Pagrindinis „Paysera“ akcininkas Kostas Noreika patikino, kad naujas specializuotas bankas veiktų kaip dukterinė „Payseros“ įmonė.
„Mes, besiruošiant vertybinių popierių platinimui, nusprendėme galų gale paviešinti artimiausius produktų vystymo planus. (…) Planuotume po VP platinimo prašyti per Lietuvos banką Europos centrinio banko licencijos dėl specializuoto banko“, – susitikime su žiniasklaida sakė K.Noreika.
Tai ne pirmas kartas, kai bendrovė pranešė apie planus tapti banku – apie siekį gauti licenciją buvo kalbama dar 2017 m.
Pasak K.Noreikos, bankinė licencija įmonei reikalinga „norint užmegzti normalius korespondentinius santykius su užsienio bankais“, tai reikalinga sąskaitų atidarymui ir pavedimams vietinėmis valiutomis. O antra priežastis – norima klientams pasiūlyti pilną paslaugų krepšelį, kuris įprastas bankuose.
„Kreditavimas, lizingavimas, smulkūs kreditai, kuriais naudojasi nemaža dalis bankų klientų, galėtų atsirasti ir mūsų paslaugų krepšelyje“, – aiškina K.Noreika.
Jis teigia, kad dabar įmonė galėtų skolinti tik iš nuosavų pinigų, „kurių nėra tiek daug“, o bankinė licencija leistų rinkti indėlius ir skolintis vadovaujantis taisyklėmis.
„Tai bus kaip dukterinė įmonė, tai nebus mūsų dabartinės įmonės konvertavimas į banką – dėl to, kad konvertavus į banką negalėtume daryti tokių skubių ir pigių pervedimų, kokius darome dabar“, – sakė K.Noreika.
Bankui nori pritraukti bent milijoną
„Paysera“ planuoja platinti naujus kriptografinius turto vienetus, dar vadinamus žetonais („token“) – vertybinių popierių požymių turinčių žetonų platinimas (angl. security token offering, STO) bus organizuojamas per „Desico“ platformą. Investuotojams šie žetonai būtų siūlomi nuo balandžio 30 d. iki gegužės 21 d.
K.Noreika sakė, kad bus siekiama pritraukti 2,5 mln. eurų, minimali investicija – 100 žetonų, kurių kaina – po eurą.
„Pirminis ir pagrindinis tikslas – pritraukti žmones, kurie nori padėti. O norės padėti tie, kurie suinteresuoti mūsų veikla, kurie galės parekomenduoti bankininką sudaryti partnerystės kontraktą, kurie galės atvesti naujų klientų“, – kalbėjo K.Noreika.
Anot jo, naujus žetonus galės pirkti tik privatūs asmenys, pradžioje planuota apriboti ir maksimalią investicijos sumą, tačiau galiausiai nuspręsta leisti investuoti visiems, tačiau jei bendra suma viršys 2,5 mln. eurų, dalis investicijų stambiausiems pirkėjams bus grąžinta.
K.Noreika pažymėjo, kad jei STO metu nebus pritrauktas bent milijonas eurų, platinimas bus atšauktas. 1 mln. eurų reikia įnešti į banko kapitalą, kuris gulės nenaudojamas, kol bus siekiama licencijos.
Taip pat jis patikino, kad bendrovei esamų pinigų netrūksta, vien per pirmą ketvirtį „Paysera“ uždirbo 620 tūkst. eurų pelną.
Vis tik nieko išradingo investuotojai negaus – žetonams platinti bus naudojama „Ethereum“ platforma. Kaip ir bet kokiai investicijai – verta įvertinti prisiimamą riziką, kadangi investicija gali būti ir nuostolinga.
Investuotojams žadama 10 procentų visos „Paysera“ grupės grynojo pelno.
Plėsis užsienyje
„Ką mes planuojam daryti – pradžiai padėti savo partneriams Bulgarijoje išvystyti daugiau paslaugų, aktyviau reklamuotis tiek Bulgarijoje, tiek Rumunijoje“, – kalbėjo apie plėtrą K.Noreika.
Anot jo, bendrovė plečiasi jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o Balkanuose veikiantys partneriai per pusantrų metų tapo pelningi, tikimasi toliau plėsti e.komerciją.
„Planuojame aktyvinti savo plėtrą. Lietuvoje dirbome daug metų“, – sakė K.Noreika.
Anot jo, be veikiančių biurų Rumunijoje ir Estijoje, žvelgiama ir į Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Maroką, Saudo Arabiją.
„Ką pavyko suprasti, kad užsienio šalyje nežinai nei vietinių papročių, nei kalbos, tau kažką pasiekti labai sudėtinga. Franšizės idėja pakankamai sėkmingai pradėjo vystytis, ta idėja pasitvirtino. Mes tai vadinam franšizės gavėjais (…), bet tai daugiau jungtinė veikla, daug atgalinio ryšio“, – sakė verslininkas.
Jis teigė dar nematęs kitos finansinės institucijos ar banko, kuri tokiu būdu plėstų savo veiklą užsienyje.
„Kuo skiriasi samdytas vadovas nuo savininko, kuris investavo – jei atsitiks tarptautinis skandalas, kaip „Danske“ bankui ar pan., tai samdytas vadovas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo ir eiti dirbti kitur. Akcininkas negali atsitraukti, tai visi pinigai, visa jo investicija. Mums tokių bendraminčių daug labiau reikia“, – sakė K.Noreika.
Uždirbo 1,9 mln. eurų pelno
„Paysera“ pernai gavo 9,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 1,9 mln. eurų grynojo pelno. Įmonė skaičiuoja, kad klientų pavedimų apyvarta siekė 3,9 mlrd. eurų.
„Pernai buvo mūsų geriausi metai per visą „Payseros“ istoriją. Atsižvelgiant į tai, kaip viskas vyksta, tai šie metai irgi bus geriausi mūsų istorijoje“, – sakė „Paysera“ vadovas Vytenis Morkūnas.
Jis skaičiuoja, kad bendrovės klientų skaičius per metus augo 45 proc.:i 2017 m. buvo registruojama 29283 klientai per mėnesį, pernai – 42402 aktyvių klientų.
„Mes augome visose dalyse. Ir nebuvo tokių sričių, kurios būtų labai kritusios. Daugiau žalia ir viskas augančio“, – kalbėjo apie įvairius rodiklius V.Morkūnas.
Jis paaiškino, kad klientams „Paysera“ siekia pasiūlyti konkurencingą visą paslaugų paketą, o ne pačias pigiausias pavienes paslaugas.
„Klientas niekada nekeis banko šiaip sau – arba jis turi būti dėl kažko labai užpykęs, arba jis nori gauti kažką geriau kitoje vietoje, kažko ant viršaus“, – sakė V.Morkūnas.
„Paysera“ dar 2017 m. spalį pranešė apie ketinimus tapti banku, tačiau iki šiol bankinės licencijos neturi. „Paysera“ šiuo metu turi nuo 2012 m. rugsėjo išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
„Paysera“ šiuo metu dirba 124 darbuotojai, vasarį vidutinis atlyginimas bendrovėje siekė 1850 eurų prieš mokesčius.
