Pirmadienį 180 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ turintis visuomenininkas Olegas Šurajevas paviešino įmones, kurios vykdo arba šiais metais vykdė prekybą su Rusija.
Jo teigimu, netyčia įsigijęs brangią prenumeratos paslaugą iš informacinio prekybos duomenų portalo importgenius.com , jis nutarė pasidalinti eksporto iš Lietuvos į Rusiją skaičiais su auditorija ir visuomene.
Paviešinti dokumentai apima 2024 m. sausio 26–31 d. eksporto iš Lietuvos į Rusiją duomenis.
„Paėmiau 2024 sausio mėnesio duomenis, tai maždaug 3/4 dienų visas muitinės deklaracijas, kur prekės arba 1) lietuviškos kilmės, tokios kaip šampanas „Bosca“, arba 2) prekės „Dolce&Gabana“, kurias veža tokios įmonės kaip UAB „Rytų projektai“, kurių verslas yra importas/eksportas į Rusiją ar apeiti važiavimą, kad iš šono atrodytų gerai. Kartais negali žinoti, ar brendai patys užsisako tokias kontoras-vežėjus, kad nesiteptų rankų, ar įmonės gauna prašymų iš rusų ir uoliai juos pildo“, – feisbuko įraše nurodė jis.
Dalis įmonių, eksporto nevykdžiusių tomis konkrečiomis dienomis, į sąrašus nepateko. Yra tikimybė, kad dalis įmonių nuo sausio šią veiklą galėjo nutraukti, taip pat keletas jų, rekvizitai.lt duomenimis, šiandien yra apskritai išregistruotos.
Nepaisant jau keturiolikos Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketų, kurie gerokai apribojo prekybą su Rusija, nemažos dalies prekių eksportas nėra uždraustas.
Tą savo įraše paminėjo ir pats O.Šurajevas: „Tai nėra nusikaltimas, o sąžinės reikalas. Įmonės gali neprekiauti su Rusija ir neteikti logistikos paslaugų, plius neteikti savo lietuviškos produkcijos, bet pinigai yra pinigai <...>. Nedirbkit su Rusija, Rusija žudo žmones. Linkėjimai iš Kyjivo“, – feisbuke rašė jis.
Vežtos įvairios prekės: nuo aviečių iki variklių
Kaip minėta, O.Šurajevo paviešinti duomenys apima paskutines 2024 m. sausio pabaigos dienas.
Sąraše – daugybė logistikos, sandėliavimo, muitinės ir susijusias paslaugas teikiančių įmonių, padėjusių gabenti prekes – tarp jų, tokie žinomi, kaip „Vlantana“ ar Vilniaus Transimeksa“. Tarp kitų įmonių – UAB „Rytų projektai“, „LT Logic“, „Didneriai“, „Continexus“, „Nunner Logistics“, „Logistikos centras“, „Cust LT“, „Daivilva Baltic“, „Transit-LT“, „Vingės terminalas“, „Argo LT“, „Easting air & Ocean“, „Victoria Lux“, „Stalker Group“, „Premuita“, „Imprekas“, „Doganas“, „Vingės Transsphere Logistika“, „Gevara“, „Vingama“, „Mėlynšilis“, „Arkama“, „Spectrum Logistika“, „Rivilogistics“, „IT logistika“, „Grens cargo“, „Lavisos LEZ terminalas“, „Aviacijos paslaugų centras“, „Ultus logistics“, „Autoverslo logistika“, „Velesas“, „Alpi Baltika“, „Tranzito paslaugų centras“, „Frega“, „Premier Service“, „Logiset“, „DLG Logistikos centras“, „Sibling“, ir kitos, „Akleta“, „Dialog.lt“, „Santex LT“, „JML GROUP“, „Nm transportas“, „Vilniaus ekspedicija“, „Trans solutions“, „Axis transport“, „Transitnetbaltic“, „Twb logistics“, „Mitransa logistika“, „Velum maris“, „Junitra“, „Cargokodas“, „Bnb services“, „Kargautas“, „Deklarantas“, „Albigreta“, „Daineda“, „Logispace“, „Mtl group“, „Elfanta“, „Septusa“, „Geotest“ ir dalis kitų.
Tarp eksportuotų prekių – įvairiausia produkcija, pavyzdžiui, naudoti „Volkswagen“ ir kitų automobilių varikliai, avietės, drabužiai, avokadai, sirupai, actas, alkoholiniai gėrimai, indaplovės ir kita buitinė technika.
