galiojo griežtesni suvaržymai, žmonėms mūsų paslauga buvo labiau reikalinga darbo dienomis, o savaitgaliais, vakarais savo vairuotojams negalėjome pasiūlyti daug užsakymų, tačiau jau dabar matome, kad savaitgaliais žmonės pradėjo važinėti, aktyvesnis judėjimas jau vyksta ir vakarais, ko anksčiau nebuvo“, – kalbėjo „eTaksi“ atstovė.
Savaitgaliais žmonės pradėjo važinėti, aktyvesnis judėjimas jau vyksta ir vakarais, ko anksčiau nebuvo.
Tiesa, ji pridūrė, kad priešpandeminio lygio pasiekti dar nepavyko.
Išaugusį klientų skaičių stebi ir taksi, tačiau ne tolį didelį, kaip pavežėjai. Taksi įmonės „A2B“ vadovas Tomas Peleckas 15min tvirtino, kad nors tam tikras atsigavimas ir jaučiamas, priešpandeminio lygio dar nepavyko pasiekti.
„Kol kas viešbučiai tušti, skrydžių ne per daugiausiai. Į priešpandeminį lygį dar negrįžo rinka, bet jei vakcinacijos procesai, kaip planuojama, tęsis, tai rudenį grįš“, – prognozuoja T.Peleckas.
A.Pacevičius taip pat mano, kad rudenį pavežėjimo paslaugų poreikis dar labiau augs ir pasieks iki šiol neregėtas aukštumas, nes kasmet didžiausi keliaujančiųjų srautai stebimi būtent šaltuoju metų laiku.
Laukti tenka ilgiau
Tačiau, panašu, kad susidoroti su išaugusiu klientų skaičiumi pavežėjimo įmonės nėra gerai pasiruošusios.
Ne vienas skaitytojas su 15min dalijosi savo istorijomis, kad jei anksčiau automobilis atvykdavo per kelias minutes, dabar kviečiant automobilį per pavežėjimo platformas „Bolt“ ar „Uber“ neretai tenka laukti 15–20 minučių – ir net ne piko metu. O vakarais, ypač savaitgalių, išsikviesti automobilį pavyksta ne visuomet.
Įmonės tvirtina, kad automobilio laukimo laikas priklauso nuo dirbančių vairuotojų ir užsakymų skaičiaus, todėl jei vienu metu yra didžiulė paklausa, o dirbančių vairuotojų mažiau – tuomet gali tekti ir palaukti.
„Tai stebime dažniausiai piko metu, tačiau būna ir netikėtų situacijų. Pavyzdžiui, po šių metų „Eurovizijos“ finalo sulaukėme didesnio užsakymų antplūdžio nei per Naujuosius metus", – pasakojo E.Norkaitienė.
„Bolt“ vadovas A.Pacevičius tvirtina, kad atvejai, kai užsakymai yra nepatenkinami – itin reti, o vidutinis laukimo laikas gegužę ilgėjo nedaug – gegužę buvo apie 4,6 min., o balandį – apie 4,3 min.
„Verta pažymėti, kad gyventojams pradėjus vėl aktyviai judėti, ilgiausiai laukti pavėžėjo gali tekti naktį nuo 1 val. iki 4 val. nakties. Ir tai jau nebėra savaitgalių tendencija – tokį intensyvų gyventojų mobilumą naktimis stebime kasdien“, – sakė A.Pacevičius.
Pastebi išaugusias kainas
Be pailgėjusio laukimo laiko, vilniečiai atkreipė dėmesį ir į išaugusias kainas. Klientai taip pat pastebi kainų šuolius – pavyzdžiui, vykstant skirtingomis valandomis kaina tuo pačiu maršrutu gali gerokai skirtis.
Viena skaitytoja 15min pasakojo, kad pirmadienį dieną jai kelionė iš centro į Saltoniškių gatvę per „Bolt“ programėlę kainavo 4,9 euro ir tai buvo brangiausia jos sumokėta suma, nes anksčiau kelionė atsieidavo 2,7 euro.
Kitas skaitytojas, šeštadienio naktį iš centro važiavęs į Žvėryną, tvirtina, kad „Bolt“ programėlėje išvydo dar neregėtą kainos pasiūlymą – 6 eurus. Per „eTaksi“ programėlę, kur galima išsikviesti tiek taksi, tiek pavežėjus, sumokėjo perpus pigiau – 3 eurus.
Klientų pasipiktinimų dėl išaugusių kainų galima pamatyti ir „Bolt“ paskyrose socialiniuose tinkluose.
