Lietuvoje keičiantis valdžioms, gruodį priimtas sprendimas valstybės energetikos milžinės „Ignitis grupė“ vadovus premijuoti 212 tūkst. eurų vertės akcijomis. Toks apdovanojimas numatytas, jei jie įgyvendins 2020-2023 metų strateginio plano rodiklius.
„Ignitis grupė“ gruodį per biržą pranešė apie devynių grupės įmonių vadovų sudarytas akcijų opcionų sutartis, o didžiausias priedas lauktų „Ignitis grupės“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno – jis galėtų įsigyti iki 2265 akcijų.
Toks sprendimas šių metų pradžioje papiktino politikus – įmonės vadovai sausio pradžioje buvo iškviesti pasiaiškinti į Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetus.
Tuomet kalbėta, ar tarpuvaldžiu buvo teisinga priimti tokį sprendimą, atkreiptas dėmesys, kad nėra aiškūs iškelti tikslai vadovams. Tačiau dabar aiškėja, kad numatyta premijavimo sistema galimai pažeidžia ir teisės aktus – konkrečiai, Akcinių bendrovių įstatymą. Tokį išaiškinimą pirmadienį pateikė Seimo Teisės departamentas.
„Valstybės valdomos akcinės bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės akcijos negali būti suteikiamos bendrovės darbuotojams, įskaitant bendrovės vadovus. AB Ignitis grupė yra valstybės valdoma energetikos įmonių grupė, todėl svarstytinas Finansų ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu patvirtintų AB Ignitis grupė akcijų suteikimo taisyklių pagrįstumas“, – teigiama teisininkų išvadoje.
Šį įsakymą pasirašė tuometinis ministras Vilius Šapoka.
Rašte taip pat teigiama, kad Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis nustato akcijų suteikimo neatlygintinai ar iš dalies atlygintinai tvarką, tačiau šio straipsnio nuostatos netaikomos bendrovėms, kurių pusė ar daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei.
Be to, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) sulaukė užklausos dėl „Ignitis grupės“ opcionų programos iš Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus.
Generalinė prokuratūra 15min patvirtino, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje Viešojo intereso gynimo skyriuje nagrinėjamas pareiškimas dėl AB „Ignitis grupė“ akcijų suteikimo bendrovės darbuotojams ir vadovams pagal opcionų sutartis, vadovaujantis finansų ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis, pagrįstumo.
„Surinkus reikiamus duomenis bus sprendžiama ar kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo“, – rašoma Generalinės prokuratūros atsakyme.
„Ignitis grupė“: „Mūsų vertinimu, tai neprieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui“
Tuo tarpu „Ignitis grupė“ teigia, kad galimybė taikyti opcionų programas visiems vadovams ir darbuotojams – t.y., už pasiektus tikslus dalį atlygio išmokėti akcijomis arba skirti jas kaip motyvavimo sistemos dalį – yra plačiai pasaulyje taikoma praktika, ypač tarp vertybinių popierių biržose listinguojamų tiek privataus, tiek ir valstybės kapitalo bendrovių.
„Svarbu pabrėžti, kad taikant opcionų programas, valstybės valdoma akcijų dalis nesumažėja, nes opcionų programose numatytos išpirkti akcijos būtų perkamos vertybinių popierių biržose iš kitų privačių akcininkų. Mūsų vertinimu, tai neprieštarauja ir Akcinių bendrovių įstatymui“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
Bendrovės vertinimu, vadovų ir darbuotojų skatinimas opcionų programomis kaip sudėtine atlygio ir motyvavimo sistemos dalimi yra modernus, geriausiais tarptautines praktikas ir Lietuvos įstatymus atitinkantis procesas.
„Tačiau „Ignitis grupė“ supranta, kad yra viena pirmųjų valstybės kapitalo įmonių, pradėjusių taikyti tokią praktiką Lietuvoje, todėl natūralu, kad institucijoms gali reikėti išsamesnių paaiškinimų ir laiko įsigilinti į opcionų programų principus ir teisinį reguliavimą“, – rašoma komentare.
Seimo komitetas siūlys stabdyti būsimas valstybinių įmonių akcijų dalybas
Reaguodamas į paaiškėjusią informaciją, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį rengs parlamentinę kontrolę dėl valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių akcijų suteikimo privatiems asmenims ir siūlys, kad kol aiškinamasi situaciją, valstybės kontroliuojamose bendrovėse nebūtų pasirašinėjamos naujos sutartys dėl akcijų suteikimo.
Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas 15min sakė, kad sausį komitetas konstatavo, jog valstybinės įmonės priimtas sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.
Pasak jo, tuomet įtarimų kėlė bendrovės pasirinktas laikas informuoti visuomenę ir skaidrumo stoka, susijusi su sprendimo įgyvendinimu. Be to, žinia buvo išplatinta besikeičiant vyriausybėms, kai tiek vykdomosios valdžios, tiek parlamentinė kontrolė buvo ribota, iš karto nebuvo atskleista, kokius tiksliai rezultatus vadovai turės pasiekti, norėdami gauti premijas akcijomis.
M.Majauskas informavo, kad Seimas sulaukė Vilniaus apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuratūros užklausos dėl "Ignitis grupės" sprendimo premijuoti įmonės vadovus bendrovės akcijomis.
„Šiandien kyla pagrįstas klausimas ir dėl sprendimo teisėtumo. Keliamas klausimas, ar priimant sprendimą nebuvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos“, – 15min informavo M.Majauskas.