Pasidalintuose dokumentuose nurodoma, kad 2024 m. sausio pabaigoje į Rusiją bent vieną prekę eksportavo šios gamyba ir prekyba užsiimančios įmonės: „LT Biotech“ (medicininė įranga), „Lavisos koncernas“ (sirupai, gliukozė), „Moguntia Baltija“ (maisto priedai pramonei), „Boslita ir Ko“ (gėrimai), „Litbana“ (vaisiai ir uogos), „Daviva“ (automobilių dalys), „Old Baltic Recipes“ (alkoholiniai gėrimai), „AB medical“ (Medicinos įranga), „Baltijos langų technika“ (langai ir dalys jiems), „Baltic Fresh Fruit“ (vaisiai), „Augma“ (vaisiai ir daržovės), „Drobė textil“ (tekstilė), „Clover plus“ (drabužiai), „Consisto“ (gėlės ir dekoratyviniai augalai), „Ekotech“ (automobilių dalys), „Profline“ (chemijos pramonė), „Alkajas“ (buitinė chemija), „Eligura“ (chemija), „Ase.Lt“ (kondicionieriai), „Polivektris“ (plastiko gaminiai), „Anexo“ (maisto prieskoniai), „Getuva“ (maisto produktai), „Nerginta“ (profesionali restoranų virtuvės įranga), „Kosmopakas“ (pakavimo produkcija), „Eseka“ (žemės ūkio produkcija), „Tradefaktorius“ (buitinė technika).
Dalis į sausio mėnesio eksporto sąrašą patekusių įmonių veiklos šiandien nebevykdo – tarp jų ir jau minėta MB „Anatolė“.
Įmonių atstovai – nekalbūs
15min pamėginus susisiekti su kai kuriomis sąraše minimomis įmonėmis, ne visų atstovai norėjo komentuoti savo prekybą su Rusija.
O.Šurajevo įraše paminėtos vaisiais prekiaujančios įmonės „Baltic Fresh Fruit“ vadovas Elegijus Jankauskas buvo kalbiausias. Ši įmonė į Rusiją sausio mėnesį vežė avokadus, imbierą, riešutus, mandarinus ir kitus produktus.
Verslininkas 15min patvirtino, kad jo įmonė eksportuoja į Rusiją, be to, sakė skaitęs O.Šurajevo įrašą feisbuke. Jame leidžiama suprasti, kad abu vyrai bendravo telefonu, o E.Jankauskas O.Šurajevui nurodęs, kad eksporto kiekius mažina.
„Taip, mes eksportuojame į Rusiją – vykdome savo įsipareigojimus, kurie sudaryti žymiai seniau. Noriu paminėti, kad kai skambino ponas Šurajevas, aš jam buvau minėjęs faktą, kad 2014 m. mes ėjome tuo keliu, kad palaipsniui nutraukinėtume santykius su Rusija ir Baltarusija. Jeigu jūs pasižiūrėsite 2012–2014 m., apie 70 proc. ir daugiau buvo eksportuojama. Normaliai, aiškiai pasikalbėta, bet iš to neteisingos interpretacijos pateiktos“, – kalbėdamas su 15min kalbėjo E.Jankauskas.
Anot jo, dabar „Baltic Fresh Fruit“ eksporto dalis Rusijos rinkoje sudaro 15 proc.
Verslininkas teigė, kad nuo 2022 m. vasario 24 prasidėjusios Rusijos invazijos Ukrainoje, jo bendrovė nesudarė „nei vieno kontrakto“ su Rusijos importuotojais.
„Tikiuosi, kad už metų ten nebeliks išvis nieko“, – sakė E.Jankauskas. Pažymėjus, kad pasirašyti kontraktai veikiausiai turi datas ir paprašius patikslinti, ar po metų eksporto į Rusiją nebeliks, verslininkas nurodė, jog „gali būti“, vėliau pakartojo, kad visos sutartys kitų metų liepą bus pasibaigusios.
E.Jankauskas yra įmonės „Mangų mangas“ akcininkas, jam priklauso apie trečdalis jos akcijų, dar apie trečdalis – jo verslo partneriui Rimgaudui Paulikui.
Nors „Mangų mangas“ bendrovės pavadinimo O.Šurajevo pateiktuose eksporto į Rusiją duomenyse nėra, visuomenininkas savo įraše paminėjo ir šią įmonę. „Tai žinutė influenceriams, kurie mėgsta reklamuoti gražius vaisius į namus – atsargiai“, – nurodė jis.
„Mangų mangas“ direktorius Mantas Kydikas socialiniame tinkle „Facebook“ vėliau pasidalino įrašu apie savo situacijos traktavimą.
„Mūsų bendraakcininkiai suklydo ir pelnytai už tai atsiimsime. Tačiau, tie trisdešimt nuostabių žmonių, kurie kiekvieną savaitę Jus sutikdavo gėrybių dalybose ir atiduodavo visą save neturi nieko bendro su akcininkų padaryta klaida. Labai prašau išlaikyti Jiems pagarbą, nes jie Jums tikrai atidavė savo širdis <...> UAB „Mangų mangas“ turi ir dar du akcininkus. Jie valdo įmonę UAB „Baltic Fresh Fruit“. Nors žinau, jog abu palaiko Ukrainą, skyrė paramą, tik pati UAB „Baltic Fresh Fruit“ gali atsakyti, kodėl nebuvo nutraukti prekybiniai ryšiai su ruskiais“, – rašyta „Mangų Mangas“ feisbuko paskyroje M.Kydiko vardu. Jam priklauso likęs trečdalis bendrovės akcijų.