„Su savo kainų politika greitai klientų nebeturėsit. Kai kaina už pastovų maršrutą iš 4.30 eurų pavirsta į 9.10 eurų, tai sėkmės jums“, – rašė vienas klientas.
O A.Pacevičius teigia, kad įmonė bazinių įkainių didinti neketina, o kainos kinta atsižvelgiant į automobilių poreikį.
„Kelionių su „Bolt“ pavežėjais kaina yra dinaminė, tad kinta dėl realiu laiku vietovėje esančių pavežėjų bei kviečiančiųjų skaičiaus. Todėl iškvietimų skaičiams rekordiškai išaugus, dalis kelionių gali atsieiti kiek brangiau, nei įprasta. Vidutiniškai „Bolt“ kelionių įkainiai gegužę, lyginant su balandžiu, išaugo tiek pat, kiek per mėnesį augo paklausa – apie 10 proc.“, – pakomentavo vadovas.
Tad, ar kaina kyla, nes trūksta vairuotojų? Į 15min klausimą, ar jaučiamas vairuotojų trūkumas, A.Pacevičius neatsakė, tačiau tvirtino, kad intensyviai kviečia prie „Bolt“ prisijungti naujus pavežėjus, juos skatindami ir specialiomis premijomis bei dovanomis.
„Be to, pastebime, kad pandeminei situacijai Lietuvoje sparčiai gerėjant, vežti keleivius su „Bolt“ programėle vėl ima vairuotojai, kurie dėl rizikos užsikrėsti koronavirusu kurį laiką šią veiklą buvo sustabdę“, – tikino A.Pacevičius.
„e.Taksi“ rinkodaro vadovė tvirtino, kad kainų per pandemija įmonė nedidino – neplanuoja kelti ir dabar.
Tą patį sakė ir „A2B“ vadovas T.Peleckas, tačiau jis neatmetė galimybės, kad kainos gali kilti rudenį.
Neatmesčiau varianto, kad kainos rudenį gali koreguotis.
„Kainos išliko ikipandeminio lygio. Ar galėtų įvykti ateityje? Manau, kad taip, nes kaštai auga – ir degalų kaina paskutinę savaitę pakankamai padidėjo, ir nauji automobiliai pabrango 7–10 proc., ir darbo užmokestis auga, ir nuostoliai, kurie atsirado dėl pandemijos turi būti amortizuoti ateities laikotarpiu, nes buvome pasinaudoję mokesčių atidėjimais. Neatmesčiau varianto, kad kainos rudenį gali koreguotis“, – sakė T.Peleckas.
Žlugusio taksi verslo pasekmė?
Taksi verslo asociacijos vadovas Arūnas Kaminskas 15min tvirtino, kad pavežėjų kainos kyla dėl to, kad išstumę iš rinkos taksi įmones, pavežėjai nebejaučia konkurencijos.
„Nebeliko taksi, nebeliko su kuo konkuruoti. Iš pradžių įmonės dotavo, nes šitos paslaugos kainos yra ypač žemos, sunku įsivaizduoti, kaip galima išsilaikyti“, – mano A.Kaminskas.
Pasak jo, prieš penkerius metus Vilniuje veikė 6 stambesnės taksi įmonės, o dabar liko tik viena – „A2B“.
Tiesa, šios įmonės vadovas T.Peleckas pataiso, kad žlugo ne visi rinkos dalyviai – didžioji dalis taksi bendrovių tiesiog pasuko į pavežėjų rinką, kuri yra mažiau reguliuojama. Įmonės darbuotojus įpareigojo išsiimti individualios veiklos pažymą ir pradėjo jiems nuomoti automobilius, kaip fiziniams asmenims.
„Kaštai susitaupo dėl mokesčių ir šiaip administracinė našta mažesnė ar jos beveik nėra – nereikia licencijų, taksometrų, metrologinių patikrų, draudimo kaina mažesnė“, – vadijo T.Peleckas.
Jis pridūrė, kad jo įmonė liko taksi versle, nes nuo pat veiklos pradžios orientavosi į premium segmentą, keleivius veža naujais automobiliais.
„Teikiame taksi paslaugas, kurios aprašytos sąvokų vadovėliuose, ir manome, kad bet kuriuo atveju apeidinėjimas įstatymų yra trumparegiškas veiksmas“, – mano taksi įmonės vadovas.
A.Kaminskas apibendrina, kad taksi verslas gali atsigauti, jei pavežėjų ir taksi įmonių sąlygos ir kontrolė bus suvienodinta.