Jis tvirtino, kad dėl šios priežasties kreipėsi į Seimo Teisės departamentą išaiškinimo dėl „Ignitis grupės“ priimtų sprendimų teisėtumo ir paprašė pateikti nuomonę, ar 2020 m. rugsėjo mėnesio Finansų ministro pasirašytas įsakymas, kuriuo remiantis buvo sudarytos sutartys su bendrovės vadovais, neprieštarauja akcinių bendrovių įstatymui.
„Seimo Teisės departamentas konstatavo, jog remiantis galiojančiais įstatymais valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos bendrovės akcijos negali būti suteikiamos privatiems asmenims. Anot Teisės departamento kyla abejonių ir dėl ankstesnės Vyriausybės Finansų ministro atitinkamo įsakymo pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlysiu Seimo biudžeto ir finansų komitetui rekomenduoti Finansų ir Energetikos ministerijoms pagal kompetenciją užtikrinti, kad valstybės kontroliuojamose bendrovėse nebūtų pasirašinėjamos naujos sutartys dėl akcijų suteikimo kol nebus išsklaidytos abejonės dėl priimtų sprendimų teisėtumo“, – sakė M.Majauskas.
Daugiausiai gautų D.Maikštėnas
„Ignitis grupė“ gruodį per biržą pranešė apie devynių grupės įmonių vadovų sudarytas akcijų opcionų sutartis.
„Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas galėtų įsigyti iki 2265 akcijų, o valdybos nariai Darius Kašauskas, Dominykas Tučkus, Živilė Skibarkienė ir Vidmantas Salietis – po 1178 akcijas.
Antrinės įmonės ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris galėtų pretenduoti į 653 akcijas, „Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila – į 661, „Ignitis Renewables“ generalinis direktorius – 605, „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis – 601 akciją.
Konkretus suteikiamų akcijų skaičius priklausys nuo „Ignitis grupės“ veiklos rodiklių – akcininko grąžos, koreguotos EBITDA, instaliuotų „žaliųjų megavatų“, anglies dvideginio mažinimo plano ir jame numatytų tikslų pasiekimo.
„Ignitis grupės“ akcijos praėjusiais metais pradėtos kotiruoti „Nasdaq“ Vilniaus biržoje.
Diskusijos dėl tokios situacijos buvo iškilusios jau rengiant įstatymą
Galimybė suteikti įmonių akcijų darbuotojams neatlygintinai įstatymu Lietuvoje įteisinta 2017 metais, tačiau jau tuomet kilo diskusijų, kad tokia tvarka neturėtų galioti valstybės ir savivaldybės įmonėms.
Nors iš pradžių siūlyta tai reguliuoti Vyriausybės nutarimu, po Seimo Audito komiteto ir Teisės departamento išaiškinimo saugiklis, kad akcijų suteikimo neatlygintinai tvarka nebūtų taikoma įmonėse, kuriose daugiau nei pusę akcijų valdo valstybė ar savivaldybė, įtrauktas į Akcinių bendrovių įstatymą.
„Ignitis grupės“ skelbia paaiškinimą
Antradienio vakarą „Ignitis grupė“ išplatino pranešimą, kuriame pateikė situacijos paaiškinimą:
Bendrovė informuoja, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi privataus asmens pareiškimą, kreipėsi į Bendrovę ir suinteresuotas institucijas dėl informacijos, susijusios su Programa, pateikimo.
Bendrovė paaiškina, kad įvykdžius pirminį viešą akcijų siūlymą, Bendrovė nuo 2020 m. spalio 7 d. yra emitentas, kurio akcijomis prekiaujama viešai reguliuojamoje rinkoje, t.y. listinguojama bendrovė. Valstybei priklauso 73,08 proc. Bendrovės akcijų, likusia dalimi – 26,92 proc. akcijų prekiaujama reguliuojamose rinkose. Bendrovės akcijas reguliuojamose rinkose gali įsigyti mažmeniniai Lietuvos bei užsienio investuotojai. Ši akcijų dalis, kuria prekiaujama reguliuojamose rinkose, nėra valstybės valdomas turtas. Bendrovės akcijos darbuotojams ir pagrindiniams vadovams būtų suteikiamos kaip atlygio ir motyvavimo sistemos dalis perleidžiant Bendrovės turimas savas akcijas, t.y. Bendrovei įsigijus savų akcijų reguliuojamose rinkose. Taigi valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos perleidžiamos nebūtų ir tai niekaip nepaveiktų kontroliuojančio akcininko – valstybės – kontrolinio akcijų paketo dydžio (73,08 proc.).
Bendrovės vertinimu, darbuotojų ir vadovų skatinimas opcionų programomis, kaip sudėtine atlygio ir motyvavimo sistemų dalimi, yra modernus, geriausias tarptautines praktikas ir Lietuvos įstatymus atitinkantis procesas.
Bendrovė yra viena iš pirmųjų valstybės kapitalo įmonių, pradėjusių tokią praktiką Lietuvoje, todėl natūralu, kad institucijos kreipiasi dėl išsamesnių paaiškinimų ir gilinasi į opcionų programų principus ir teisinį tokių sistemų reguliavimą. Bendrovės vertinimu, nei viešasis interesas, nei teisės aktai pažeisti nebuvo.
Bendrovė teikia ir teiks visą reikiamą informaciją ir kitaip bendradarbiaus, siekiant paaiškinti, kad nei viešasis interesas, nei teisės aktai nebuvo pažeisti.