Kitų 15min kalbintų įmonių atstovai buvo gana nekalbūs.
Įmonės „Boslita ir KO“, kuri į Rusiją eksportavo įvairius alkoholinius gėrimus, bendruoju telefonu atsiliepęs neprisistatęs atstovas beveik nieko nekomentavo, tik nurodė, kad „Šurajevas mums ne draugas“. Į vėliau nusiųstą rašytinę užklausą dėl prekybos su Rusija įmonė taip pat neatsakė.
Maisto pramonės priedus gaminančios įmonės „Moguntia Baltija“, su kurios atstovais, O.Šurajevo teigimu, jam pavyko pasikalbėti telefonu, su 15min plačiai nebendravo.
„Nėra ką ten komentuoti. Kaip kas parašė, kada ten rašė – daug kas ką rašo“, – nurodė moteris, 15min prisistačiusi kaip bendrovės vadovo Vilimo Minkausko pavaduotoja. Atkreiptinas dėmesys, kad oficialiame bendrovės tinklalapyje galima matyti Ukrainos vėliavas.
Į vėliau nusiųstą rašytinę užklausą „Moguntia Baltija“ atstovai atsakė trumpai.
„Įmonėje buvo priimtas sprendimas nutraukti bet kokius santykius su Rusija ir jau kuris laikas jokios komercinės veiklos nevykdome“, – nurodoma atsakyme.
Mažosios bendrijos (MB) „Tradefaktorius“ vardas paviešintuose dokumentuose paminėtas ne kartą. Šios mažosios bendrijos veikla yra buitinės technikos eksportas – pavyzdžiui, sausio 29 d. jie eksportavo į Rusiją indaploves „Bosch“.
Įdomu, jog 2022 m. įmonė patyrė didelį pajamų šuolį – nuo 5,44 mln. iki 14,76 mln. eurų (1,12 mln. eurų pelno).
Nei į skambučius, nei į vėliau siųstą laišką su klausimais apie įmonės eksportą į Rusiją įmonės vadovė Eglė Karaliūtė neatsakė.
Įmonės „AB Medical“ nurodytu oficialiu telefonu atstovas patvirtino esantis bendrovės vadovas Miroslavas Butovičius, tačiau išgirdęs klausimą „teigė, kad su Rusija neprekiauja“. Pažymėjus, kad duomenys yra sausio mėnesio ir paklaustas, ar prekyba tęsiasi iki šiol, nurodė, kad neprivalo ir nenori komentuoti.
Rusija – šešta eksporto partnerė, didžiausią dalį sudaro reeksportas
2023 m. Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (10,8 proc. nuo viso eksporto) ir Lenkiją (9,3 proc.). Rusija pernai buvo 6-a pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė (5,4 proc.) – praėjusiais metais eksportuota prekių už 2,14 mlrd. eurų.
Beveik 96 proc. prekių srauto iš Lietuvos į Rusiją sudarė reeksportas. Pažymėtina, kad bendras eksporto į Rusiją srautas, palyginti su 2022 metais, pernai buvo penktadaliu mažesnis
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, agresorei buvo pritaikyta jau keturiolika sankcijų paketų Jie apima ne tik prekybą, tačiau ir įvairius sektorius – finansus, transportą, yra taikomos konkretiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad 14-uoju sankcijų Rusijai paketu buvo nustatytas helio importo draudimas, tokių būdu užkertant galimybę vystytis ateities ES priklausomybėms nuo Rusijos helio dujų srityje.
Europos Taryba į subjektų, tiesiogiai remiančių Rusijos karinį ir pramoninį kompleksą jos agresijos kare prieš Ukrainą, sąrašą birželį įtraukė dar 61 subjektą. Šiems subjektams draudžiama tiekti dvejopo naudojimo ir aukštųjų technologijų prekes. Kai kurie iš šių 61 subjekto priklauso trečiosioms šalims, pavyzdžiui, Jungtiniams Arabų Emyratams, Turkijai, Indijai, Kazachstanui, Kirgizijai, Honkongui, kurių subjektai padeda apeiti Rusijai taikomus prekybos apribojimus, arba dalyvauja kuriant, gaminant ir tiekiant Rusijos kariniam ir pramoniniam kompleksui skirtus komponentus.
Taip pat išplečiamas prekių, kuriomis prisidedama prie Rusijos karinio ir technologinio tobulinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros, sąrašas, įtraukiant prekes, kurias Rusija naudojo agresijos kare prieš Ukrainą, ir prekes, kuriomis prisidedama prie jos karinių sistemų kūrimo ar gamybos, įskaitant tam tikras stakles ir visureiges transporto priemones. Taip pat nustatyti tolesni ribojimai prekėms, kurios visų pirma galėtų prisidėti prie Rusijos pramonės pajėgumų stiprinimo, pavyzdžiui, cheminių medžiagų, įskaitant mangano rūdą ir retųjų žemių junginius, plastiką, žemės kasimo mašinų, monitorių ir elektros įrangos, rašoma URM portale.
